Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Kodėl klubinė muzika užima Lietuvos kultūros paribius

 
2016 11 11 14:00
pixabay.com nuotrauka

Lietuvoje klubinė muzika išgyvena stagnacijos periodą ir dažnai yra siejama su kultūriniais naktinio gyvenimo paribiais bei neišlavintu muzikiniu skoniu.

Tuo tarpu pasauliniu mastu elektroninė šokių muzika skaičiuoja 25-uosius gyvavimo metus ir yra pasiekusi savo populiarumo piką. Kodėl Lietuvoje vis dar nevertinama klubinė muzika?

Elektroninė šokių muzika (EDM – Electronic Dance Music), paprastai dar vadinama klubine muzika, apima Techno, House, Drum'n'Bass, Trance, Lounge ir kitų stilių muziką, apdorojamą kompiuterinėmis programomis. Klubinės muzikos ištakos neretai siejamos su 1983-iasiais Čikagoje ir Detroite iškilusia house ir techno muzika bei 1988-ųjų „meilės vasara“ Didžiojoje Britanijoje, kurios metu susiformavo britų šokių muzikos kultūra.

2015-ieji metai klubinės muzikos pasaulyje buvo itin dinamiški: nors techno ir house stiliai išliko šokių muzikos pamatu, vis aktyviau ieškoma naujų, ne „mainstream’inių“ sąskambių, kurių naudojimą atveria tobulėjančios technologinės galimybės. Elektroninės šokių muzikos židiniai šiandien yra Londonas, Los Andželas, Berlynas, Niujorkas, Majamis, Ibiza. Egzistuoja milžiniška klubinės muzikos įvairovė: skirtingi stiliai, kryptys, žanrai bei sub-žanrai.

Ar Lietuvoje egzistuoja klubinė muzika?

Elektroninės šokių muzikos saulėtekis Lietuvoje prasidėjo 1995-aisiais ir gali būti siejamas su klubais „Eldorado“, „Nasa“, Sagos organizuotais „Strokes Stample“ ir „Techno Valentino“ vakarėliais. Iki 2001-ųjų metų ši muzika buvo aktyviai grojama „Discomafia“, „AMK“, „Boogaloo“, „Ore“ vakarėliuose.

Elektroninė šokių muzika Lietuvoje itin išpopuliarėjo 2001-aisiais, atidarius klubą „Gravity“. Šiame klube pasirodymus nuolat rengdavo tiek Lietuvos DJ’ai, tiek žvaigždės iš užsienio, tokios kaip DJ Nicky Siano, legendinis house muzikos prodiuseris Ianas Pooley iš Vokietijos, Jamesas de la Cruz iš „The Avalanches“. Tačiau 2011-aisiais klubas buvo uždarytas.

Anot uždaro klubo „Spiritual.lt“ įkūrėjo Giedriaus Zinkaus, šiuo metu klubinė muzika Lietuvoje išgyvena stagnacijos periodą – trūksta renginių ir vietų, siūlančių kokybišką ir profesionalią elektroninę šokių muziką. Be to, gajus ir stereotipas, klubinę muziką siejantis su netinkamu naktiniu gyvenimu (alkoholis, narkotikai).

Reiškinys, būdingas industrinei miestų visuomenei

Klubinės muzikos populiarėjimas užsienyje stipriai siejamas su socialiniais ir kultūriniais pokyčiais: didmiesčių augimu, industrijų plėtra, nauju gyvenimo ritmu ir tempu, susiformavusia nauja darbo ir poilsio kultūra, technologiniu progresu. Šiuolaikinis žmogus renkasi šiuolaikines atsipalaidavimo formas.

„Užsienyje klubinė muzika nėra išskirtinai jaunimo kultūros reiškinys. Pripažinimo ji sulaukia tarp dirbančių ir poilsio bei atsipalaidavimo vertę išmanančių vidutinio amžiaus žmonių. Beje, garsiausi pasaulio didžėjai taip pat toli gražu ne jaunuoliai. Dažnai jie yra perkopę ketvirtą dešimtį“, – teigia G. Zinkus. „Todėl, kuriant klubinę muziką Lietuvoje, reikia galvoti apie dvi užduotis: parodyti publikai, kad yra įmanoma aukštos meninės vertės klubinė muzika, ir laužyti stereotipą, kad šią muziką suprasti gali tik jaunimas“.

Siekiant įtvirtinti kokybišką klubinės muzikos kultūrą, klubas „Spiritual“ organizuoja „Audio-visual Adventure“ renginį, vyksiantį lapkričio 25 dieną, Kauno Žalgirio arenoje. Renginys skirtas publikai nuo 25 metų, o jo metu miksuojamą šiuolaikinę muziką lydės sinchronizuotos HD vizualizacijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"