Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Klasikinė muzika pati atkeliaus pas klausytojus

 
2017 09 13 12:00
Lietuvos nacionalinė filharmonija gali pasigirti nuolat didėjančiu lankytojų skaičiumi.
Lietuvos nacionalinė filharmonija gali pasigirti nuolat didėjančiu lankytojų skaičiumi. Lietuvos filharmonijos nuotrauka

Virtualiame pasaulyje savo pozicijas stiprinančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos 77-ojo koncertų sezono naujovė – skaitmeninė salė.

„Antrus metus teikiama koncerno „Achemos grupė“ ir Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo parama mums suteikia drąsos imtis tokių sumanymų. Tai ilgalaikis ir gana brangus projektas, vien savo pastangomis nebūtume galėję jo pradėti“, – kalbinama „Lietuvos žinių“ teigė Filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Džiugu, kad jo nuveikti darbai tęsiami per Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondą, kurio paramos dėka Filharmonijoje skambanti muzika pasiekia vis platesnį ratą klausytojų.

Platesnis skrydis

Anot įstaigos vadovės, virtuali koncertų salė suteikia platesnį skrydį Filharmonijos orkestrams ir kitiems kolektyvams. „Užsienio koncertų salės, festivaliai, gastrolių rengėjai gana dažnai prašo pateikti labai aukštos kokybės garso ir vaizdo medžiagos. Patyrėme, kad kartais tiems įrašams kokybės trūksta. Be to, norime patys kaupti savo įrašų biblioteką. Mūsų kolektyvams – tai didelis turtas, nes muzika yra pats efemeriškiausias menas: nuskambėjo ir liko tik nuotaika“, – kalbėjo R. Prusevičienė.

Koncertų perkėlimas į interneto erdvę, nauja koncertų kultūra – neišvengiamas žingsnis, kurį Filharmonija vis tiek kada nors būtų žengusi, tačiau sulaukus paramos tai vyks greičiau.

„Greitai bus šešeri metai, kai tarp mūsų nėra Bronislovo Lubio – žymiausio šių dienų kultūros, meno, muzikos, švietimo mecenato. Džiugu, kad jo nuveikti darbai tęsiami per Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondą, kurio paramos dėka Filharmonijoje skambanti muzika pasiekia vis platesnį ratą klausytojų“, – spaudos konferencijoje sakė koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius.

Ima pavyzdį iš lyderių

Kaip šiandien įprasta Vakarų Europos orkestrams, norima pateikti koncertų ištraukų internete ir socialiniuose tinkluose. Tokiu projektu Lietuvos nacionalinė filharmonija ima pavyzdį iš virtualiosios raiškos lyderių – Berlyno filharmonijos, Paryžiaus filharmonijos, Geteborgo simfoninio orkestro.

Techninė skaitmeninės salės „uvertiūra“ truks beveik metus, tuomet klausytojai išgirs pirmuosius įrašus. Iš pradžių, kartu su 77-ojo sezono atidarymo koncertu, bus atvertas virtualios salės interneto puslapis ir į svetainę įkelti pirmieji koncertai. Garso ir vaizdo archyvas svetainėje bus nuolat atnaujinamas. Antruoju etapu, tikimasi – gruodį, bus pradėtos tiesioginės pasirodymų transliacijos.

2019 metais iš europinių lėšų ketinama renovuoti Filharmonijos salę. „Iki to laiko interneto svetainėje norime sukaupti kuo daugiau vertingiausių įrašų. Jau esame suplanavę, kuriuos orkestrų pasirodymus filmuosime patys ir visiškai parengsime skaitmeninei koncertų salei“, – sakė R. Prusevičienė.

Koncertų įrašai bus pasiekiami puslapyje nationalphilharmonic.tv.

Sukaupęs patirties

Techninis projekto vadovas – garso režisierius Vilius Keras, savo patirtį sukaupęs įrašinėdamas užsienio atlikėjų, solistų ir dirigentų pasirodymus. Jis stažavosi Berlyno filharmonijoje, tiesiogiai perėmė skaitmeninės salės kūrimo patirtį.

V. Keras yra vienas pagrindinių Gidono Kremerio vadovaujamo styginių orkestro „Kremerata Baltica“ įrašų režisierių. Jis taip pat bendradarbiauja su Armėnijos operos teatru, Kauno miesto simfoniniu orkestru. Prie visų keturiolikos pastarojo kolektyvo įrašų sukūrimo prisidėjo V. Keras.

„Kad kokybiškai perteiktum pasirodymo vaizdą, reikia pradėti ruoštis iš anksto. Nuosekliai išstudijuoti kūrinio partitūrą, stebėti kolektyvo repeticijas. Tik tada kamera filmuos tą instrumentų grupę ar solistą, kurio solinė partija atliekama tuo metu. Skaitmeninė salė ir savas garso režisierius suteikia tokią galimybę“, – pažymėjo R. Prusevičienė.

Kaip sakė Rūta Prusevičienė, skaitmeninės salės techninės galimybės kol kas atrodo neribotos.
Kaip sakė Rūta Prusevičienė, skaitmeninės salės techninės galimybės kol kas atrodo neribotos.

Neribotos galimybės

Ar skaitmeninė salė nenuvilios dalies lankytojų, ar jie neliks namie klausytis tiesiogiai transliuojamo koncerto, užuot ėję į Filharmoniją? Jos vadovė dėl to nenuogąstavo.

„Tam tikra takoskyra egzistuoja jau seniai. Turime gausų būrį ištikimų klausytojų, jie visada norės gyvo koncerto ir gyvos emocijos, tikro susitikimo su atlikėjais. Jie niekada neatsisakys malonumo būti publikoje, kartu išgyventi muzikinį stebuklą. Tačiau yra žmonių, kurie nori „išvalyto“ garso, vaizdo, ir jie paprastai perka plokšteles arba žiūri „Mezzo“ kanalą. Vis dėlto tokių yra gerokai mažiau, nes bendro išgyvenimo patirtys yra labiau vertinamos. Iš tiesų matome, kaip lankytojų skaičius nuolat didėja“, – pabrėžė R. Prusevičienė.

Projekto techninės galimybės kol kas atrodo neribotos. Ateityje jis gali net virsti išmaniosios televizijos kanalu – ne tik su koncertų transliacijomis ir įrašais, bet ir su pokalbiais, interviu, diskusijomis.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas atkreipė dėmesį, kad virtuali platforma bus labai naudinga apie Filharmonijos kolektyvų pasirodymus rašantiems muzikologams, muzikos kritikams. „Recenzentai, iš kurių visada tikimės atgarsių, galės pasinaudoti skaitmeninės salės įrašais, iliustruoti jais rašomą akustinę kūrinio analizę“, – sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"