Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Komiksų kūrėjos plunksna nusitaikė į kaimynus

 
2017 08 04 20:00
Knygų iliustruotoja ir rašytoja Ula Šimulynaitė sostinėje rengia ekskursijas pagal „Vilniaus miesto legendas“. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Iliustruotoja ir rašytoja Ula Šimulynaitė Palangoje surengė komiksų parodą, kurioje dalyvauja kūrėjos iš visų Baltijos šalių. Atidarymo dieną U. Šimulynaitė dovanojo lankytojams savo naujausią komiksą „Miklūs pirštukai“. Neseniai išleista jos elektroninė knyga „Privataus Vaiduoklio kaimynai“ – „Privataus Vaiduoklio gyvenimo“ istorijų tęsinys.

„Keliaujantis iliustracijų lagaminas. Komiksai“ Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje yra anksčiau Vilniuje, Šv. Jono gatvės galerijoje, vykusios parodos „Baltijos iliustracija. Komiksai“ dalis. Čia eksponuojami Miglės Anušauskaitės knygos „Pasikėlę“ – gido po Vilniaus barus, skverus ir pasakojimo apie „pasikėlusius“ vilniečius – fragmentai. Taip pat rodomi Gerdos Jord grafinio Y kartos dienoraščio „Gertrūda“ epizodai, klaipėdietės Viktorijos Ežiuko knygos „Memel Blue/s“ ištraukos ir dar neišleistas grafikės, japonų kalbos vertėjos Linos Itagaki komiksas „Mr. Pinkman“.

Latvių animatorė Anete Melece pasakoja, kaip ji dėl „Modern Talking“ pamiršo savo PIN kodą („How I Forgot My Pin Code Because of Modern Talking“), o Estijos dailės akademiją baigusios grafikės Ann Pajuväli užsiėmimas – nieko neveikti („Busy Doing Nothing“). Latvė Anna Vaivare komikse „Žaidimas“ („The Game“) vaizduoja, kaip net geriausi draugai žaisdami „Monopolį“ tampa aršiais konkurentais.

Parodos kuratorė, devynių knygų vaikams autorė U. Šimulynaitė eksponuoja savo komikso fragmentą „Kaip Tvardauskas mėnulyje atsidūrė“ – apie Vilniaus burtininką Joną Tvardauską. Trys pirmosios Ulos knygos – pasakojimai iš „Privataus Vaiduoklio gyvenimo“. Jomis autorė įprasmino savo tėčio, skulptoriaus, tapytojo, grafiko ir rašytojo Šarūno Šimulyno kūrybinį palikimą. Privataus Vaiduoklio istorijų knygutę ji sukūrė tuo pat metu, kai rengė tėčio knygos „Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą“ dizainą.

Paroda „Keliaujantis iliustracijų lagaminas. Komiksai“ veiks iki rugpjūčio 25 dienos. Vėliau, rugsėjo 6-ąją, ji persikels į Jurbarko viešąją biblioteką, spalio 3 dieną – į Zarasų bibliotekos galeriją. Parodų organizatorė – VšĮ „Kūrybinės idėjos“.

Kitas knygos iššūkis

– Parodoje dalyvaujantys menininkai yra studijavę įvairiausias specialybes: grafinio dizaino, animacijos, žurnalistikos, semiotikos, ekonomikos, landšafto architektūros ir taip toliau. Sakei, tai įspūdinga, bet nieko nestebina, nes norint sukurti komiksą reikia ir mokėti piešti, ir turėti ką pasakyti. O kodėl komiksų autoriai dažniausiai kalba komiškai, šmaikščiai, ironiškai? – teiravomės Ulos Šimulynaitės.

– Šiai parodai pasirinkau linksmus ar ironiškus pasakojimus. Bet komiksas nėra vien komiškas. Tarkime, L. Itagaki „Mr. Pinkman“ – nejuokingas. Kaip teigia pati autorė, tai alogiška istorija, kaip Pinkmanas iš vidaus išsitraukia savo šešėlį ir prisisiuva prie kojos. Linos piešiniai – kaip sąmonės srautas, sulig kiekvienu puslapiu ji sugalvoja, kas bus kitame.

Komiksuose pasakojamos visokio pobūdžio istorijos, tai – žaismingas žanras. Apie Izraelį, Kiniją ar Šiaurės Korėją kalba komiksų autoriai Guy Delisle'as, Bruno ir Sylvainas Ricardai, kurių knygą „Beirut 1990: Snapshots of a Civil War“ („Beirutas 1990: Pilietinio karo nuotraukos“) iliustravo Cristophe'as Gaultier.

