Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Kunigundos spalvų pasaulis išsiliejo ir žodžiais

 
2017 05 07 8:00
Tapytoja Kunigunda Dineikaitė pamažu prisijaukino ne tik spalvas, bet ir žodžius. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tapytoja Kunigunda Dineikaitė prisipažino visą laiką bėgusi nuo įspūdžių, emocijų, nuotaikų perteikimo žodžiu. Su supančiu pasauliu ji pasirinko bendrauti spalvomis. Tačiau mamos rašytojos Vidmantės Jasukaitytės duotas genas vis tik rado būdą, kaip pasireikšti. Nauja Kunigundos paroda sujungs tapytus paveikslus ir užrašytas menininkės impresijas.

Šiuo metu Kunigunda rengiasi gegužės 25 dieną „Pamėnkalnio“ galerijoje atidaromai personalinei parodai ir dirba prie meno projekto „Užupio krantinės“ – trylika menininkų statomų naujų gyvenamųjų namų laiptinėse įgyvendina iššūkį sukurti didžiausią Lietuvoje galeriją tokiose patalpose.

Menas visur menas

„Menininkas ir komercinis projektas nėra nesuderinami dalykai, – šyptelėjo K. Dineikaitė kalbėdama apie meninių ambicijų įgyvendinimą gyvenamųjų namų laiptinėse. – Mudu su vyru skulptoriumi Tomu Martišauskiu nemažai diskutavome apie tai ir nutarėme, kad šis projektas – gera galimybė perteikti savo pojūčius, vizijas, idėjas, galbūt net paskatinti ten gyvensiančius žmones labiau domėtis menu. Be to, neslėpkime, mums visiems reikia pavalgyti, norisi pasigražinti savo namus, nuvykti į, tarkime, Venecijos ar Miunsterio meno bienalę. Papildomi pinigai niekada nekenkia.“

Pasak Kunigundos, svarbiausia yra bet kokį projektą įgyvendinti gerai, o jaunatviškos ambicijos – ne, niekada nieko nedarysiu pagal užsakymą, kursiu tik tai, kas man pačiam svarbu, – laikui bėgant apsišlifuoja ir jauno žmogaus maksimalizmas užleidžia vietą sveikam mąstymui.

„Mudviem su vyru patiko tai, kad gavome visišką laisvę kurti. Niekas nesikiša į tai, ką darome. Todėl siekiame viską atlikti estetiškai ir kokybiškai. Be to, galimybė dirbti kartu taip pat labai vertinga“, – tvirtino pašnekovė.

Nauja kūrybos tėkmė

Tapytojos teigimu, projektas bus įgyvendinamas dvejus metus, todėl ji gali skirti laiko ir savo kūrybai. Šiuo metu Kunigunda ištisas valandas leidžia dirbtuvėje – rengiasi gegužės 25-ąją vyksiančiai personalinei parodai.

Prisipažino, kad pastaruoju metu jos kūryboje atsivėrė nauja, pačią menininkę labai jaudinanti tėkmė. „Baigusi Vilniaus dailės akademiją pradėjau tapyti abstrakčius paveikslus: emocingus, spalvingus. Man buvo svarbus vidinis pasaulis, į vizualią kalbą ėjau per savo jausmų, suvokimo prizmę. Kalbėjau potėpiais, spalvomis, didžiuliais formatais – tuo metu man tai atrodė labai galingi dalykai. Įsivaizdavau, kad tiesiog „išimu“ iš savęs emociją ir „įdedu“ ją į paveikslą. Tai labai veikė tiek mane, tiek žiūrovą“, – prisiminė Kunigunda.

Tačiau prieš keletą metų tapytoja, išgyvenusi mylimo tėčio Vinco Dineikos – darnos filosofo, sveikatingumo tradicijų puoselėtojo – ligą ir netektį, pajuto tam tikrą krizę, kūrybos pauzę. Suprato, kad nori kalbėti pasauliui kitokia vizualia kalba. Ir ne tik ja.

„Man ėmė nebeužtekti potėpio, spalvos, formato. Susimąsčiau, kad bendraudama su pasauliu savo spalvomis, užsiimu savotiška saviterapija. Pajutau nostalgiją vaizdui“, – pasakojo pašnekovė. Rengiamoje parodoje šalia pastaruoju metu tapytų Kunigundos paveikslų bus ir jos rašyti tekstai, kuriuos menininkė vadina vaizdinėmis impresijomis. Kūrybą, kurią mato ne tik paveiksluose, bet visur gyvenime, Kunigunda pradėjo užrašinėti. „Man tapyba yra tam tikras kalėjimas, – netikėtai prisipažino K. Dineikaitė. – Jaučiuosi joje įkalinta ir negaliu išeiti. Tačiau šalia yra ir tekstas, sakantis, kad šis kalėjimas apšviestas neono šviesomis. Tai – labai ryškiai šviečiantis kalėjimas.“

Užkoduota genuose

Kunigunda neslėpė, kad ši nauja saviraiška jai pačiai buvo netikėta, tačiau, matyt, nulemta prigimties. Tapytojos mama rašytoja V. Jasukaitytė nuolat ragino dukrą išmėginti plunksną, gyrė, jog ši puikiai rašo.

