Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Kauno sinagogos – užmiršta kultūros paveldo dalis

 
2017 01 28 15:49
Kauno Choralinė sinagoga
Kauno Choralinė sinagoga panoramio.com nuotrauka

Lietuvos žydų istorija mena dar ankstyvuosius viduramžius. XI a. pabaigoje, Kryžiaus karų įkarštyje vykstant žydų persekiojimams ir žudynėms vokiškai kalbančiose teritorijose, dalis jų pasitraukė į Lietuvos žemes. Kunigaikščiai buvo palankūs šiai tautinei mažumai, tad XIV amžiuje žydai jau buvo tvirtai įsikūrę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Kadangi žydai visais laikais buvo įvairiai vertinami, jų teisės, priklausomai nuo to, kas tuo metu valdė, buvo tai apribojamos, tai praplečiamos. Nepaisant aplinkybių, žydų tautinė mažuma smarkiai augo. Savo aukso amžių žydų bendruomenė pasiekė tarpukariu. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje (su Vilniaus kraštu) gyveno apie 250 tūkst. žydų. Gausiausia šalyje tautinė mažuma sukaupė milžinišką intelektualinį ir kultūrinį potencialą. Žydų kultūroje didžiulę įtaką padarė Vilniaus žydų bendruomenė, kadangi čia telkėsi daugiausia maldos namų, mokslo įstaigų, gyveno daug žydų intelektualų[1].

Tačiau ne ką mažesnė žydų bendruomenė gyveno ir Kaune. Tiesa, žydai dėl čia galiojusio draudimo pradėjo kurtis vėliau. Tik 1858 m. buvo išleistas įsakas, leidžiantis žydams statyti namus visose miesto dalyse. Jie šia teise pasinaudojo ir jau 1896 m. Kaune daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai. Tuomet Kaune pradėtos statyti sinagogos ir kiti visuomeniniai objektai. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje žydai valdė beveik visą prekybą ir didelę dalį amatų. Kaunas tapo visos gubernijos žydų kultūriniu ir religiniu centru: jie aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, čia veikė mokyklos, gimnazijos, ligoninės, vaikų namai, senelių prieglauda. Kaune gyveno esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, žinomas filosofas Emanuelis Levinas ir kiti.

Kaune netrūko ir sinagogų. Gubernijos laikotarpiu čia veikė choralinė žydų sinagoga, per 20 maldos namų bei įvairių judaizmo pakraipų maldos namai. Maldos namai (dar vadinti šulėmis, škalomis) skirti ne tik meldimuisi, bet ir mokymuisi, kadangi judaizme mokymasis ir malda yra neatsiejami dalykai. Todėl maldos namai ir sinagoga turi labai panašią reikšmę, tačiau kartu ir skiriasi. Sinagoga – pagrindiniai ir dideli maldos namai, o kiti sakraliniai pastatai – maldos namai. Šiuo metu, kalbant apie išlikusius žydų sakralinius pastatus kultūros paveldo kontekste, dažniausiai vartojamas žodis sinagoga.

Sinagogos buvo statomos pagal panašią, tradicinę schemą, kuri rėmėsi Karaliaus Saliamono šventyklos prototipu[2]. Pagrindinė dalis – erdvi kvadratinė vyrų salė su viduryje stovinčia bima (vieta, kurioje skaitoma Tora). Prie rytinės sienos stovėjo aron kodešas – spinta, panaši į altorių, kurioje buvo saugoma Tora. Bima ir aron kodešas buvo puošniausios sinagogos dalys. Prie salės prijungta antroji dalis buvo padalyta į du aukštus. Pirmajame buvo prieangis ir pagalbinės patalpos, o antrajame – galerija, skirta moterims. Tradiciniai maldos namai, išskyrus pagrindinę choralinę sinagogą, dydžiu nesiskyrė nuo gyvenamųjų namų. Dažnai sinagogą iš kitų namų ryškiausiai išskirdavo du puošybos elementai – judaizmo simboliai – Dovydo žvaigždė ir Dekalogas (Dešimties Dievo įsakymų plokštės). Tarpukariu vykstant intensyvioms įvairiausios paskirties pastatų statyboms, prie kurių vienokiu ar kitokiu būdu prisidėdavo ir judėjų kilmės asmenys, naujos sinagogos beveik nebuvo statomos (iš to laikotarpio išlikusi tik Žemųjų Šančių sinagoga), kadangi užteko senųjų, pastatytų gubernijos laikotarpiu. Be to, tam tikros žydų bendruomenės naudojosi privačiuose pastatuose įkurtais maldos namais.

Šiuo metu Kaune yra išlikę 8 sinagogų pastatai. Kadangi vienos dėl įvairių aplinkybių smarkiai pasikeitusios, kitos gerokai apleistos, o ir apskritai sinagogos neturi itin ryškių ir į akis krentančių architektūrinių elementų, kaip kitų religinių konfesijų pastatai, retas praeivis atkreipia dėmesį, kad čia stovi buvę žydų maldos namai. Turbūt kauniečiai puikiai žino tik choralinę sinagogą, pasižyminčią ryškiomis architektūrinėmis formomis.

