Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Knygų mugė: rašytojo autografo ir sagos

 
2017 02 23 6:00
„Leidyklos turtas – ne rietuvėmis sandėlyje sudėtos, kažin ko laukiančios knygos“, - įsitikinusi Lolita Varanavičienė, „Tyto alba“ leidyklą įkūrusi prieš 24 metus. Monikos Požerskytės nuotrauka

Šiandien, vasario 23 dieną, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre prasideda aštuonioliktoji kasmetinė Vilniaus knygų mugė. Joje – daugiau nei 400 kultūros renginių, 303 dalyviai (40 jų – nauji, dar 40 dalyvaus Muzikos salės renginiuose), 12 parodų.

Pasak vienos mugės rengėjų, leidyklos „Tyto alba“ vadovės Lolitos Varanavičienės, dabar čia rečiau ateinama pirkti ir dažniau – pabūti, pasiklausyti žinomų rašytojų, gauti autografų. Pamatyti iš mugės išeinančius be krepšelio, bet laimingus lankytojus leidėjams taip pat džiugu.

– Žmonės, knygų mugėje pradėję lankytis vaikystėje, jau užaugo. Kai kurie dabar atvyksta su savo kūryba? – kalbėjomės su Lolita Varanavičiene.

– Kiekvienais metais matome, kad vaikai vis aukščiau pasistiebia, toliau pasiekia prekystalį. Dar vėliau ateina su savo vaikais. Nė kiek neabejoju, kad mugė tampa inspiracija domėtis literatūra ir rašyti patiems.

Knygų mugė – kaip antros Kalėdos. Šiandien, manyčiau, mugė mums yra svarbesnė. Kalėdas (dovanų pirkimo metą) siejame su komercija. Žavinga, kad ir knyga – gera dovana. O štai knygų mugė – tavo ideologijos, leidybinės programos įvertinimas.

– Ar šiemet jus, mugės organizatorius, apsunkino dėl „Litexpo“ rekonstrukcijos sumažėjęs parodų erdvės plotas?

– Noriu įspėti tuos, kurie ateis į mugę – žmonių bus dar daugiau. Kadangi buvo uždarytas pirmasis pastatas, pas mus, į pagrindinį pastatą, atsikėlė muzikai. Tačiau kitais metais, pasitinkant valstybės šimtmetį, „Litexpo“ žada keletą naujų renginių erdvių. Jų iš tiesų trūksta.

Kai kuriuos renginius iškėlėme iš mugės – leidyklos „Tyto alba“ autorius Jeanas-Claude'as Laprazas su skaitytojais susitiks „Šekspyro“ viešbutyje. O mugėje leidyklos stendas kvies lankytojus, turinčius humoro jausmą. Visas keturias mugės dienas prie rašytojų fotosienos galėsite nusifotografuoti su Juozu Erlicku, Rimantu Kmita, gydytojas Andrius Černauskas paklausys jūsų širdies stetoskopu. Kaip? Ateikite ir pamatysite patys.

Lolita Varanavičienė: „Vilniuje yra viešėję Colleen McCullough, Johnas Irvingas. Visgi literatūros mados keičiasi – šiandien ją diktuoja Katherine Webb karta.“

Knygų politika: žemesnė kaina

– Kai kalbama, kad rašytinė spauda mirs, jūs prognozuojate: knyga nemirs, bet brangs. Ir nors neturime daug pinigų literatūrai (apskaičiuota, kad keturių asmenų šeima per metus galėtų skirti 80 eurų), į knygų mugę kasmet atvyksta vis daugiau lankytojų. Praėjusiais metais – 66 tūkstančiai.

– Lankytojų skaičius auga daug sparčiau nei leidyklų pardavimas – žmonės į mugę ateina dėl kultūros. Prie stendų dažnai girdime juos sakant: „Turėjau numatęs griežtą pinigų limitą. Išleidau daugiau...“ Suveikia įvairūs veiksniai – pamačius, išgirdus rašytoją knygos tučtuojau užsigeidžiama. Kiti juokauja, kad knygų nusiperka visiems metams – dar turi likusių neperskaitytų nuo praėjusios mugės. Treti lankytojai išmoko pamokas – iš anksto žvalgosi naujienų, kad nereikėtų po mugę vaikščioti su krepšiais, jau dabar tas knygas nusiperka, po to atsineša gauti autografų ir, kaip mes sakome, palaikyti rašytoją už sagos.

