Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Knygų mugės ženklai: visi taškai ant Ė

 
2017 02 14 15:58
Mugę kasmet aplanko daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Mugę kasmet aplanko daugiau nei 60 tūkst. žmonių. LŽ archyvo nuotrauka

XVIII tarptautinės Vilniaus knygų mugės rengėjai siūlo atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje. Nosinės, varnelės, brūkšneliai ir taškeliai primena ne tik apie vienos seniausių lietuvių kalbos abėcėlę, bet ir apie iš čia kilusias ryškias asmenybes.

Vasario 23 – 26 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre skaitytojų laukia daugiau nei 400 įvairių renginių: aktualių diskusijų, susitikimų Literatų svetainėje ar Rašytojų kampe, parodų ir koncertų. Vilniaus knygų mugė – viena didžiausių kasmetinių mugių Baltijos šalyse (lietuviškos kultūros ženklas!), į kurią susirenka leidėjai, autoriai ir skaitytojai. Per keturias dienas ją paprastai aplanko daugiau nei 60 tūkst. žmonių.

Šiemet pagrindiniu knygų mugės tekstu tapo Czeslawo Miloszo eilėraštis „Filologija“: „Pagavo ir turi. Laiko lūpose. Žodį. / Išgirstą vaikystėj prie gimtosios upės.“

Iš kairės: „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, aktorius Andrius Bialobžeskis, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. Romo Jurgaičio nuotrauka
Iš kairės: „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, aktorius Andrius Bialobžeskis, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuviški pėdsakai

„Kai Bobas Dylanas gavo Nobelio literatūros premiją, klausėme savęs, ar jis žino, kad yra lietuvis? Kai mirė Kanados dainininkas, poetas Leonardas Cohenas, sakėme, kad mirė dar vienas lietuvis. Rūta Šepetys – lietuvė, kuri nekalba lietuviškai, bet rašo knygas, pasakojančias apie sunkią Lietuvos istoriją ir žmonių kančias, – apie šių metų mugės temą kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. – Iškiliausios tautos asmenybės kuria kultūrą. Svarbiausia visgi – asmenybė: kūrėjas, vertėjas, leidėjas – jie savo darbu ir susitelkimu ko nors pasiekia.“

Iš užsienio atvyks 19 lietuvių autorių, gyvenančių ir kuriančių svetur: Tomas Venclova, Algis Mickūnas, Stasys Eidrigevičius, Dalia Staponkutė, šiųmetės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis...

„Svajodavome: kaip būtų gera, jei visi užsienyje gyvenantys lietuviško žodžio kūrėjai (anksčiau atvažiuodavę po vieną) būtų pakviesti į bendrą diskusiją. Šiemet tai pavyko įgyvendinti. Autoriai kalbės apie prasmingus, specifinius dalykus: kokia kalba kurti, jei jau dvidešimt metų gyveni kitoje kultūroje? Kokią Lietuvą mes rodome pasauliui ir kaip atrodome?“ – svarstė leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė.

Apie Vilniaus knygų mugę parašė amerikiečių autorius Johnas Irvingas. Jo romanas „Paslapčių alėja“ praėjusiais metais išverstas į lietuvių kalbą. Alinos Ožič nuotrauka
Apie Vilniaus knygų mugę parašė amerikiečių autorius Johnas Irvingas. Jo romanas „Paslapčių alėja“ praėjusiais metais išverstas į lietuvių kalbą. Alinos Ožič nuotrauka

B. Dylanui pritrūko laiko

Mugės dienomis Vilniuje viešės ir 27 užsienio svečiai. Islandų rašytojas Sjónas (Sigurjonas Sigurdssonas) pristatys romaną „Iš didžuvės nasrų“, su autoriumi ir vertėju Reinu Raudu diskutuos apie saviraiškos laisvę ir neapykantos kalbą.

Į Vilnių atvyksiantis Abrahamas B. Yehoshua savo romane „Moteris Jeruzalėje“ pasakoja apie Jeruzalės turgavietėje per teroristinį išpuolį žuvusią moterį ir jos tapatybės paieškas.

Švedijoje gyvenantis prancūzų rašytojas ir žurnalistas Olivieris Trucas rašė apie šiaurės klajoklių lapių kultūrą, istoriją ir tradicijas.