Perskaičiau istoriją, kaip Jonas Tvardauskas atsidūrė Mėnulyje. Suintrigavo faktas, kad jis buvo istorinė asmenybė, neišgalvota. Ieškojau toliau ir aptikau kitas dvi istorijas.

Rimtos temos, pateikiamos komikso siužetu, lengviau suprantamos. Yra ir komiksų detektyvų. Neseniai skaičiau Marco-Antoine'o Mathieu „3 seconds“ („3 sekundės“). Ten nėra jokio teksto, tik išdidinti vaizdai, per kuriuos atsiskleidžia įvykdytas nusikaltimas. Komiksuose gausu iliustracijų, ryškių personažų, bet istorijos – rimtos. Labiau pasigilinus, juokingų nėra tiek ir daug.

– Dauguma parodoje pristatomų kūrinių yra ištraukos iš jau publikuotų knygų. Šiuo metu kuri naują komiksą apie Radvilą Juodąjį. Tavo „Vilniaus miesto legendos“ išverstos į anglų kalbą ir išleistos elektroniniu būdu. G. Jord pasakojo apie ilgą ir tragikomišką leidėjų paiešką savo grafinei novelei. Ar knygos leidybos procesą visada lydi kančios?

– Man – ne. Sunkiausia, kai knyga išeina. Turi ją platinti, pristatyti knygynuose. Turbūt toks susiformavo mano požiūris, nes kuriu dizainą ir kitoms knygoms – pati rengiu projektus, ieškau finansavimo, geriausio kainos ir kokybės santykio, bendrauju su spaustuvėmis. Su tuo lengva susidoroti. O kai knyga gatava, jau reikia dirbti, kad ji taptų žinoma. Tada, sakyčiau, ir prasideda tikrieji iššūkiai.

Kas markeriu, kas kompiuteriu

– Visos parodos autorės – moterys. Toks sutapimas?

– Taip, į parodą Palangoje tilpo tik moterų kūrėjų darbai. Į didesnes parodas Jurbarke ir Zarasuose keliaus ir vyrukų komiksai.

– Esate pažįstamos, skaitote ir dalijatės viena kitos kūryba. Kaip susipažinote su kolegėmis iš Latvijos ir Estijos?

– Susipažinau ieškodama parodos dalyvių. Patiko jų darbai, parašiau, pakviečiau ir štai – autorės čia. Latviai turi komiksų žurnalą „Kuš!“, jam piešia daug kūrėjų. Estijoje taip pat yra daugiau komiksų kūrėjų ir parodų. Turbūt skaitytojai labiau domisi, tad ir poreikis didesnis? Iš Baltijos šalių, sakyčiau, Lietuvoje komiksų situacija sunkiausia, bet po truputį taisosi.

– Minėti darbai daugiausia piešti ranka, tik galutinis vaizdas koreguotas kompiuteriu, vadinamuoju fotošopu – visos mėgaujatės kūrybiniu procesu, piešiate pieštuku ant popieriaus. Ar šiuo metu, būdama pajūryje, eskizuoji?

– Visada nešiojuosi bloknotą, kuriame ką nors užsirašau, padarau kokį eskizą. Piešti ranka labai smagu, bet piešti planšetiniu kompiuteriu irgi įdomu – galima eksperimentuoti spalvomis, linija, lengviau suvesti bendrą komikso vaizdą. Nesu prisirišusi prie vienos technikos.

„Visi turi bent vieną kaimyną. Tarp jų pasitaiko pasikartojančių tipažų, kaip antai naujasis turtuolis Žiurkis, statantis didelį namą ir važinėjantis nauju mersu.“

Tarkime, „Vilniaus miesto legendos“ pieštos akvareliniais žymekliai, o „Miklūs pirštukai“ – planšetiniu kompiuteriu. Ir negaliu pasakyti, kuris būdas labiau patiko. Mėgstu išbandyti naujus dalykus.

Velnio veidrodėlis

– Komikso „Kaip Tvardauskas mėnulyje atsidūrė“ tęsiniai yra „Tvardausko kerų knyga“ ir „Barboros šmėkla“. Šiame pasakojime J. Tvardauskas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui iškvietė mirusios Barboros Radvilaitės šmėklą. Yra išlikę šaltinių, kad XVI amžiuje iš tiesų gyveno toks magas, turėjęs stebuklingą veidrodį, saugojusį nuo ligų, parašęs burtų knygą „Liber magnus“. Kaip susidomėjai tokiu personažu, kuri jo gyvenimo legenda labiausiai sužavėjo?

