Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Kūriniai gyvena be dailininko

 
2016 10 18 6:00
Dailininko sūnus Jonas Skačkauskas apgailestavo, kad daug darbų nepateko į ekspoziciją, nes yra pasklidę po platų pasaulį, meno galerijas, privačias kolekcijas. „Plaukų šukavimas rudenį“ (kairėje) - vienas mėgstamiausių tėvo darbų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaryta tapytojo ir poeto Algio Skačkausko (1955–2009) kūrybos retrospektyva. Dailininko sūnus Jonas pasidžiaugė, kad šalia šiuolaikinio, moderniojo meno jo tėvo kūryba vis dar gyva, kelia susidomėjimą.

NDG vadovė dr. Lolita Jablonskienė kalbėdama apie A. Skačkausko parodą sakė, kad tai pirmas toks išsamus kūrybos pristatymas, surengtas po jo mirties. Šią ekspoziciją ji lygino su šių metų pradžioje NDG vykusia Šarūno Saukos darbų paroda „Žmogus su Saukos veidu“.

Nenuostabu, mat A. Skačkausko kūryba priklauso devintojo dešimtmečio viduryje į lietuvių tapybą atėjusių dailininkų – Š. Saukos, Vyganto Paukštės, Eglės Velaniškytės, Audronės Petrašiūnaitės ir kitų – kartai. Visgi, kaip pripažino L. Jablonskienė, A. Skačkausko darbai unikalūs, neprisisunkę įtakos.

Modernaus meno centro direktorė Milda Ivanauskienė stebėjosi inovatyviais architektų sprendimais, paveikslų išdėstymu. „Tai nepaprastas įvykis meno pasaulyje, puiki proga patirti naujų išgyvenimų ir potyrių, – kalbėjo ji. – Parodos lankytojai savo akimis galės išvysti gausybę autoriaus tapybos darbų bei piešinių.“

Kolekcininkas Jonas Žiburkus puikiai atsimena šaltą ir drėgną dailininko dirbtuvę. Šiuo paveikslu "Pora" buvo užremtas langas nuo varvančio vandens apsisaugoti.

Parodą papildys albumas

Dailininko sūnus Jonas Skačkauskas pasidžiaugė, kad šalia šiuolaikinio, moderniojo meno jo tėvo kūryba vis dar gyva, kelianti susidomėjimą. Jonas prisipažino, kad beveik kasmet stengiasi surengti kokią nors parodėlę, skirtą šviesiam tėvo atminimui. Anot dailininko sūnaus, labai vykęs šios parodos organizatorių sumanymas atsisakyti chronologinės sekos ir ekspozicijai atrinkti paveikslus pagal pagrindines temas – jas suskaidant į keturis siužetus: „Sutemos“, „Orfėjas“, „Nuotaka“, „Prie stalo“.

Tiesa, daug darbų nepateko į ekspoziciją, nes yra pasklidę po pasaulį, meno galerijas, privačias kolekcijas. Tačiau Joną guodžia tėčio kadaise pasakyta mintis, kad ir piešiniai turi gyventi savo gyvenimą.

Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti A. Skačkausko tapybos darbų albumas, kuris papildys parodą.

Prisiminimais apie savo bičiulį pasidalijo vokiečių dainų atlikėjas ir publicistas Ekkehardas Maassas, pažinojęs A. Skačkauską nuo 1988-ųjų, kai susitiko menininko kūrybinėse dirbtuvėse.

Šalta ir drėgna dirbtuvė

Kolekcininkas Jonas Žiburkus apgailestavo, kad paroda surengta kiek per vėlai. „Kaip visada“, – sakė. Jis tikino, kad veik aštuoniasdešimt procentų A. Skačkausko paveikslų yra matęs nuo jų atsiradimo. Stebėjęs, kaip jie išlaikė išbandymą laiku. Deja, pasak kolekcininko, mūsų šalyje specialiai nesidomėdamas menu apie kokį nors kūrėją žinių nerasi. „Neprilygsta žvaigždutei trumpu sijonu“, – ironizavo jis.

