Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Kai solo groja obojus

 
2017 05 02 12:00
Robertas Beinaris neabejoja - muzikinės idėjos visada sulaukia dėmesio. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos obojininkų čempionato, tarptautinių obojininkų festivalių, konkursų organizatorius Robertas Beinaris neabejoja – muzikinės idėjos visada sulaukia dėmesio. „Žmonės, kurie prisiliečia prie muzikos, ima ją savitai interpretuoti, kiekvienas vis kitaip. Aš tai vadinu kūryba. Užčiuopus esmę norisi dalytis šia patirtimi“, – kalbėjo obojininkas.

Pasak Roberto, grojant muzikos išraiškai labai svarbus elementas yra dinamika. Ji nurodo, kokiu garsumu atlikti muziką. Pagrindiniai atspalviai du – garsiai ir tyliai. „Piano (tyliai) daug galingesnis negu forte (garsiai). Piano labiau sukauptas, o forte – tam tikra prasme masinis ženklas“, – įsitikinęs R. Beinaris. Jis užsiėmęs daugialype veikla – dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, dirba Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica humana“.

R. Beinaris baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Jo mokytojas buvo Vytautas Masteika. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, docento Romualdo Staškaus obojaus klasėje, 2003-iaisiais baigė meno aspirantūrą. 2002–2003 metais stažavosi Liono nacionalinėje muzikos konservatorijoje (prof. Jeano-Louis Capezzali ir Jerome'o Guichard'o obojaus klasėse).

Garsina obojų

Grįžęs į Lietuvą iš stažuotės Prancūzijoje (obojaus tėvynės), sunkiai apsiprato su mintimi, kad čia esančius obojininkus galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Tuo metu Liono nacionalinėje muzikos konservatorijoje pas vieną profesorių meistriškumo paslapčių sėmėsi net dvidešimt studentų. „Norėjau paskleisti žinutę, apvilkti obojų kitu drabužiu, kad patraukliau skambėtų. Tačiau nebuvo taip paprasta. Kai ieškojau rėmėjų obojininkų konkursui surengti, ne vienas išpūsdavo akis, laukdavo paaiškinimo, kas yra tas obojus, – pasakojo Robertas. – Teko naudotis savo ištekliais. Buvau ir organizatorius, ir rėmėjas.“

Nenuostabu, kad pagyvenęs Prancūzijoje – šalyje, kurioje klesti obojus, muzikas užsidegė noru šį instrumentą išgarsinti ir gimtinėje. Juolab jog obojus kaip sudėtingiausias instrumentas yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą. „Pabuvus toje terpėje neapleido idėja populiarinti obojų – žmonės į ją atsišaukė. Dabar organizuoju ne vieną konkursą. Matyt, patarlė „Kas veža, tam ir krauna“, ne iš piršto laužta, – šypsodamasis kalbėjo R. Beinaris. – Negaliu sustoti. Turiu vertybių, kurias branginu, bandau jomis kalbėti.“

Vos ėmęsis vieno konkurso, muzikas pradeda mąstyti apie kitą. Jis pasidžiaugė, kad 2016-aisiais vykęs pirmasis Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursas įgijo tęstinumą. „Anksčiau tokio renginio neturėjome. Praėjusiais metais sulaukėme atlikėjų iš 32 pasaulio šalių“, – džiaugsmingai pranešė obojininkas.

Iš krepšinio sostinės kilęs R. Beinaris neslėpė, kad veiklos imasi su sportiniu azartu. „Esu kaunietis, ir tai daug ką pasako. Beje, vaikystėje norėjau tapti krepšininku, bet kažin kodėl neužaugau aukštaūgis, – juokavo jis. – Krepšinis – mano kraujyje. Didžiausias atsipalaidavimas po darbų – pažiūrėti rungtynes, pabūti gamtoje, pasportuoti.“

Roberto Beinario žmona Vaida - kompozitorė, rašo muziką pučiamiesiems instrumentams, taip pat obojui.D.Matvejevo nuotrauka

