Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Kaip pažinti Prancūziją

 
2017 01 22 6:00
"Mes savo veiklą adresuojame frakofonams ir besimokantiems prancūzų kalbos, tačiau dar kita svarbi mūsų misija – skleisti prancūzų kultūrą lietuviškai. Juk nebūtina kalbėti prancūziškai tam, kad suprastum Prancūziją, jos vertybes ir kultūrą", - sakė naujasis Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jeanas-Mari Sani..
"Mes savo veiklą adresuojame frakofonams ir besimokantiems prancūzų kalbos, tačiau dar kita svarbi mūsų misija – skleisti prancūzų kultūrą lietuviškai. Juk nebūtina kalbėti prancūziškai tam, kad suprastum Prancūziją, jos vertybes ir kultūrą", - sakė naujasis Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jeanas-Mari Sani.. Prancūzų instituto Lietuvoje archyvo nuotrauka

Pasak naujojo Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Jeano-Mari Sani, šalį lengviausia pažinti per jos kultūrą. Kinas Prancūzijoje – vienas populiariausių menų. Keletas klausimų naujajam direktoriui prieš sausio 26 dieną prasidedantį prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“.

– Neseniai tapote Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriumi. Su kokiais tikslais ir idėjomis atvykote į mūsų šalį? Kokius pirmuosius įspūdžius paliko lietuviai?

– Prancūzų kultūra pasižymi labai stipriu identitetu bei galia vystytis ir tobulėti pati. Nepaisant to, patys įdomiausi projektai gimsta iš lietuvių iniciatyvos. Juos mes galime įgyvendinti kartu, tokiu būdu stiprindami franko-lietuviškosios kultūros suvokimą. Savo veikla įtraukiame gausybę valstybių ir dirbame drauge, atsižvelgdami į priemonių trūkumą bei priimdami reikalingus pasirinkimus. Mūsų tikslas – skatinti žmones prisiliesti prie įvairovės: kultūros, kino, šokio, muzikos, vizualiųjų menų, fotografijos. Taip pat svarbu gerinti diskusijos aktualiais Prancūzijos ir Lietuvos visuomenei klausimais lygį. Tai „Naujų žvilgsnių į šių dienų pasaulį“ programa.

Prisiminus pirmuosius įspūdžius Lietuvoje... Man, kaip ir daugeliui prancūzų, atvykus į Lietuvą labiausiai į akis krinta paradoksas tarp informacijos apie Prancūzijoje mažiau žinomas Europos valstybes ir to, ką pamatai pasivaikščiojęs Vilniaus gatvėmis. Iškart ryškėja istorinis ir kultūrinis visuomenės ir šalies turtingumas. Mano sutikti lietuviai lengvai užmezga kontaktą. Tad viskas, ko reikia įsiliejimui į aplinką, tarsi padėta ant lėkštutės!

– Ar galėtumėte trumpai papasakoti, koks buvo jūsų kelias iki Prancūzų instituto Lietuvoje? Kokią atsinešate patirtį?

– Kelis metus vidurinėje mokykloje dėsčiau biologiją, vėliau dirbau interaktyvaus mokslo centre ir muziejuje Paryžiuje. Užimdamas įvairias pareigas, iš esmės siekiau suartinti plačiąją visuomenę ir mokslo pasaulį. Teko dirbti ir su viešaisiais ryšiais, planuoti ir įgyvendinti įvairias kultūrines ir visuomenines programas. Taip pat buvau atsakingas už kultūrinį vystymą, dirbau Prancūzijos nacionalinėje muziejų sąjungoje – organizacijoje, kuri vykdo projektus kartu su didžiausiais meno muziejais ne tik mūsų šalyje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Vėliau Nacionaliniame natūraliosios istorijos muziejuje Paryžiuje buvau atsakingas už zoologijos sodo reorganizaciją sostinėje. Per visą tą laiką įgijau tarptautinių projektų patirties – tai motyvavo mane darbui už Prancūzijos sienų. Be to, turiu patirties švietimo, kultūros, komandos valdymo ir administravimo srityse. Tai padeda atlikti savo pareigas Prancūzų institute Lietuvoje, kuris, nors ir susietas su Prancūzijos ambasada, dažnai veikia kaip įmonė.

– Tik atvykus į Vilnių, jums iš karto teko įsisukti į prancūziško kino festivalio „Žiemos ekranai“ planavimą ir realizaciją. Kada įvyko jūsų pirmasis susitikimas su kinu, kokias emocijas, prisiminimus paliko?

