Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Kaip eksportuoti lietuvišką meną?

 
Lietuvos Respublikos kultūros atašė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Justė Kostikovaitė Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvos Respublikos kultūros atašė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Justės Kostikovaitės teigimu, Lietuvos kultūros ir meno sklaida svetur leidžia papasakoti pasauliui, kas mes esame, skleisti šiuolaikinį mūsų naratyvą.  Anot jos,  geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai iniciatyva ateina ne tik iš kultūros atašė ir valstybės institucijų, bet ir iš pačių menininkų. 

– Ką veikia kultūros atašė?

– Pagrindinis kultūros atašė uždavinys – skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, šiuo atveju – Jungtinėje Karalystėje, skatinti bendradarbiavimą tarp įstaigų, institucijų, menininkų, kolektyvų. Labai svarbus yra ne tik nuolatinis ryšių, santykių užmezgimas, stiprinimas, bet ir pati meno sklaida.

Skleidžiu profesionalaus meno kūrėjų tinklui informaciją apie profesionalaus meno renginius, vykstančius Jungtinėje Karalystėje, ir, aišku, apie tam tikrus Lietuvos renginius. Lankausi ir palaikau Lietuvos menininkus įvairiuose renginiuose ir festivaliuose, kiek tai yra fiziškai įmanoma.

Londonas yra vienas iš pasaulinių kultūros metropolių, vietinių renginių čia visada apstu, taip pat ir susijusių su Lietuva – po kelis kas vakarą. Nuolat teiraujuosi Lietuvos meno ir kultūros specialistų ir pati stebiu, kas vyksta Lietuvos kultūros srityje, kuris menininkas ar meninis produktas yra naujausias, įdomiausias, ką potencialiai būtų verta rodyti čia Jungtinėje Karalystėje ir apie tai pasakoti festivalių ar kitų renginių organizatoriams.

Gruodžio pradžioje trumpametražių filmų festivalyje buvo rodytas Almanto Petkūno filmas/Williams Papadopulous nuotraukos

– Turbūt nelengva atsirinkti, kuriuos iš gausybės Lietuvos menininkų ir jų kūrinių verta pristatyti Jungtinėje Karalystėje?

– Visų kultūros sričių vienam atašė neįmanoma sužiūrėti, todėl dažnai pasikliaujame ekspertinėmis organizacijomis ir institucijomis, tai, pavyzdžiui, Oskaro Koršunovo teatras, Mažasis dramos teatras, Šokio informacijos centras, Lietuvos kino centras, Architektūros fondas, Architektų rūmai, Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjunga ir kitos ekspertinės ar jungiančios organizacijos, kurios sistemina ir net gi gamina naujas meno produkcijas. Į šias organizacijas dažnai kreipiuosi, kaip į ekspertus. Todėl vyksta nuolatinis tarpusavio bendravimas, nuomonių, įžvalgų apsikeitimas, tai tikrai nėra vieno žmogaus sprendimas.

– Paprastai tariant, kultūros atašė – tai Lietuviškos kultūros eksportuotojai?

– Mes tik padedame eksportuoti meną, nes patys menininkai yra kultūros eksportuotojai. Išties pačių menininkų iniciatyva yra labai svarbi. Padedame užmegzti kontaktą, surengti menininko susitikimą su meno kuratoriumi ar festivalio organizatoriumi, bet labai svarbu, ar po to pirmo kontakto užmezgimo, pats menininkas toliau tęsia dialogą, bendrauja, palaiko ryšius, kiek aktyviai jis tą daro ir kiek noro turi tai daryti. Geriausių rezultatų pasiekiame kai iniciatyva ir ambicijos skleisti meną, bendradarbiauti eina ne tik iš manęs, kultūros atašė ar kitų kultūros institucijų, bet ir iš pačių menininkų.

– Kokius Lietuvos kultūros projektus, veiklas, lietuvių menininkus savo kadencijos metu jau spėjote pristatysite Jungtinėje Karalystėje?

– Gruodžio mėnesį turėjome nemažai renginių. Gruodžio pradžioje trumpametražių filmų festivalyje buvo rodytas Almanto Petkūno filmas, vyko Andriaus Ermino paroda Niukaslyje „Vane Contemporary Art“ galerijoje. Nordic-Baltic filmų festivalyje įvyko Šarūno Barto filmo peržiūra Šiuolaikinio meno instituto „ICA“ kino salėje Londone. Taip pat rašytojas Laimonas Briedis dalyvavo „Worlds“ simpoziume UNESCO literatūros mieste Noriče, jo kūryba buvo pristatyta Londono „Libreria“ knygyne.