Jei menininkui nesvetimas perpetuum mobile (liet. amžinai judantis, amžinasis variklis), vadinasi, jis visada eis pirmyn. „Taip sutvarkyta gamtos: upelis teka nesustodamas. Taip pat ir žmogus, – tvirtino Robertas. – Muzika, kai prie jos prisilieti, padeda rasti naujų idėjų, minčių, galimybių, bendraminčių.“

Pašnekovo manymu, jei veikla patinka, o tikslus pavyksta sėkmingai įgyvendinti, įkvėpimo mūza ateina savaime. Obojininko žmona – kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė – dažnai iš savo mokinių sulaukia įprasto menininkams klausimo: kaip aplanko įkvėpimas? Pasak Roberto, ji turi vienareikšmišką atsakymą – tik dirbant atsiranda ir motyvacija, ir noras. „Kad sugautum mūzą, reikia nuolat dirbti. Jei pavyksta sulaukti dar ir sėkmės, išsiskleidžia džiaugsmo (ne pasipūtimo) sparnai. Turi skleisti šilumą – tik tada sulauksi klausytojų“, – dalijosi mintimis menų daktaras R. Beinaris.

Anot muziko, siekiant išskirtinumo reikia būti savimi, nekopijuoti pasaulinio lygio atlikėjų. Savo studentams jis visada sako – grokit kaip Jonas arba Petras, ir būsite išskirtiniai. „Gerai grojančių labai daug. Svarbu, kaip tu interpretuosi kūrinį, jį išjausi, – aiškino LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas. – Jei esi įtaigus, nelieka natų. Jos tarsi įrankiai – šakutė, peilis ar šaukštas, kuriais naudojamasi valgant.“

Atsitiktinumų nebūna

Robertas įsitikinęs, kad gyvenime nieko nevyksta atsitiktinai, viskas susiję ir turi priežastį – net pažintis su žmona. Įdomus faktas: Vaida rašo muziką pučiamiesiems instrumentams, taip pat obojui. „Svarbu, kad galime vienas kitą papildyti. Esu atlikęs daug jos kūrinių: koncertui, ansambliui, solo, – vardijo pašnekovas. – Jei muzika neskambės, jos niekas neišgirs.“

Robertas Beinaris: „Kad sugautum mūzą, reikia nuolat dirbti. Jei pavyksta sulaukti dar ir sėkmės, išsiskleidžia sparnai.“

Pasak Roberto, žmonos kūriniai obojui tokie išbaigti, kad jam kartais atrodo, jog Vaida taip pat groja šiuo instrumentu. Kompozitoriaus rankose slypi galia parodyti stipriąsias instrumento savybes, arba ne. Vaida šioje srityje, jo manymu, yra nepralenkiama, labai įsigilinusi. „Mūsų ansamblis duoda kūrybai didelius dividendus“, – šypsodamasis pridūrė muzikas.

Jau dešimtmetį egzistuoja R. Beinario įkurtas obojų kvintetas. „Kaip užklasinė veikla, – juokėsi jis. – Unikalus ansamblis, pasaulyje tokios sudėties kvinteto analogo nėra.“

Obojininkas grojo solo su įvairiais kolektyvais, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio kamerinės muzikos festivalių. R. Beinario atliekami kūriniai skamba daugiau kaip dešimtyje kompaktinių plokštelių.

"Kai ieškojau rėmėjų obojininkų konkursui surengti, ne vienas išpūsdavo akis, laukdavo paaiškinimo, kas yra tas obojus", - pasakojo Robertas Beinaris.Alinos Ožič nuotrauka

Seka tėvų pėdomis

Visos trys R. Beinario atžalos taip pat muzikuoja. Vyresnioji dukra Gabrielė šiais metais baigs gimnaziją, žada stoti į Muzikos akademiją. „Groja karališku instrumentu – arfa. Jai gerai sekasi visi mokslai, galėtų studijuoti ką nors kita, bet yra apsisprendusi. Kita dukra pasirinko fleitą. Aštuonerių sūnus sako, kad gros obojumi, kaip tėtis“, – neslėpė pasididžiavimo muzikas.