– Kaip reaguojate į kainą, kintančią kelyje nuo leidyklos (čia įsigyti visuomet pigiau) iki knygyno?

– Suprantama, kad dideli, gražūs knygynai turi iš ko nors išsilaikyti. Tačiau skaitytojai taupydami vis dažniau renkasi pirkti internetu (šie pardavimai sparčiai auga), ateina į leidyklų knygynus. Savo knygynėlyje niekada nesulaukdavome tiek daug lankytojų, kaip dabar.

Knygų mugėje visuomet siūlome žemesnes kainas, tai – politikos klausimas. Dėkojame žmonėms, kad atėjo, mokėjo už bilietą, galbūt nerado kur pasikabinti palto. Yra knygų, kurių kainos niekada nesikeis, nes jos skaitomos visais laikais, be to, ir savikaina to neleidžia. Visgi leidyklos turtas – ne rietuvėmis sandėlyje sudėtos, kažin ko laukiančios knygos.

– Ar jūs pati lankotės bibliotekose, skolinatės iš jų fondų?

– Į bibliotekas važiuoju su autoriais. Nors nesinaudoju jų fondais, laikausi požiūrio, kad kultūringa valstybė turi turėti turtingas bibliotekas. Esame mažos kalbos šalis, mums tai – išlikimo reikalas.

Knygų kainų problemas žmonės sprendžia savaip: bibliotekas kuria įmonėse, kooperuojasi šeimos, nes skaitančių vaikų – labai daug. Geras knygas šeimos leidžia per rankas – mūsų kukliu skaičiavimu, viena pereina šešis namų ūkius. Jei knygą išleidome 3 tūkst. egzempliorių tiražu ir tiek pardavėme, nereiškia, kad toks – ir skaitytojų skaičius. Mažiausiai ją perskeitė dukart tiek žmonių.

Profesionalūs ir „pavojingi“ skaitytojai

– Knygų mugė lyginama su atlaidais. Yra religinė, o yra ir knygų mėgėjų bendruomenė?

– Pritariu šiai semantikai. Atlaidai – kai dvasingai nusiteikę žmonės nori būti taikoje ir ramybėje su kitais žmonėmis. Šiandien visuotinai sutinkame, kad knygų mugė – gėris. Priminsiu, kadaise buvo abejojama: skaitymas – „darbas“ vienumoje, kaip galima stumdytis minioje dėl knygų? Visuomeninės minties slinktis nutiko pačioje mugėje, šiandien čia dalyvauja mokslininkai ir politikai, scenose kalba žmonės, patys nekuriantys grožinės literatūros.

Kunigo Algirdo Toliato vis auganti bendruomenė – jauni žmonės. Vadinasi, atskirti tikinčiuosius ir skaitančiuosius jau nebeišeina!

– Kaip atpažinti bibliofilą?

– Priėjęs prie stendo bibliofilas elgiasi kitaip: skenuoja knygų viršelius (daug kas jam jau žinoma), kartais knygą uosto – atpažįsta įrišimo būdą ir vertę. Su tokiais pirkėjais malonu bendrauti.

„Pavojingiausi“ skaitytojai – tie, kurie nieko nežino: „Man reikia knygos mėlynais viršeliais“ arba „Norėčiau paskaityti, bet nežinau, ką“. Jie dažnai išeina tuščiomis, o mes gūžtelime pečiais: „Gal ras kur nors?“

– Į knygų mugę šiemet leidyklai „Tyto alba“ pavyko pritraukti J.-C. Laprazą, Francescą Mirallesą, Katherine Webb. Autorius pasikviesti renkatės taip pat, kaip ir svarstydama, ar kūrinį leisti lietuvių kalba?

– Leidybinis planas padiktuoja ir svečius – būtų gana rizikinga kviesti autorių, kurio knygų neturime išleidę lietuviškai. Užsienio autoriai – nepaprastai įdomūs, atvyksta ir literatūros žvaigždės. Daugybę metų svaigstame ir dėl megažvaigždžių – Vilniuje yra viešėję Colleen McCullough, Johnas Irvingas. Visgi literatūros mados keičiasi – šiandien ją diktuoja K. Webb karta.

– Leidyklą įkūrėte 1993 metais. Daug jūsų išleistų knygų buvo perleistos didesniais tiražais, neprarado aktualumo. Kaip atsirinkti tokius autorius?

