Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Kino pavasario manifestai

 
2017 03 22 12:00
Juliano Rosefeldto vaizdo instaliacija Niujorke. Cate Blanchett skaito 12 manifestų.
Juliano Rosefeldto vaizdo instaliacija Niujorke. Cate Blanchett skaito 12 manifestų. Jameso Ewingo nuotrauka

Rytoj, kovo 23 dieną, kino teatrų ekranus pasieks festivalis „Kino pavasaris“ ir jį lydintys renginiai: Europos kino forumas, susitikimai su autoriais, praėjusių ir šių metų filmai bei virtualios realybės kinas.

Šių metų kino festivalio šūkis – nauji vėjai. „Dar prieš Kalėdas nauji vėjai mums atpūtė jaunų, talentingų kūrėjų, kurių dėka keičiasi, profesionalėja festivalis, – pasakojo „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė. – Tie vėjai parnešė ir daug jaunų žmonių, kurie mokosi arba dirba užsienyje. Jie sugrįžo rengti festivalio, padėjo sudaryti juostų iš 70 šalių programą. Tai – įdomiausi, iškiliausi, daugiausia diskusijų sulaukę filmai ir jų kūrėjai.“

Nauji – ne vien jauni

Konkursinėje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ režisieriai pristato savo darbus. Dauguma šių kūrėjų debiutuoja, o programos sudarytojai juos apibūdina taip: atviri, ieškantys, neriantys į naujus vandenis, išraiškingi, mąstantys, kalbantys savo kalba, provokuojantys.

„Šiemet „Kino pavasaryje“ turime 29 pilnametražius debiutuojančių režisierių filmus. Tai beveik trečdalis visos mūsų programos, – skaičiavo jos vyriausiasis sudarytojas Edvinas Pukšta. – Dar 27 debiutantai – tarp trumpametražių juostų kūrėjų. Atradimai visuomet yra nauji režisieriai, niekur negirdėti vardai. Šiemet daugiausia jų – iš Azijos šalių.“

Jauna režisierė Shahrbanoo Sadat nufilmavo karo nepaliestą Afganistaną. Antivegetariška siaubo juosta „Šviežiena“ buvo rodoma praėjusiame Kanų kino festivalyje, o jos autorė prancūzė Julia Ducournau praminta naujo žanro atradėja. Michaelas Dudokas de Witas debiutuoja animaciniu filmu „Raudonas vėžlys“, nors autoriui jau 63 metai. Režisierė Astrid Goldsmith 7 minučių filmuką kūrė 7 metus. Didžiausias „aktorius“ – juostoje „Dramblys Popajus“. Jo autorė Kirsten Tan apvažiavo Singapūro zoologijos sodus ir, ieškodama pagrindinio personažo, susitiko su šimtu dramblių.

„Visuomet naujų režisierių randame Izraelyje ir Palestinoje, pasipriešiname politiniams vėjams. Išskirčiau puikiai karjerą pradėjusias Hadas Ben Aroyą ir jos filmą „Žmonės, kurie ne aš“ bei Maysaloun Hamoud „Tarp mūsų“. Įsiminsite „Ledi Makbet“ aktorę Florence Pugh. „Mano laiminga šeima“ nuo pirmo kadro užburia meistryste ir žinia: kai ateina noras siekti laisvės, nereikia jo atidėlioti“, – vardijo filmus E. Pukšta.

Menininko gyvenimas

Gegužę po 26 metų pertraukos prasidės naujas „Tvin Pykso“ sezonas. Pernai kino kritikai „Malholando kelią“ išrinko geriausiu XXI amžiaus filmu, todėl kino festivalio rengėjai sudarė Davido Lyncho retrospektyvą.

„Siūlau ateiti žmonėms, kurių žinios apie D. Lynchą apsiriboja „Tvin Pyksu“, ir susipažinti su režisieriaus pirmuoju darbu „Trintukagalvis“, iš naujo pasižiūrėti „Malholando kelią“, nes dauguma filmų bus rodomi iš 35 mm juostų kopijų“, – pabrėžė „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė.

Tarp dokumentinių filmų – „D. Lynchas: menininko gyvenimas“, „Tvin Pykso“ kūrimo istorija – juostoje „Pradingę epizodai“. Į ją sudėtos iškirptos serialo scenos.

Kitoje retrospektyvoje – vienas žymiausių Irano režisierių Abbasas Kiarostami. Ši programa sudaryta siekiant pagerbti praėjusiais metais mirusį kino autorių. Režisierius pradėjo kurti 1970-aisiais, dirbdamas vaikų ir jaunimo intelektinio lavinimo centre Irane. Jis laikomas minimalistinio, humanistinio kino pradininku. Nors A. Kiarostami darbai retai buvo rodomi Irano kino teatruose, režisierius vertinamas už šios šalies kultūros sklaidą pasaulyje.

