Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Kitokios Palangos vasaros spalvos

 
2015 08 04 10:38
Palangos orkestras kasmet dalyvauja muzikos festivalyje "Ave Maria".
Palangos orkestras kasmet dalyvauja muzikos festivalyje "Ave Maria". Palangos orkestro archyvo nuotraukos

Muzikinį laiko ratą suka septintasis muzikos festivalis „Ave Maria“. Rugpjūčio 9 dieną Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje kelionę per sakralinio meno epochas žada Palangos orkestras ir tenoras Tomas Pavilionis.

Festivalį rengianti viešoji įstaiga „Cantus firmus“ ir šiemet nepamiršo ištikimo festivalio draugo ir dalyvio – Palangos miesto pučiamųjų instrumentų orkestro. Kolektyvas griežė per visus septynis „Ave Maria“ festivalius, kaskart surengdavo po vieną koncertą.

„Tai puiki galimybė prisiliesti prie sakralinės muzikos repertuaro“, – tikino kolektyvo meno vadovas ir dirigentas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Jis džiaugėsi kasmet festivalio rengėjų teikiama proga muzikuoti su žymiausiais Lietuvos solistais ir tuo muzikavimu palepinti Palangos gyventojus ir svečius. Įlieti kitokių spalvų į kurorto gyvenimą. „Juk dažniausiai Palanga siejama su Basanavičiaus gatve arba atgarsiais viešojoje erdvėje, žinių portaluose. Jaučiamės prisidedą prie intelektualesnio, dvasingesnio kurorto įvaizdžio“, – LŽ kalbėjo orkestro vadovas.

Anot jo, Palangos ir Šventosios bažnyčiose vykstantis festivalis verčia atidžiau dėstyti koncerto programą. „Prašomi atlikti sakralinio turinio muzikos jokios įtampos nejaučiame. Priešingai – džiaugiamės galėdami kaskart papildyti repertuarą nekasdieniais kūriniais“, – sakė V. Rekašius.

Vygantas Rekašius.
Vygantas Rekašius.

Paviliotas Pavilionis

Po bažnyčių skliautais Palangos orkestras akompanavo žymiausiems lietuvių dainininkams – Eduardui Kaniavai, Virgilijui Noreikai, Liudui Mikalauskui, Astai Krikščiūnaitei, Mindaugui Rojui. Šiemet su orkestru dainuos Kaune gimęs, Klaipėdos muzikiniame teatre išgarsėjęs, Vilniuje didžiausio populiarumo sulaukęs Buratinas, Almaviva, Alfredas, Lenskis, Kornetas ir "el fuegas" – T. Pavilionis. Šiuo metu solistas ir orkestras repetuoja valandos trukmės programą, kurioje skambės garsių arijų aranžuotės ir specialiai pučiamųjų instrumentų orkestrui rašytos instrumentinės kompozicijos.

Septintojo festivalio „Ave maria“ dedikacija – „Laiko ratu“. Juo mėginama susieti senųjų ir šiuolaikinių kompozitorių palikimą. Rugpjūčio 9-osios koncerto programa – kaip tik tokia: „Laiko požiūriu orkestro kūrinių paletė labai plati – nuo Marco Antoine'o Charpentier, Georgo Friedricho Haendelio iki šių laikų kūrėjų brito Karlo Jenkinso arba amerikiečio Franko Ticheli. Džiugu, kad galėsime atlikti ne orkestrui pritaikytas transkripcijas, o specialiai jam rašytus originalus. Dabarties kompozitorių sakraliniai kūriniai skamba kiek kitaip, nei paprastai įsivaizduojame bažnytinę muziką“, – intrigavo Palangos orkestro meno vadovas. Su T. Pavilioniu kolektyvas muzikuos pirmą kartą.

Atgimęs iš naujo

Palangos orkestras – klasikinės sudėties pučiamųjų ansamblis, tarptautine terminija vadinamas concertband arba windband. Vienas senesnių šalies kolektyvų, Palangos miesto valdžios sprendimu įkurtas 1953 metais. Į ansamblį muzikantus subūrė šio žanro entuziastas Augustas Juška, tapo pirmuoju dirigentu. Iki tol Palangos vasaros koncertų tradiciją puoselėjo „svečiai“ – kviestiniai orkestrai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Liepojos. Trečdalį Palangos orkestro sudėties sudaro buvę ir dabartiniai Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto auklėtiniai.

Kelis kartus naikintas kolektyvas vėl atgimė 2000 metais. Iš naujo suburtas V. Rekašiaus, orkestras koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Kolektyvas nuolat matomas ir girdimas per kurorto šventes, ne kartą dalyvavo Dainų šventėje, savo programą atlikto sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Į pagalbą

Pasak V. Rekašiaus, labiausiai pastebimas Palangos kultūrinio gyvenimo bruožas – sezoniškumas. Daugiausia renginių kurorte vyksta vasarą. Tai „Ave Maria“ ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, „Dūdų vasara“ ir „Nakties serenados“. „Natūralu, kad klausytojų būrys tada būna didesnis nei vėsesniu metų laiku. Nedrįsčiau sakyti, kad tokio lygio renginių pakanka, tačiau pasiūla tikrai yra ir ji gana reikšminga“, – tvirtino pašnekovas. Dabar svarbiau kas kita – koncertų kokybė. „Ji, deja, nepriklauso nuo rengėjų norų ar gebėjimų. Daugiau lemia pinigai, biudžetai, galimybė kviestis kuo geresnius atlikėjus. O jų meistriškumas juk tiesiogiai proporcingas honorarui“, – pabrėžė V. Rekašius. Jis teigė drąsiai galįs sakyti, kad festivalių kokybė akivaizdžiai išaugo. „Palangos miesto biudžetas nepajėgus užtikrinti būtiną festivalių finansavimą, tačiau jau kuris laikas savivaldybei į pagalbą ateina Lietuvos kultūros taryba“, – sakė pašnekovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"