Kai susipažino su autoriumi, J. Žiburkų pritrenkė darbų koloristika, laukinė ekspresija, mitologinių motyvų gausa. „Nesu įsigijęs nė vieno paveikslo, kuris man būtų ne prie širdies. Esu tikras jo gerbėjas“, – tvirtino jis.

Kolekcininkas puikiai atsimena šaltą ir drėgną dailininko dirbtuvę: vienišą lemputę palubėje, prastai šildančią krosnį, langą, užremtą kartonu nuo varvančio vandens ir tirpstančio sniego apsisaugoti... „Ant to kartono buvo pavaizduota jaunikio ir nuotakos pora, susijungusi straubliais, – pasakojo J. Žiburkus. – Klausiau, ar jam negaila paveikslo, juk sušlaps. Įsiminė simbolinis A. Skačkausko atsakymas, esą skylę reikią kuo nors užkišti...“

„Grojanti kiauliaganė“ - vėlyviausias dailininko darbas.

Kūrė egzistuojantį grožį

Parodos kuratorės dr. Mildos Žvirblytės manymu, ši paroda yra tarsi autoriaus siekiamybės tąsa kurti grožį, kuris jau egzistuoja. Jo pagrindinė meninė strategija remtis kultūroje jau egzistuojančiais stilistiniais dalykais, fotografijomis, ikonografijomis. „Dailininkas išnaudojo platų asociacijų lauką. Devintasis dešimtmetis kūrėjui – debiutinis. Rasti dienoraščio įrašai liudija, kad šis laikotarpis menininkui atrodė pats palankiausias kūrybai ir gyvenimui, – kalbėjo M. Žvirblytė. – Iš tikrųjų, darbuose vyraujančios drastiško kolorito fantastinės vizijos ir mitiniai motyvai bei figūros sulaukė didelio susidomėjimo. Skirtingi laiko kontekstai A. Skačkausko požiūrio į meną nepakeitė.“

Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė prisiminė autorių kaip mokytoją, dailės pedagogą, nesavanaudišką ir draugišką asmenybę. Pasak jos, dailininkas buvo širdingas ir dosnus mokiniams: „Atnešęs pluoštą savo piešinių išdalydavo vaikams negailėdamas, neskaičiuodamas...“

Pasak parodos rengėjų, ši ekspozicija yra tarsi autoriaus siekiamybės tąsa kurti grožį, kuris jau egzistuoja.

Artimiausi tėvo paveikslai

Apžiūrint ekspoziciją sūnus Jonas „Lietuvos žinioms“ rodė jam patinkamus bei įsimintiniausius tėvo paveikslus. Stabtelėjome prie „Plaukų šukavimo rudenį“. Išaukšinta kasdienybė, pasak Jono, neretas siužetas tėvo darbuose. Sūnus stebėjosi puikiai atliktu darbu, spalvomis, tematika.

Išskyrė ir drobę „Juodas gimdantis angelas“, kuriame visai nematyti juodos spalvos. „Galbūt taip yra todėl, kad tėtis dažnai pertapydavo savo darbus, – svarstė. Anot vaikino, tėvo tapyboje dažnai sutinkami simboliai iš Senojo Testamento, juos autorius savaip traktuodavęs.

„Grojanti kiauliaganė“ – pats vėlyviausias dailininko darbas. „Šį paveikslą tapė mums viešint pas močiutę kaime Pranapolyje, įsikūrusiame netoli Jiezno, Prienų rajone. Ten dažnai lankydavomės, tėvui ši vieta buvo svarbi iki pat jo gyvenimo pabaigos.

Dailininkas mėgęs žemės ūkio darbus. Sūnaus nestebina klasikiniai siužetai, vyraujantys darbuose: kryžiai, religiniai simboliai, šalia jų sušmėžuoja kokia avis ar karvė.

Poezija taip pat glaudžiai susijusi su dailininko tapyba. Eilutės iškalbingos: Kai nuo obels lašai / Pavasariop iššaudo sniegą / Ieškot pernykščių obuolių / Išbėga avys.

„Orfėjo“ tematikos darbai, anot Jono, atsiradę, nes tėvas mėgęs ir muziką, ir muzikuoti. A. Skačkauskas grojo klarnetu, trombonu, gitara.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"