– J. Tvardauską atradau nusprendusi sukurti kelis komiksus apie Vilniaus miesto legendas. Yra daug gražių pasakojimų, bet jie kiek pabodę. Todėl ieškojau ko nors nauja, mažiau girdėta.

Perskaičiau istoriją, kaip J. Tvardauskas atsidūrė Mėnulyje. Suintrigavo faktas, kad jis buvo istorinė asmenybė, neišgalvota. Ieškojau toliau ir aptikau kitas dvi istorijas (Barboros šmėkla, J. Tvardausko kerų knyga). Dar girdėjau pasakojimą, kad kitoje veidrodėlio (to su Barboros atvaizdu) pusėje buvo išgraviruotas velnias. Nežinomais keliais jis atsidūrė Vienos bažnyčioje. Veidrodėlį radę žmonės baisiai nusigando išvydę velnią. Nežinau, kiek šioje istorijoje tiesos, nes girdėjau ją žodžiu, bet skamba smagiai. Ieškojau, tačiau rašytinių šaltinių neradau.

– Su seserimi Rusne vaikų edukacijai skyrėte kūrybinį projektą „Nuotaikos“: susirenkate į bibliotekas, sekate pasakas, piešiate nuotaikas. Šią vasarą po miestelius keliavai jau trečiąkart. Ar pasitaiko rašyti ne tik vaikams, bet ir su jais?

– Per kūrybinius užsiėmimus su Rusne pasakojame vaikams apie emocijas, kokios jos yra, kaip jas nupiešti. Tam pasitelkiame Privataus Vaiduoklio personažą. Esu minimaliai animavusi kelias pasakėles: „Kaip kengūra bazilikus augino“ ir „Privatus Vaiduoklis negyvenamoje saloje“ iš knygos „Privatus Vaiduoklis atostogauja“.

Nesu animatorė, bet buvo smagu judinti ir įgarsinti interaktyvios knygos personažus. Taigi su vaikais skaitėme šias knygas, piešėme nuotaikas, jie pasakojo savo ryto istorijas. Dažniausiai visi vaizduoja linksmus, laimingus vaiduoklius. Yra pasitaikę ir tokių, kurie piešė liūdną apsiverkusį vaiduoklį arba ranka grūmojantį tėvą.

Vaiduoklio kaimynai – kaip visų

– Kiekviena „Privataus Vaiduoklio gyvenimo“ istorija turėjo dvi pabaigas, kad skaitytojas galėtų pasirinkti tą, kuri labiau patinka. Kaip sumanei grįžti prie šios serijos?

– Buvau nutarusi daugiau apie jį neberašyti, nes trijų knygų ir devynių pasakų atrodė per akis. Bet vaikams Privatus Vaiduoklis patinka. Interaktyvias pasakas kūriau mąstydama apie projektą „Nuotaikos“. Kadangi aplankėme didelę dalį Lietuvos, norėjosi ko nors naujo – atnaujinti programą. Pajutau, kad metas Privačiam Vaiduokliui pasirodyti dar sykį. Štai ir keturios naujos pasakos internete (www.kaimynai.org).

– Kurie personažai nėra išgalvoti?

– Visi iš dalies yra tikri, iš dalies – išgalvoti, juos lipdau kaip koliažą. Iš vienų pasiskolinu plaukus, iš kitų – gerąją arba piktąją charakterio ypatybę.

Nutariau papasakoti apie kaimynus, nes jaučiu, kad tai – aktuali tema. Visi turi bent vieną kaimyną: namie, darbe, keliaudami. Tarp jų pasitaiko pasikartojančių tipažų, kaip antai naujasis turtuolis Žiurkis, statantis didelį namą ir važinėjantis nauju mersu. Jis manė esantis pasaulio bamba ir staugė prašydamasis dėmesio. Rabarbaras – toks tipas kaimyno, kuris tave įkyriai stebi pro tvoros kampą ir pasitaikius pirmai progai išlenda pasidalyti savo kvailais paauklėjimais ar pastebėjimais. Šokoladukas – kaimynas, kurio beveik niekada nematyti ir negirdėti, bet jis yra ir ramiai sau gyvena. Tai tik dalis kaimynų, tačiau šie personažai man pasirodė esminiai, verti plunksnos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"