Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Kino stovyklautojai krimto ekologijos pradžiamokslį

 
2017 07 31 17:00
Stovyklos valgykla priminė kosminį objektą. Mindaugo Kluso nuotrauka

Kino stovykla – mūsų vasaros festivalis. Vienintelis, kurio labai pasiilgstame ir kasmet stengiamės aplankyti. Na ir kas, kad šįkart jo rengėjai dalyvius pasitiko iš pažiūros džiugiu, o iš esmės – nieko gera nežadančiu šūkiu: „Sveiki atvykę į antropoceną“.

Nuolat didėjanti vidutinė oro temperatūra, kylantis vandenynų lygis, rūgštiniai lietūs, erozija, šiukšlės, užteršti miškai ir vandens telkiniai, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys, akivaizdžios ir plika akimi nematomos branduolinių bandymų žymės – žmonijos poveikis Žemei toks didelis, kad mokslininkai jau 15 metų svarsto mūsų gyvenamą geologinį tarpsnį pavadinti „žmogaus epocha“ – antropocenu.

Tad Kino stovykla, kasmet nagrinėjanti vis kitą temą, kvietė reaguoti į ekologines ir politines pasaulio tendencijas. „Neribotas gamtos išnaudojimas pasiekė tokį mastą, kad žmogaus veikla prilygsta gamtos stichijai“, – teigė vienas Kino stovyklos rengėjų ir programos sudarytojų kinotyrininkas Lukas Brašiškis.

Į aktualią temą siūlyta pažvelgti per kino pavyzdžius, diskutuojant ekologijos, gamtos, gyvūnijos ir kino gamtiškumo temomis. Su stovyklautojais susitiko garsūs filmų kūrėjai Denisas Côté iš Kanados, Benas Riversas iš Jungtinės Karalystės, Joshua Bonetta iš JAV, Pavelas Wojtasikas iš Lenkijos, ekologijos filosofas Timothy Mortonas (Rice‘o universitetas, JAV), kino teoretikas Tiago de Luca iš Voriko universiteto Jungtinėje Karalystėje. Pranešimus skaitė kino kritikas Narius Kairys, L. Brašiškis, filosofė Audronė Žukauskaitė, vyko Akvilės Anglickaitės, Mindaugo Survilos, Rugilės Barzdžiukaitės ir Dovydo Korbos filmų peržiūros.

Ryškiausias prisiminimas – apie nematomą svečią

Ryškiausią prisiminimą Kino stovykloje pavyko sukurti austrų režisieriaus Nikolaus Geyrhalterio filmui „Homo Sapiens“ (2016), kuris pateikia pasaulio pabaigos viziją. Gal ne tiek pats filmas, kiek tai, jog jį žiūrint viskas kažkokiu paslaptingu būdu ėmė sietis: stovykla, jos žmonės, programa. Net Lietuvos orai.

Po dviejų filmo minučių paaiškėjo, kas bus rodoma per likusias devyniasdešimt dvi. Iš pradžių tai kiek nuliūdino, tačiau meditatyviai suverti žmogaus apleistų pastatų, objektų, įstaigų vaizdai, įamžinti nejudančios kameros, po truputį prikaustė dėmesį.

Nuo pat pirmųjų kadrų ir dar ilgai filme lijo. Kaip gi čia neprisiminsi šios vasaros orų? „Lyg to lietaus mums labai trūktų...“ – paburbėjau.

Kadangi nei žmogaus, nei jo balso režisieriaus sumanymui neprireikė, prisiminiau muzikinę Kino stovyklos programą, išvakarėse klausytą vilniečių grupę „Without Letters“, koncertuojančią be vokalisto. Beje, kitą vakarą toje pačioje scenoje pasirodė „Sheep Got Waxed“, taip pat atliekanti tik instrumentinius kūrinius.

Dėl jau minėto sumanymo atsirado ypatingas ekrane rodomo vaizdo ir jį stebinčiųjų santykis. Bežmogės planetos akivaizdoje mes – bruzdantys, tyliai šnekučiuojantys, girgždinantys kėdes – tapome gerokai gyvesni. Štai kitoje salės pusėje mamos glėbyje „sugugavo“ kūdikis, ir pasidarė taip gera ir smagu, kad visi esame čia, kartu, sveiki ir gyvi, nors „anapus ekrano“ rodoma itin pesimistinė ateitis. Nors antropocenas.

Vienintelis filmo „Homo Sapiens“ veikėjas – vėjas. Jis judina langines, duris, popieriaus šūsnis. Atrodė, režisierius tik ir laukia, kada statiškus kadrus, kurie priminė nuotraukas, atgaivins šis nematomas svečias. Smagu buvo patirti, kaip jis darbuojasi ir Kino stovyklos salėje, judindamas užuolaidas, įleisdamas daugiau šviesos.

Antropocenas – ne juokas

Aštuntoji VšĮ „Meno avilys“ rengiama Kino stovykla trečią kartą keitė susitikimo vietą. Trejetą metų ji buvo rengiama Žeimių dvare, ketverius – Gelgaudiškyje, o šiemet apsistojo Antalieptėje.

Keturias dienas stovyklautojai naudojosi išties puikios teritorijos jiems suteiktais privalumais. Stadione nutįso palapinių miestelis, lankų šaudykloje iškilo koncertų scena. Svečiai – užsienio kino kūrėjai ir teoretikai – įsikūrė name, vadinamame „bravoru“. Nepanorusieji miegoti palapinėse apsigyveno vienuolyne. Šalia jo iškilo (turbūt reikėtų sakyti „nusileido“) fantastinį objektą primenanti valgykla. Pagrindinė Kino stovyklos erdvė – filmų peržiūrų ir diskusijų auditorija – buvo įrengta sporto salėje.

„Neribotas gamtos išnaudojimas pasiekė tokį mastą, kad žmogaus veikla prilygsta gamtos stichijai.“

Galima tik įsivaizduoti, kiek pastangų rengėjams teko įdėti, kad didžiulėje teritorijoje atsirastų visi reikalingi ženklai ir būtinoji atributika. Susigriebė ir bažnyčios bendruomenė, ir miestelio gyventojai – kiek įmanydami padėjo stovyklos rengėjams. Linksma buvo išvysti, kaip visai netikėtai raudonveidės antalieptiškės įkūrė laikiną lauko virtuvę ir ėmė stovyklautojus vaišinti mieliniais blynais su uogiene arba grybų padažu. Jokio fiksuoto mokesčio, kaip sakoma, už vakarienę neprašė, kiekvienas mokėjo tiek, kiek jautėsi skolingas.

Antropocenas – ne juokas, žmonijos veikla planetai pridarė milžiniškos žalos. Tad kino renginys, sumanytas būtent šia tema, suprantama, negalėjo toleruoti tokios veiklos ir labai nuosekliai vykdė švaros politiką. Visos atliekos buvo rūšiuojamos, „žaliose“ stotelėse atsirado net maišai su užrašu „Depozitas“. Taip stovyklos rengėjai siekė „nušauti ir antrą zuikį“ – susigrąžinti šiek tiek lėšų į biudžetą. Ką reikalas prispyrė „tuoj, tuoj“, naudojosi būdelėmis „Toi Toi“, kurių netrūko visose Kino stovyklos zonose.

Nuostabi stovyklos aplinka, daugybė dar nepamatytų objektų Antalieptės apylinkėse vilioja ir kitais metais leistis į kino kelionę. Stebėti antopoceną ir mokytis prie jo neprisidėti norisi būtent iš čia.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"