„Pradėjau savotiškai kolekcionuoti spalvas, suteikti joms naujas reikšmes: užtepu potėpį ir duodu jam pavadinimą. Tam tikra spalvų poezija.“

Kunigunda atsikirsdavo juokdamasi, kad šeimoje rašytoja yra mama, o ji visai nemoka rašyti. Nors mokykloje už rašto darbus gaudavo geriausius įvertinimus, jos teksto interpretacijas mokytojai visada girdavo, be to, mama visąlaik tvirtino matanti, jog dukros mąstymas įdomus, kitoniškas, savo mintis ji reiškianti netradiciškai, mergina „neprisileido“ rašymo.

„Tas mamos spaudimas – rašyk, tu gali – man visuomet kėlė pasipriešinimo jausmą: ne, niekada nerašysiu. Tačiau viskas atėjo natūraliai. Pradėjau rašyti nuo asociacijų serijos. Tai tęstinis mano projektas, kurį pradėjau studijuodama Anglijoje, Sasekso universitete, Vest Dyno koledže (Sussex University, West Dean College), kuriame gavau magistro laipsnį. Ėmiau savotiškai kolekcionuoti spalvas, suteikti joms naujas reikšmes: užtepu potėpį ir duodu jam pavadinimą. Tam tikra spalvų poezija. Turiu jau apie šešis šimtus tokių impresijų“, – teigė tapytoja.

Pasak menininkės, tas impresijų laikotarpis laido jai įeiti į rimtesnio rašymo vagą. Atsikratė rašymo baimės, o ir vyras Tomas labai skatino žmoną tai daryti. Nusijuokė, kad turi labai protingą vyrą, kuriuo besąlygiškai pasitiki, tad jo nuomonė ir buvo svarbiausia paskata. „Tomas man yra didžiulis autoritetas, ypač kūrybinėje plotmėje. Labai vertinu jo nuomonę. Matyt, ji net svarbesnė nei mamos ar amžinatilsį tėčio. Tėvai visada savo vaiką mato kaip vaiką, skatina, palaiko ir ragina, tačiau dažnai negali įžvelgti kūrėjo“, – svarstė Kunigunda.

Pareiga parvedė namo

Prieš dešimt metų tapytoja baigė magistro studijas Anglijoje ir gavo pasiūlymą dėstytojauti Sasekso universitete. Bet planus pakoregavo tėčio liga – Kunigunda grįžo į Lietuvą. Prisipažino kartais pasvarstanti, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu būtų likusi Anglijoje. Tačiau jos natūra linkusi gyventi, kurti čia ir dabar. „Nežinau, ar būčiau buvusi ten laiminga. Čia esu laiminga.

Gal kitaip būtų susiklostę mano šeiminiai santykiai, bet gyvenimo vertybės neleido pasielgti kitaip. Jeigu nebūčiau grįžusi, būčiau užsigraužusi negyvai. Kai svarstau, ar galėjau likti, galvoju: o ką būčiau visą likusį gyvenimą dariusi su ta nepakeliama graužatimi? Negalėčiau užsikrauti tokio krūvio. Geriau nešiu savo kūrybinę naštą“, – kalbėjo tapytoja.

Pastaruoju metu ji nesijaučia prisirišusi prie konkrečios kūrybos temos – daro tai, kas pačiai įdomu. Eksperimentų laikas menininkei patinka, tačiau ir šiek tiek gąsdina. Didžiausia jos baimė – įstrigti, įsikibti vienos idėjos ir išsisemti, kartotis. Abstrakti, meditatyvinė tapyba netrukdo Kunigundai kartais imtis žmonių portretų.

Šypsodamasi prisiminė, kad tik baigusi Dailės akademiją mušėsi į krūtinę niekada nekursianti figūratyvo, natiurmortų, portretų. „Tačiau praėjusią vasarą nutapiau mamos portretą. Man tai patiko: stebėti žmogų, jį analizuoti. Man regis, labai gerai pagavau mamos žvilgsnį, nuotaiką, net iš įtampos primerktą akį. Pagalvojau, kad portretų buvau netapiusi nuo 2004 metų, kai baigiau Dailės akademiją. Bet štai praėjo tiek metų ir man tai patiko“, – neslėpė pašnekovė.

Anot Kunigundos, ji šeimoje tarp vaikų – vienintelė mergaitė ir vienintelė menininkė. Abu broliai – vyresnysis Kęstutis ir jaunesnysis Algirdas – pragmatiški informacinių technologijų specialistai. Tapytoja juokėsi, kad bendrauti su jais labai sunku – broliai tiesiog nesupranta meniškos prigimties sesers.

„Buvo laikotarpis, kai vyresnysis Kęstutis bandė atvesti mane į „doros“ kelią. Tačiau dabar puikiai sutariame bendraudami telefonu – jis gyvena ir dirba Škotijoje, – visada pabrėžia, kokia esu laiminga, kad darau tai, ką noriu daryti: kurti, interpretuoti, turėti savitą požiūrį į įprastus dalykus. O štai jaunėlis Algirdas iki šiol įsitikinęs, jog menininkai yra veltėdžiai“, – meniškos ir pragmatiškos brolių ir sesers prigimties susikirtimus šmaikščiai apibūdino K. Dineikaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"