Choralinė sinagoga (E. Ožeškienės g. 13) – viena geriausiai išlikusių ir vienintelė tebeveikianti sinagoga Kaune. Choralinė sinagoga (vyriausioji, pagrindinė sinagoga, kurioje vykstančias apeigas lydi choro giedojimas) buvo pastatyta 1872 m. Kauno pirmosios gildijos pirklio Levino Minkovskio lėšomis. Pastato autoriumi laikomas inžinierius Ustinas Golinevičius, kurio kūryboje dažnai naudoti neobaroko architektūros elementai. Tačiau trūksta tikslių duomenų, kad būtent šis architektas suprojektavo pastatą. Sinagoga stačiakampė, tinkuoto mūro, su nedidele apside aron kodešui rytų pusėje ir trimis įėjimais vakarų pusėje. Bimos vietą apšviečia stoglangis. Pastatas primena neobarokinę bažnyčią su kupolu ir barokišku frontonu su lenktomis voliutomis. Tai reformuotos sinagogos tipas, kuris pasižymi ne tik krikščionių sakralinių pastatų elementais, bet ir puošnesne išore. Antrojo pasaulinio karo metais Kauno choralinė sinagoga nukentėjo, jos kupolas buvo atstatytas tik 2001 metais[3]. Choralinėje sinagogoje be religinių apeigų organizuojami ir kiti renginiai, šventės. Sinagogos antrajame aukšte veikia Kauno žydų muziejus, eksponuojama rabinų portretų kolekcija.

Neviažskio sinagoga (L. Zamenhofo g. 7) – romantizmo epochos sinagoga, pastatyta 1850 m. Mūrinė tinkuota sinagoga buvo apstatyta gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Taip susiformavo stambi miestiečio sodyba su sklype dominuojančia sinagoga. Jos architektūra būdinga žydų pastatams. Į gatvę atgręžtą rytinį fasadą puošia pusapskričių arkų langai su plačiais archivoltais. Vidurinėje dalyje paliktas platus tarplangis rodo aron kodešo stovėjimo vietą. Kiemelyje dar išliko XIX a. viduryje statytų pastatų. Kadangi sinagoga gana neblogai išsilaikė per Antrojo pasaulinio karo sumaištį, sovietmečiu šiame komplekse kurį laiką veikė restoranas, vėliau – muziejus. 2003–2005 m. pastatas restauruotas privačiomis lėšomis ir visame statinių komplekse įkurtas Šeimos santykių institutas, o pati sinagoga tapo konferencijų sale.

Sinagoga Birštono g. 14 / Puodžių g. Čia dominuoja sinagogoms būdingi smailiaarkiai langai. Toks eksterjero elementas atėjo iš Rytų (arabiškos) kultūros. Kad čia buvę žydų maldos namai, galima pamatyti tik atėjus Puodžių gatve, nes sinagogos bruožų turi tik rytinė siena. Pastatas pritaikytas komercinėms reikmėms, jame netgi įsikūręs autoservisas, tad, žiūrint iš Birštono gatvės, pastatas nebeturi jokių bruožų, primenančių sinagogą.

Kauno mėsininkų sinagoga (Daukšos g. 27). Maldos namus statydavosi ir įvairios profesinės bendrijos. Pagal bendrijos veiklą sinagogos ir būdavo pavadinamos. Daukšos gatvėje stovinti XIX a. pastatyta Mėsininkų sinagoga kiek didesnė nei kitos, taip pat smailiaarkiais langais. Dabar pastatas smarkiai pakeistas, tačiau išlikęs beveik nepakitusios formos. Fasaduose dominuojantys smailiaarkiai langai aiškiai parodo pirminę pastato paskirtį. 1948 m. sinagoga buvo nusavinta. Dabar čia veikia Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto keramikos ir tekstilės dirbtuvės. Dėl šio pastato nuosavybės prieš dešimtmetį vyko teismai – Žydų bendruomenė teikė prašymus susigrąžinti buvusios sinagogos pastatą, tačiau tuometinis turto valdytojas Kauno miesto savivaldybė prašymo netenkino, argumentuodama, kad minimas pastatas yra daugiau kaip 50 proc. perstatytas ir negali būti grąžintas natūra[4].

Kauno chasidų sinagoga (Gimnazijos g. 6) pastatyta 1880 m. Chasidizmas – viena iš judaizmo atšakų, kuri orientavosi į vargingesnę visuomenės dalį, tačiau plačiau neprigijo. Sinagoga statyta istorizmo laikotarpiu, tad jos stilistika įmantresnė, pasižymi kukliu neorenesansiniu dekoru. Priekinį fasadą puošia kampiniai rizalitai, langai pusapskričių arkų ir stačiakampiai. Dauguma langų stačiakamapiais virto jau vėliau. Čia sovietmečiu buvo įsikūrusi laboratorija, patalpas valdė Vilniaus dailės akademijos filialas. Vėliau akademijai pastatas tapo nereikalingas, tad jis iki šiol stūkso nenaudojamas. Tačiau tiek interjeras, tiek eksterjeras, nors ir apleisti, išlaikę autentiškumą.

