Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Kultūros atstovai atgaivino dvariškos puotos tradiciją

 
2016 02 11 19:00
Mindaugo Mikulėno nuotrauka

Pakruojo dvare atgimė lietuviškos dvariško pasisvečiavimo tradicijos. Čia susirinkę žinomi kultūros atstovai gyvai atkūrė dvarišką puotą, kokios vykdavo Lietuvos dvaruose prieš šimtmetį.

Pakruojo dvare, kuris garsėja gyvu prisilietimu prie istorinio gyvenimo, šįkart susirinko žinomi visuomenės veikėjai. Architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, operos solistas Virgilijus Noreika, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, socialinių mokslų daktaras ir mados žinovas Eugenijus Skerstonas, televizijos ir radijo laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė, Pakruojo dekanas Remigijus Čekavičius ir kiti iškilūs svečiai vakarieniavo bei pramogavo pagal XX amžiaus pradžios tradicijas.

„Dvarai visuomet būdavo šviesuomenės susitikimų vieta ir kultūros židinys. Pakruojo dvaras kažkada buvo žymiausia vieta Šiaurės Lietuvoje, čia vykdavo aktyvus kultūrinis gyvenimas. Dvaro šeimininkai Ropai ypatingai vertino meną, turėjo didžiules tapybos, grafikos, skulptūrų kolekcijas ir mėgdavo rengti įvairius pasibuvimus. Dvariškos puotos atgaivinimas – dar vienas žingsnis siekiant prisiminti ir susigrąžinti dvarišką kultūrą, gyvai pažinti tuometinį dvaro gyvenimą. Per priespaudos metus mes netekome didelės dalies dvariškos kultūros palikimo, nes intelektualių tradicijų puoselėjimas buvo nepalankus to meto valdantiesiems. Tačiau dabar mes turime sąlygas susigrąžinti šią spalvingą istoriją ir pasimėgauti ja“, – sako Pakruojo dvarą atgaivinęs Giedrius Klimkevičius.

Didžiausioje dvaro sodyboje Lietuvoje pastaruosius metus visi norintys savaitgaliais gali gyvai patirti dvarišką gyvenimą. Visą dieną lankytojai gali praleisti išmėgindami prieš šimtmetį čia vykusius darbus ir aristokratiškas linksmybes. Nuo šiol dvare bus galima sudalyvauti ir dvariškoje puotoje pas Baroną. Jos metu kiekvienas galės patirti dvare vykdavusių šviesuomenės sanbūrių ypatumus bei pasimėgauti dvariška kultūra.

Į dvarišką puotą atvykusius, senoviniais apdarais pasidabinusius svečius pasitiko dvaro Baronas. Kaip ir priklausydavo pagal to meto svetingumą, Baronas pirmiausia svečius supažindina su savo dvaru, aprodo rūmų erdves, prabangius svečių miegamuosius, medžioklės, jodinėjimo ir kitų pomėgių eksponatus. Tuomet, patarnaujant kambarinėms, kviečia svečius prie stalo vakarienei. Kiekvienas dvaro šeimininkas stengdavosi pasipuikuoti prieš svečius gardžiausiais dvaro virtuvės patiekalais. Šįkart puotos vaišes ruošusi Rita Draugelienė papirko susirinkusiųjų skonį dvare augintomis putpelėmis, virtais vėžiais, ančių ir veršelio smegenėlių paštetais, veršienos vyniotiniu, šampanu ir kitais gardėsiais.

Po vakarienės, kaip ir būdavo anuomet, vyrai ir moterys trumpam išsiskiria. Vyrai pypkiuoja, apžiūrinėja Barono stereoskopą ir aptarinėja reikalus, kurie būna iš anksto numatyti pokalbiams. Damos tuo metu drauge su Baroniene leidžia laiką buduare „besipudruodamos nosytes“. Dvaro parfumerė demonstruoja iš įvairių šalių parsivežtus kvapus, sukurtus kosmetikos gaminius ir pasakoja apie grožio puoselėjimą. Baronienė dalinasi paslaptimis apie vėduoklių ir gėlių kalbą.

Vėliau visi vėl susiburia rūmų baltojoje salėje, kur laukia kamerinio dvaro trio koncertas. Kaip rodo šaltiniai, joks didesnis dvaro sanbūris neapsieidavo be saloninio muzikavimo. Pirmosios tokios puotos metu svečiams savo atliekamą ariją padovanojo Virgilijus Noreika, o Algirdas Kaušpėdas skaitė įžvalgią poeziją. Vakaro pabaigą vainikuoja pozavimas „Gyvajam paveikslui“ – senovinei nuotraukai, kurią įamžina dvaro fotografas.

Pirmosios dvariškos puotos proga Pakruojo dvaro šeimininkus pasiekė sveikinimas ir iš paskutinio Ropų giminės palikuonio – barono Dytricho fon Ropo (vok. k. Dietrich Baron v.d.Ropp). Vokietijoje gyvenantis baronas apgailestavo, kad pats negalėjo atvykti.

„Jau seniai su dideliu džiaugsmu aš seku veiklą, kurią išvystė ponas Klimkevičius tam, kad mano protėvių namai būtų ne tik restauruoti, bet ir užpildyti juoku ir gyvenimu. Jeigu paskutinysis dvarą valdęs savininkas baronas Leonas fon Ropas, kuris išvyko prieš pat Raudonosios Armijos atėjimą ir, tikriausiai iš ilgesio, kad gavo prarasti savo tėvynę, mirė po trijų mėnesių Vokietijoje, būtų žinojęs, kad Ponų namas vėl taps visuomenės gyvenimo centru šiame regione jis būtų labai, labai džiaugęsis“, – laiške šventės svečiams rašo baronas D. fon Ropas.

Prie dvariškos puotos pas Baroną Pakruojo dvare nuo šiol galės prisijungti visi geidžiantys. Su savo kompanija arba lankytojais, sugužėjusiais iš skirtingų Lietuvos kraštų, atvykę svečiai galės išbandyti šią aristokratišką pramogą ir patirti nekasdienišką vakarienę.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"