– Iš vienos pusės, kino industrija Prancūzijoje yra vienas populiariausių menų, tačiau iš kitos pusės, tai sritis, kuriai mūsų šalis visuomet teikė ypatingą reikšmę. Nuo pat brolių Lumiere'ų, išradusių kiną, iki šiandien kuriamų juostų, savanoriškai remiamų visuomenės. Ši iniciatyva ne tik leidžia paskatinti kino profesionalų ir specialistų mainus tarp Prancūzijos ir Lietuvos, bet ir atveria galimybes Lietuvos visuomenei pamatyti šių dienų ir ankstesniuosius prancūziškus filmus. Turėkime omenyje prancūziško kino vietą pasaulinėje industrijoje – tai puiki priemonė visiems įsismelkti į prancūzišką kultūrą ir pačią Prancūziją. Kaip ir daugybės kitų mano kartos žmonių, mano pirmasis kontaktas su kinu nukelia į vaikystę. Laikus, kai televizija neturėjo tokios svarbos visuomenėje, o interneto galimybės mums buvo nepažįstamos. Mums tai buvo pirmasis kontaktas su menu, durys į pasaulį ir pramogas.

– Kaip manote, su kokiais iššūkiais susiduria prancūziškos kultūros skleidėjai Lietuvoje? Prancūzų institutas yra plačiai žinomas mūsų šalyje dėl kursų ir renginių kokybės, tačiau ar to gana?

– Tai, kad Prancūzų institutas Lietuvoje atpažįstamas, yra labai teigiamas dalykas. Kalbų mokymasis yra vienas geriausiai veikiančių ir didžiausią naudą kuriančių mūsų projektų – negalima jo apleisti. Vis dėlto, Prancūzų institutas Lietuvoje veikia šalia Prancūzijos ambasados ir savo darbą remia Prancūzijos kultūrine veikla Lietuvoje. Jį apibūdina šie bruožai: visuomet dirbti su partneriais Lietuvoje, veikti visose valstybėse, pasiūlyti galimybes naudotis įvairiomis kultūros formomis ir jas skleisti, akcentuojant svarbiausias aktualijas, bei įprasminti abiejų kultūrų sąryšį. Mes savo veiklą adresuojame frakofonams ir besimokantiems prancūzų kalbos, tačiau dar kita svarbi mūsų misija – skleisti prancūzų kultūrą lietuviškai. Juk nebūtina kalbėti prancūziškai tam, kad suprastum Prancūziją, jos vertybes ir kultūrą.

– Kaip trumpai apibūdintumėte šiuolaikinę prancūzų kultūrą? Kokius išskirtumėte panašumus ir skirtumus su lietuvių kultūra?

– Mano manymu, šiandien prancūzų kultūra yra charakterizuojama savo gyvumu: savyje ji talpina visas taikomojo, šiuolaikinio ir skaitmeninio meno, kino ir literatūros priemones bei formatus, kartais netgi tuo pat metu... Tai atveria klasikinės kultūros ir šiuolaikinės kūrybos bendradarbiavimą, kuris apima platų įvairių visuomenės sluoksnių žmonių ratą. Lietuva nestokoja bendrų su Prancūzija kultūros šaknų, tačiau jūsų šalį diferencijuoja kita – Šiaurės ir Rytų Europos – istorija. Tai kuria stiprią nacionalinę tapatybę ir aiškiai transliuoja kultūrą pačios Europos viduje. Tad aš esu šokiruotas, matydamas tokį platų kultūrinių renginių ir pasiūlymų spektrą bei kaip jie noriai ir gausiai lankomi.

– Nuo ko patartumėte pradėti „jaukintis“ prancūzų kalbą ir kultūrą? Galbūt kinas ir yra toji patraukliausia forma?

– Lengviausia pažinties su prancūzų kultūra forma, be jokios abejonės, yra kinas ir literatūra. Abi jos – laisvai prieinamos, populiarios ir leidžia perlipti kalbos barjerą. Muzika, šokiai ir skulptūros menas taip pat gali tapti efektyviomis priemonėmis giliau suprasti ir įsisavinti prancūzų kultūrą. Papildomomis priemonėmis kalbai mokytis tikrai galime laikyti iš žiniasklaidos, kursų, kelionių gaunamas žinias ir patirtis. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad kalbėti prancūzų kalba ir ją suprasti yra svarbu. Tačiau gilintis į prancūzų kultūrą galime ir lietuvių kalba... Netgi Lietuvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"