Kalėdiniu laikotarpiu D.Tubutytė dalyvavo parodoje „ALMANAC“ galerijoje Londone. Kalėdiniu laikotarpiu startavo iniciatyvos „Baltic View“ nemokamų Baltijos šalių trumpametražių peržiūros sesiją internetinėje kino platformoje, kuria siekiama pristatyti Baltijos šalių kiną Jungtinės Karalystės ir užsienio auditorijai.

Šiuo metu Andrrew Miksys dalyvauja grupinėjė parodoje – Hounded by external events Maureen Paley galerijoje Londone ir vyksta Deimanto Narkevičiaus paroda BALTIC šiuolaikinio meno centre Geitšede/Niukaslyje, „The Guardian“ žinių portalo žurnalisto Jonathan Jones įvardinta kaip viena geriausių parodų 2016 metais.

Nordic-Baltic filmų festivalyje įvyko Šarūno Barto filmo „Ramybė mūsų sapnuose” peržiūra Šiuolaikinio meno instituto „ICA” kino salėje Londone.

– O kokius lietuvių kultūros projektus planuojate pristatyti ateityje?

– Ruošiamės Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimui. Lietuva jau yra numačiusi savo pagrindinį renginį Londone – kartu su Latvija ir Estija dalyvausime 2018-ųjų Londono knygų mugėje. Joje dalyvaujame kasmet, tačiau kai bus minimas Nepriklausomybės šimtmetis, bus įrengtas specialus visų trijų Baltijos šalių stendas, vyks bendras prisistatymas ir, aišku, atskiros programos. Dabar labai telkiamės ties knygų vertimu, Lietuvos autorių pristatymu, kūrybos sklaida, leidėjų paieškomis, leidėjų vizitais į Vilnių Vilniaus knygų mugės metu.

– Kodėl svarbu Lietuvos kultūrą pristatyti kitoms šalims, šiuo atveju – Jungtinei karalystei?

– Pagrindinė kultūrinės diplomatijos užduotis, ypač dabartinėje Europoje, kurioje nemažai šalių turi naujas vyriausybes, linkusias mažiau demokratišką požiūrį, yra kaip telkti ir stiprinti tas kūrybines veiklas, kurios priešinasi visuomenės susiskaldymui, siekia dialogo tarp skirtingai mąstančių, kviečia diskutuoti apie praeities traumas, dabarties prekariatą, ateities scenarijus ir galimybes. Kultūrinio dialogo su kita šalimi metu apsikeičiame patirtimi, žiniomis, įspūdžiais, kritika.

Kultūros sklaida padeda papasakoti mūsų šalies, tautos esmę, pasakyti, kas mes esame, nes jeigu neskleisime savo kultūros, neskleisime naratyvo apie mūsų šalį, tuomet grįšime į save, užsidarysime. Juk kultūros sklaidai ne veltui yra kuriami didžiuliai kultūros institutų tinklai, pavyzdžiui, visame pasaulyje veikiantys Goethe’s institutai, taip pat daugumoje pasaulio sostinių veikia lenkų, vengrų, prancūzų institutai. Jų daugybė ir jie atlieka labai svarbų vaidmenį – tiek padeda ekspertams vykti į tas šalis ir susipažinti su profesionaliuoju menu, tiek skleidžia bei skatina kultūrinį dialogą, organizuoja tam tikrus renginius, ekspertų vizitus, tarptautinius projektus.

Šiuo metu Amerikos lietuvis Andrrew Miksys dalyvauja grupinėjė parodoje - Hounded by external events Maureen Paley galerijoje Londone

– Kuo lietuvių kultūra išsiskiria bendrame Jungtinės Karalystės kontekste?

– Kalbant apie vizualųjį meną, Lietuvos menininkai yra gana gerai žinomi, atsižvelgiant į tai, kokia maža šalis esame. Lietuvos meno scena yra tikrai pastebima ir visi labai gerai atsiliepia ne tik apie lietuvių menininkus, bet ir apie bendradarbiavimą su Lietuvos meno institucijomis, tokiomis kaip Šiuolaikinis meno centras, Nidos meno kolonija, Rupert rezidencija, Kauno bienalė, Baltijos trienalė ir kitomis iniciatyvomis – jos dirba su tarptautiniais menininkais ir taip vis daugiau menininkų nori dirbti čia. Žinia apie gerą patirtį ir aktyvią meno sceną pasiekia Jungtinę Karalystę net ir tuomet kai užsienio menininkai yra rodomi Lietuvos scenoje.

Todėl svarbu į Lietuvą atsivežti, kviesti ir menininkus, kuratorius, kolekcininkų kuratorius, teatro vadovus, kritikus. Lietuva tą jau seniai sėkmingai daro, tik reikia tai stiprinti, tęsti ir plėtoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"