Žaliakalnio sinagoga (Vaisių g. 30) išlaikė beveik nepakitusias išorės formas, nors taip pat pastatyta istorizmo laikotarpiu. Kiek toliau nuo centro esančiame rajone gyveno mažiau pasiturintys žydai, tad sinagoga buvo medinė, tik XX a. pr. apatinė dalis buvo apmūryta, dviaukščio fasado trikampiai frontonai apkalti medinėmis lentomis. Fasadą juosia dekoratyvus profiliuotas karnizas. Dabar autentiškumu pasižymintis statinys priklauso žydų bendruomenei.

Žemųjų Šančių sinagoga (Sodų g. 36) – tai viena iš nedaugelio sinagogų, pastatytų tarpukario laikotarpiu. Tuo metu sinagogų architektūroje susipynė senasis istorizmo stilius ir modernizmas. Šančių sinagogos šoniniuose fasaduose dominuoja stilizuotos viduramžių bei maurų architektūros elementai, o galinių fasadų rizalitų kompozicija su laužyto kontūro plokštumomis jau būdinga moderniajai stilistikai[5]. Sovietmečiu čia įsikūrė kepykla. Dabar sinagoga apleista, tačiau aktyvi šančiškių bendruomenė norėtų ją įsigyti ir pritaikyti savo kultūrinėms reikmėms[6].

Sinagoga Gedimino g. 26B. Praėjus vieną tarpuvartę Gedimino gatvėje, prieš akis iškyla masyvus pastatas dvišlaičiu stogu. Tai dar vienos sinagogos pastatas, sumūrytas iš plytų. 1961 m. pastatas rekonstruotas, tad sinagogos bruožų mažai išlikę. Šiuo metu sinagogoje įsikūręs Kauno žydų religinės bendruomenės muziejus.

Po nacių okupacijos bei vykdyto holokausto visas žydų kultūrinis gyvenimas buvo sunaikintas. Per Antrąjį pasaulinį karą dauguma sinagogų buvo sugriautos. Kai kurios sinagogos smarkiai nukentėjo arba buvo nugriautos pokario metais. Šiuo metu Lietuvoje yra dvi veikiančios sinagogos – Vilniuje ir jau aprašyta Kauno choralinė sinagoga. Džiugu, kad dar yra išlikusių buvusių sinagogų pastatų, kurie sudaro materialiąją Lietuvos kultūros paveldo dalį. Tačiau sovietmečiu sinagogos, kaip ir katalikiškos bažnyčios, buvo modifikuojamos ir pritaikomos kasdienėms reikmėms. Ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje sinagogos buvo paverstos gamyklomis, sandėliais, sporto salėmis ir pan. Birštono gatvėje esančioje sinagogoje ir dabar veikia autoservisas. Šio pastato interjeras jau negrįžtamai sunaikintas.

Dalis sinagogų virtusios tiesiog avarinės būklės apgriuvusiais pastatais. Vis dėlto džiugina bent tai, kad juose dar galima įžvelgti tam tikras architektūrines formas ir stilistinių elementų likučius. Puikus pavyzdys – Gimnazijos g. esanti chasidų sinagoga, kurios priekiniame fasade matomi architektūriniai elementai. Tačiau ant kalno stovinti sinagoga, puikiai matoma nuo judrios Birštono gatvės ir Steigiamojo Seimo aikštės, yra avarinės būklės. Čia jau turėtų įsikišti ir valdžios institucijos, kadangi toks pastatas miesto nepuošia. L. Zmenhofo ir M. Daukšos gatvėse esančios sinagogos labai pakeistos, tačiau bent jau nepaliktos savaime sunykti ir nedarko miestovaizdžio.

Keletas Kauno sinagogų yra grąžintos žydų bendruomenei, tačiau restauracija pareikalautų didžiulių investicijų. Pastaruoju metu dėmesys žydų kultūros paveldui auga, vyksta įvairūs renginiai, tačiau reikalingas intensyvesnis dialogas tarp kultūros paveldo institucijų ir šios tautinės mažumos, nes nauda būtų abipusė. Juk šie išlikę masyvūs pastatai su smailiaarkiais langais, iš kurių lengviausia atpažinti buvusią sinagogą, yra gyvi liudininkai istorijos, kuri neatsiejama nuo Kauno miesto praeities.

______________

[1] Jomantas A., Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, Vilnius, 2005, p. 11–21.

[2] Ten pat, p. 72.

[3] Lukšionytė N. Gurbernijos laikotarpis Kauno architektūroje, Kaunas, 2001, p. 34–35.

[4] Buvusi Mėsininkų sinagoga Kaune – žydų bendruomenei, Delfi.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/buvusi-mesininku-sinagoga-kaune-zydu-bendruomenei.d?id=5459587.

[5] Jomantas A., Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, Vilnius, 2005, p. 133.

[6] Britų menininkas planuoja budinti Šančių kultūrą ir istoriją, Kaunas.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/2016/09/naujienos/britu-menininkas-planuoja-budinti-sanciu-kultura-ir-istorija/.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"