Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

K. Skujeniekas: visų svarbiausia – aš turiu Latviją

 
2016 09 02 13:58
Latvijoje minimas poeto Knuto Skujenieko 80-metis. 
Latvijoje minimas poeto Knuto Skujenieko 80-metis.  Ievos Lūkos (LETA) nuotrauka

Latvių poetas Knutas Skujeniekas buvo kviestas į šių metų „Poezijos pavasarį“ Lietuvoje. Perdavė padėką ir nuoširdžiausių linkėjimų, tačiau atvykti negalėjo. Kaip pernai prisipažino interviu „Lietuvos žinioms“, iš profesionalaus rašytojo tapo profesionaliu pacientu. Tai Mordovijoje, lageryje, praleistų metų pasekmės.

Praėjusį pavasarį Vilniuje, Rašytojų klube, surengta poeto bičiulio Vlado Braziūno padarytų portretinių K. Skujenieko nuotraukų paroda. Ji priminė, kad artėja jubiliejus. Jau ir priartėjo. Rugsėjo 5 dieną poetui, vertėjui, kritikui, publicistui, Lietuvos bičiuliui Knutui Skujeniekui sukanka aštuoniasdešimt.

Pastarąsias savaites jis buvo labai užimtas: Latvijos žiniasklaidininkai norėjo interviu, prašėsi priimami Salaspilyje, poeto namuose. Visi buvo svetingai sutikti.

Skujeniekų namai patuštėję: kalnai knygų, apie 5 tūkstančiai vienetų įvairiausiomis kalbomis, jau atiduoti Latvijos nacionalinei bibliotekai. Beje, iki rugsėjo 20 dienos šioje bibliotekoje veikia K. Skujeniekui skirta paroda iškalbiu pavadinimu „Knutifikacija“. Šis tas iš asmeninio archyvo iškeliavo į Ojaro Vaciečio memorialinį muziejų, ten irgi greit bus paroda.

Liko – daug paveikslų, įrėmintų fotografijų ir apdovanojimų, genealoginis medis, suvenyrai, puodelių rinkinys.

Salaspilyje K. Skujeniekas su žmona gyvena nuo tada, kai grįžo iš Mordovijos.

Nors jau ne vieni metai, kaip naujų eilėraščių neparašo, poetas nenusimena. Sako, kad ir toliau gyvena savo eilėraščių vertimuose. Ir tikrai, K. Skujeniekas – vienas iš labiausiai verčiamų latvių poetų. Jo poezija išleista atskiromis knygomis ne viena kalba. 2004 metais pasirodė poeto rinktinė lietuvių kalba „Aš esu toli viešėjęs“. Vertimai periodikoje – gal keturiomis dešimtimis kalbų. Netrukus Niujorke turėtų išeiti dvikalbė poezijos rinktinė

Pats K. Skujeniekas vertė iš trisdešimties kalbų, poeziją ir tautosaką (liaudies dainas) . Lietuvių liaudies dainų rinkinys „Žemė kėlė žolę“ pasirodė sovietmečiu, 1986-aisiais.

Galimybės išleisti pirmąją knygą buvusiam politiniam kaliniui „antitarybininkui“ (nuteistas septyneriems metams 1962-aisiais) teko laukti dešimtmetį. Poetas tvirtina, kad grįžęs į Latviją patyrė tokį ujimą, kokio nebūta nė lageryje per visus metus. Visokie apribojimai, neleidimai, ypatinga „priežiūra“. Tačiau K. Skujeniekas rašė. Taip, kaip norėjo – išsaugojo vidinę laisvę. Ir kitus mokė taip elgtis. Interviu portalui Delfi.lv poetas neseniai sakė, kad tuo metu, kai jis grįžo iš Mordovijos, baigėsi tarybinė poezija, prasidėjo netarybinė, ne antitarybinė, bet ne-tarybinė.

Kad yra reabilituotas (1989 metais), poetas sužinojo Miunchene, „Laisvosios Europos“ radijuje. Žinia apie reabilitaciją į Latvių redakciją atėjo telegrama.

Dėl Latvijos dabarties bėdų K. Skujeniekui labai skauda širdį. Jis prisipažįsta dabar jau nežinąs, už ką balsuoti. Nuvylė ir anksčiau simpatijų kėlusi partija. Pasak jo, per mažai savarankiškai mąstančių individualybių.

Poetui nepatinka Latvijos visuomenės per dažnas dairymasis į praeitį. „Norėtųsi kokio nors grandiozinio šalies ateities plano, labai norėtųsi“, – pabrėžia jis.

Kad ir kiek kritikuotų tautiečius, poetas visada kartoja: „Aš esu latvis, gyvenu Latvijoje ir noriu čia numirti. Aš turiu savo žemę. Dabar esu ją vėl atgavęs. Man tai visų svarbiausia. Aš turiu Latviją.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"