Frankas J. Oteri – Niujorke gyvenantis ir dirbantis kompozitorius, muzikos apžvalgininkas ir kolekcininkas. Sausį išleista jo „XXI amžiaus Lietuvos kompozicinės muzikos antologija“.

Daugiau nei 30 knygų parašė ispanas Francescas Mirallesas. Muzikantas, taip pat – keliautojas Vilniuje pristatys savo knygas „Maži dalykai dideli“ ir „Vabi sabi“. Ši laukia tęsinio.

„Tarp renginių ir erdvių padės susiorientuoti programėlė, siūlome padaryti namų darbus ir pasižiūrėti iš anksto, kokius renginius norėsite aplankyti. Susidomėjimas muge kasmet neatslūgsta, kartais tenka ir ko nors atsisakyti. Dėl „Litexpo“ rekonstrukcijos turėjome sumažinti mugės apimtis, bet kitąmet grįšime dar didesniu proveržiu“, – kalbėjo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

„Taigi B. Dylano nepakvietėme tik todėl, kad netilpome“, – juokavo G. Vaškelis.

Gytis Vaškelis. Romo Jurgaičio nuotrauka
Gytis Vaškelis. Romo Jurgaičio nuotrauka

Bestseleriai – vertimai iš lietuvių kalbos

Kaip pasakojo kalbotyros profesorius Giedrius Subačius, didžioji dalis lietuviškos abėcėlės raidžių – skolintos iš kitų tautų, ir tik viena – ė – neturi analogų pasaulyje. Ją sugalvojo ir pirmoje lietuviškoje gramatikoje 1653 metais pavartojo Danielius Kleinas. Ta proga Vilniaus dailės akademijos menininkai mugėje rengs „Ė dirbtuves“. Kovą jos vyks ir Leipcigo knygų mugėje, kur Lietuva pakviesta dalyvauti viešnios teisėmis.

Šiandien, vasario 14-ąją, Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Lietuviškos knygos pasaulyje“. Joje eksponuojama 115 lietuvių autorių knygų, išleistų įvairiose šalyse 33 kalbomis. Labiausiai skaitomas ir žinomas autorius yra T. Venclova. Jo knygos išverstos į 15 kalbų ir sulaukė net 38 leidimų.

Kai kurie vertimai iš lietuvių kalbos tapo bestseleriais. Pavyzdžiui, Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ rankraštis, po autorės mirties atrastas stiklainyje, užkastame į žemę, prieš keletą metų išverstas į vokiečių kalbą. Tada – suomių, šiemet – prancūzų, dabar deramasi dėl angliško ir rumuniško leidimų.

„Tokie atvejai – pavieniai ir reikšmingi, – įsitikinęs G. Vaškelis. – Žmonės, kurie knygas verčia, dažnai lieka šešėlyje. Tačiau jie verčia ne tik šiuolaikinius rašytojus, o ir mūsų klasikus, todėl jie mums – labai svarbūs.“

Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Lietuviškos knygos pasaulyje“. Romo Jurgaičio nuotrauka
Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Lietuviškos knygos pasaulyje“. Romo Jurgaičio nuotrauka

Mugė įkvėpė knygai

Muzikos salės programoje – pokalbiai su kūrėjais, autografų dalijimai ir koncertai. Aktorius Rolandas Kazlas pristatys pirmąjį autorinių dainų albumą „Toks“, „Lemon Joy“ – vinilo plokštelę „Willkommen“, Andrius Mamontovas – koncertą „AM50“. „G&G Sindikatas“ išleido albumą iš akustinių pasirodymų „Unplugged“ ir savo dainų natų leidinį. Muzikinę mitologinę dramą „Dūšelės“ sukūrė Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.

„Muzikos salė vienija įvairius muzikantus ir žanrus, sugriovė mitą, kad lietuviai mažai domisi savo muzika. Kai kurie naujai išleisti albumai ir plokštelės vežami tiesiai į „Litexpo“. Čia – pirmoji arba vienintelė galimybė juos įsigyti“, – skatino Muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Kaip sakė „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė, knygų mugė tapo ženklu ir inspiracija rašytojams. 2008 metais mugėje viešėjo autorius iš JAV Johnas Irvingas. Šiemet bus pristatomas į lietuvių kalbą išverstas jo romanas „Paslapčių alėja“, kurio herojus, taip pat rašytojas, lankosi Vilniuje, knygų mugėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"