Obojininko tėvai – inžinieriai. Robertas ir Birutė Beinariai, galima sakyti, užaugino legendinį Jacksonų penketuką („Jackson Five“) – penki iš šešių vaikų penki pasirinko muziką. „Esame trys broliai ir trys seserys. Iš mūsų visų tik brolis Paulius nemuzikuoja, jis – informacinių technologijų specialistas. Tėvai nusprendė bent vieną vaiką leisti į savo sritį“, – šmaikštavo R. Beinaris.

Jo nuomone, priešintis genetikai, rinktis ne tai, ką turi stipriausia, – neišmintinga. Pasidomėjus, iš kur tas šeimos muzikalumas, obojininkas atsakė, kad viskas užkoduota genuose. Roberto senelis, šviesaus atminimo Pranciškus Beinaris – kompozitorius, daugiau kaip penkiasdešimt metų dirbęs Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku, choro vadovu. Yra sukūręs daug bažnytinės muzikos, giesmių, mišių, kantatų, dainų chorams ir solistams, muzikos vargonams ir orkestrui. „Vienas paskutinių senelio kūrinių – solo obojui „Malda“. Neretai juo pradedu koncertinę programą. Tarsi prisiminimas, savita duoklė, – su balse girdimu liūdesiu atviravo Robertas. – Senelis man ir pirmąjį obojų nupirko. Yra daug prisiminimų...“

Robertas ir Vaida Striaupaitė-Beinoriai su savo atžalomis.Asmeninio albumo nuotrauka

Močiutė Danguolė Bereckaitė-Beinarienė buvo vokalistė, tačiau likimas jai nelėmė tapti garsia operos soliste – moteris užaugino penkis vaikus. „Močiutę, senelio muzikos atlikėją, girdėdavau giedančią bažnyčioje. Žmonės braukdavo ašaras... Net aš, šešiametis, būdavo, sėdžiu ir atidžiai klausau. Vaiko dėmesį išlaikyti nėra taip paprasta. Paveiku“, – pasakojo muzikas.

Vos prieš mėnesį šeima minėjo senelio dešimties ir senelės dvidešimt penkių metų mirties metines... „Grojau Kauno arkikatedroje – dvasiškai jautrus momentas“, – nurijo gerklę veržiantį gumulą pašnekovas.

Filmų garso takeliuose

Obojininkas ragino atkreipti dėmesį į filmų garso takelius – kai rodomos šiltos, lyriškos, romantinės vietos, užgroja obojus. Net kino industrijoje, anot jo, šis instrumentas turi teigiamą jausmų perteikimo amplua. Kaip pavyzdį Robertas pateikė 1986-aisiais pasirodžiusį britų istorinį filmą apie jėzuitų misijas Pietų Amerikoje „Misija“. Muziką jam sukūrė garsus italų kompozitorius Ennio Morricone – skambėjo „Gabrieliaus obojus“. Siužetas sukasi apie tėvą Gabrielių, kuris iškeliavo į džiungles turėdamas misiją versti indėnus į krikščionybę. „Pagautas tenykščių jis išsitraukė iš kišenės barokinį obojų, užgrojo melodiją ir visi atsitraukė – garsas užbūrė. Žinoma, kiekvienam instrumentui galima rasti atitikmenų, bet vis dėlto kiekvienas jų turi savitą braižą, – pabrėžė muzikas. – Manau, obojui būdingos kerėtojo savybės. Kai groja obojus, visi suklūsta. Tai tarsi lyrinis gėrio pranašas. Obojus pasižymi skvarbumu, jausmingo tembro spalva. Tai žmones nuramina, paguodžia…“

Olivierio Grangeano diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir obojininko R. Beinario koncertas „Kai solo groja obojus“ vyks gegužės 6-ąją Filharmonijos Didžiojoje salėje. „Filharmonijoje pasirodo geriausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai. Publika tai žino – renkasi pasiklausyti rimtosios muzikos koncertų. Aš, kaip ir kiekvienas atlikėjas, tą vakarą stengsiuosi žiūrovams palikti įspūdį. Kad po koncerto išėję klausytojai pasijustų tarsi užsisvajoję menininkai“, – žadėjo R. Beinaris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"