Kūrėjo filmus (dažnai įkvėptus persų poezijos) sieja bendras motyvas – valingi, užsispyrę personažai, vieniši kovotojai, ignoruojantys tradicinę visuomenę, jos galios figūras. „Režisierius sakė atmetęs savo gyvenime visus „– izmus“. Tad jei ir jums nepatinka save apibrėžti, pasidomėkite A. Kiarostami filmais“, – siūlė S. Lingevičiūtė.

Dokumentikoje – maištininkai

Dokumentinių filmų programoje – maištingos asmenybės. Muzikantas, kompozitorius, savamokslis prodiuseris, improvizatorius ir nonkonformistas Frankas Zappa pasakoja „Apie save“.

Intriguoja 25-erių šokėjo Sergejaus Polunino, metusio baleto meną, portretas Steveno Cantoro dokumentinėje juostoje „Baleto šokėjas“. Nuo aštuonerių šokti pradėjęs Sergejus po dviejų dešimtmečių teatro užkulisiuose prisipažino režisieriui: „Kasdien tikiuosi, kad susižeisiu. Tada nebeturėsiu daugiau galimybės šokti, – ir čia pat pridūrė: – Menininkas manyje mirė.“

Dar vienas muzikinis filmas – „The Rolling Stones“ olé olé olé! Turas po Lotynų Ameriką“. Apie pirmąjį beveik visame pasaulyje koncertavusios grupės pasirodymą Kuboje. „Olé!“, nes kadaise už rokenrolo klausymąsi buvo sodinama į kalėjimą. Anot S. Lingevičiūtės, „The Rolling Stones“ kubiečiams – kaip mums „Antis“ Sąjūdžio metais“.

Šiemet „Kino pavasaryje“ – 29 pilnametražiai debiutuojančių režisierių filmai. Tai beveik trečdalis visos festivalio programos.

Šiemet šalis partnerė – Rumunija, išsiskirianti kino brandumu ir darbais, vertinamais visame pasaulyje, todėl organizatoriai skatina atkreipti dėmesį ir į šios valstybės menininkus. „Metai buvo ypatingi ir tuo, kad ryškūs kino meistrai – Jia Zhangke, Adrianas Sitaru – grįžo į trumpametražį kiną, o genialiausias pasaulyje operatorius Christopheris Doyle'as nufilmavo savo biografiją „Vėjas“, telpančią į 33 minutes. Tikiu, jog rasite programoje dar daugiau garsių vardų“, – kalbėjo E. Pukšta.

Festivalio rengėjai siūlo žiūrovams atlikti kelių klausimų testą (jei gyvenimas būtų filmas, būtum aktorius ar režisierius?) ir taip išsirinkti įdomius kūrinius. Organizatoriai taip pat sudarė savo favoritų dešimtukus, o žiūrovams parekomenduoti filmus dar žada kino teatruose.

Kine – įsimintini potyriai

„Kino pavasario“ atidarymo filmas – Paulo Verhoeveno „Ji“, pasak E. Pukšto, ilgai išlieka atmintyje. Isabelle Huppert čia kuria savo 101-ąją vaidmenį. Dar vienas įsimintinas moters vaidmuo – pabaigos juostoje „Manifestas“. Provokacinius praėjusio amžiaus menininkų (futuristų, dadaistų, situacionistų) manifestus skaito Cate Blanchett.

„Kino pavasaris“ vyks penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, ir jau 22 kartą.

Per festivalį „Vingyje“ veiks virtualios realybės kino salė „VR Cinema“. Joje bus rodomos keturios 360 laipsnių kameromis nufilmuotos, 3D vaizdo ir erdvinio garso juostos. Viena jų – „Neregio akimis“. Šio interaktyvaus filmo žiūrovas gali keisti pasakojimo trukmę ir kryptį. Virtualios realybės technologijas jau taiko ir Sandanso kino festivalis JAV. Bilietai į šiuos seansus kainuoja 4 eurus.

Kaune vyks pasivaikščiojimai-ekskursijos po tarpukario kino teatrus. XX amžiaus pradžioje, kinui masiškai pradėjus plisti po pasaulį, ir Lietuva neatsiliko nuo kinematografijos naujovių bei tendencijų. Gidai pasakos apie kino teatrų kultūrą, lenktynes dėl didesnės salės ar prašmatnesnės pastato architektūros.

Kaip sakė V. Ramaškienė, brandūs užsienio kino festivaliai įkvepia ir tampa pavyzdžiu „Kino pavasariui“. „Atradimai man asocijuojasi su patirtimi dalyvaujant kituose festivaliuose, – tvirtino E. Pukšta. – Paminėčiau vieną – Sarajevo kino festivalio antrą dieną, kai vyko dokumentinio filmo „Dainuok man, Sarajevai!“ premjera. Apie juostą nebuvo skelbiama jokios informacijos, tik trumpa eilutė: „Iron Maiden“ koncertas karo apsuptame Sarajeve.“ Tai, ką visi pamatėme tą popietę, išgirdome iš anuomet koncerte dalyvavusių žmonių, sugraudino net tuos, kurie neverkia.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"