Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Kultūrai ir žiniasklaidai reikia investicinių programų

 
2016 02 02 9:00
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, kultūrą ir žiniasklaidą derėtų ne tik remti – reikėtų investicinių programų, kurios skatintų jas siekti kokybinių parametrų.

LŽS vadovas pabrėžia, kad kokybiškas turinys yra brangus. Tad jau ateina laikas, kai reikėtų į jį investuoti. „Dabartiniai kultūros ir žiniasklaidos rėmimo būdai, kaip ir socialinėje politikoje, yra atgyvenę. Jie lengvai įgyvendinami, bet neefektyvūs, – mano D. Radzevičius.– Kalbu apie tokius paramos modelius kaip projektų rėmimas ir paslaugų pirkimas už mažiausią kainą. Abu būdai ne tik neefektyvūs, bet kai kuriais atvejais ir žalingi. Kodėl? Todėl, kad jie nesprendžia esminių klausimų. Sakykime, bedarbiui duodi pinigų vietoj to, kad jį išmokytum dirbti. Arba verslui už mažiausią kainą teiki užsakymą renovuoti namus ar panašiai – kad tik jis išliktų ir išsaugotų darbo vietas. Bet pridėtinė vertė nekuriama, į kokybę neinvestuojama.“

Atsparumas ir bakterijos

LŽS pirmininko teigimu, kultūros ir žiniasklaidos srityse nėra tokio finansavimo modelio kaip valstybės investicijos. „Turinio kūrėjams, kad jie išgyventų, gali būti skiriama parama siekiant užtikrinti įvairovę, – mano jis. – Tačiau per metus turėtų atsirasti bent keli didelio biudžeto ir labai geros kokybės investiciniai projektai. Palyginimui – dabar taip yra energetikos ar logistikos srityse.“ Pasak D. Radzevičiaus, investuoti pirmiausia derėtų į informacijos kokybę.

„Kalbame apie informacinius karus, o derėtų šnekėti apie informacinį saugumą. Mus puola, atakuoja ir per energetiką, ir per informaciją“, – kalbėjo LŽS vadovas. Jo manymu, reikėtų „turėti tokią imuninę sistemą, jog bakterijos negalėtų pakenkti, priešingai – net didintų atsparumą“.

„Dabartinė pašalpų sistema yra tarsi maitinimas sūrio produktais, kurie silpnina organizmo atsparumą“, – palygino jis.

D. Radzevičius primena, kad tuo metu, kai Rusija klastoja istoriją, Lietuva net nėra sukūrusi istorinio filmo apie Žalgirio mūšį. Jis mano, kad ir kinas turėtų būti ne remiamas valstybės – į jį turi būti investuojama.

Kiekybė ir kokybė

D. Radzevičius siūlo keisti pinigų panaudojimo koncepciją – nuo rėmimo eiti prie investicinių programų, orientuojantis į kokybinius parametrus. „O dabar žiūrima tik kiekybės – kad būtų kuo daugiau ir pigiau“, – teigia LŽS vadovas.

Jis džiaugiasi, kad bent nacionalinio transliuotojo LRT finansavimas didinamas, todėl esą kuriami aukštesnės kokybės produktai.

D. Radzevičiaus nuomone, požiūrį turėtų keisti Kultūros ministerija ir Seimo komitetai, pirmiausia – Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. LŽS vadovas sako pastebėjęs, kad Lietuvai įstojus į ES, kai atsirado struktūrinės paramos lėšų projektams finansuoti, buvo sparčiai investuojama į technologijų bei virtualios erdvės kokybę. „Dėl interneto esame pasaulio lyderių trejete pagal greitį ir prieinamumą“, – primena D. Radzevičius. Dabar, jo nuomone, būtina investuoti į informacinio turinio kokybę. O po kurio laiko galima tikėtis ir grąžos. Kad būtų teigiamų pokyčių, esą reikėtų keisti įstatymus ir koreguoti Vyriausybės programas.

„Rėmimas yra gerai, bet tuo galėtų užsiimti mecenatai. O valstybė turėtų investuoti“, – įsitikinęs LŽS pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"