– Didis menas. Leidyklos „Tyto alba“ filosofija – knygos, kurios nepasentų madai praėjus, išgyventų ir būtų reikalingos pravilnijus keletui pilkų atspalvių, vampyrų ar tamplierių. Yra keletas leidinių, kurių tiražai pildomi daugybę metų: „Sinuhė egiptietis“, „Atverk savo širdies duris“, „Anglas ligonis“, „Panelės Smilos sniego jausmas“. Nėra nieko smagiau, nei nueiti į kieno nors namus ir rasti garbingoje vietoje padėtą knygą, kurią išleidome praėjusiame tūkstantmetyje.

Lolita Varanavičienė: „Pavojingiausi“ skaitytojai – tie, kurie nieko nežino: „Norėčiau paskaityti, bet nežinau, ką“. Jie dažnai išeina tuščiomis, o mes gūžtelime: „Gal ras kur nors?“

Lietuviški ženklai

– Kokių knygų poreikį pastebite šiuo metu?

– Šiuo metu ieškau romano apie Naująją Zelandiją. Šiandien ši šalis – daugelio lietuvių svajonė. Pigių meilės romanų – kalnai, o kūrinio apie tos šalies mentalitetą tenka paieškoti.

Reikia atskirti grožinę ir negrožinę literatūrą – yra žmonių, kurie domisi vien praktiniais dalykais. Abi šias tendencijas vienija tai, kad lietuvių autoriai – fenomenaliai populiarūs. Lietuviai skaito lietuvius. Tarptautinėse knygų mugėse džiugu pasakyti, kad mūsų rinkoje – pusė vertimų, pusė – nacionalinės literatūros.

– Ar dažnai gaunate rankraščių, sužinote dar negirdėtų vardų?

– Rankraščiai plūsta į kompiuterius, knygų ieškome internete – tinklaraščiai dažnai tampa literatūrine pradžia. Turiu atsiprašyti tų, kuriems atsakome dėl perpildyto leidyklos portfelio. Vien šiuo metu leidžiame 70 naujų knygų, todėl atranka – griežta.

Poetė Violeta Palčinskaitė yra pajuokavusi: „Dabar visi rašo, bet niekas neskaito.“

– Lietuviški ženklai pasaulyje – kokie jie jums?

– Man įdomu, ką esame palikę pasauliui seniau, kokie buvome praeityje. Mes, lietuviai, dažnai balansuojame tarp įsivaizdavimo, kad esame pasaulio centras, atradome Ameriką (nes Kristupas Kolumbas buvo lietuvis) ir visiško susiniekinimo – šiame lygumų krašte jokie iškilumai negalimi. Manyčiau, kaip visada, tiesa slypi kažkur per vidurį.

Kadangi mėgstu operą, man lietuviškas ženklas – Violeta Urmana. Kitam – Arvydas Sabonis arba jo sūnus. Pasauliui esame davę unikalių asmenybių, tais žmonėmis didžiuojamės.

– Kokia jūsų asmeninė šiųmetės mugės programa? Kaip atrodys kasdiena tame šurmulyje?

– Profesiškai ši mugė – pati reikšmingiausia, tai galbūt bus nematoma lankytojui. Nė sapne nesvajojau, kad kada nors mus aplankys tiek daug svečių iš užsienio leidyklų. Šiemet moderuoju tik vieną renginį – visą kitą laiką dirbsiu pogrindyje. (Juokiasi.)

– Kalbant apie rašytinės kultūros vertę, Giedrius Subačius pabrėžė: šnekamoji kalba – mūsų prigimtis, o raštas – kultūros produktas, sukurtas žmogaus. Kultūrai kurti, įprasminti, įamžinti mums ir reikalingi autoriai, vertėjai, leidėjai, knygų mugė?

– Misija – didelė ir reikšminga. Dažnas skaitytojas juk galvoja praktiškai: neturiu knygai laiko ir pinigų. Manau, jis – neteisus. Daugybę laiko praleidžiame skaitydami menkniekius internete. Universitetų absolventai leidžia dideles pinigų sumas seminarams, kuriuose juos moko kalbėti. Jauniems žmonėms (jei jiems knyga – visiškai nereikšminga) akcentuoju: neišmoksite reikšti minčių neskaitydami. Būsite silpni savo profesijoje. Įspūdį man paliko verslininkė (beje, puiki derybininkė), papasakojusi: „Manęs klausia, iš kur tiek visko žinau. Atsakau: iš romanų.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"