Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Kviečia paremti sinagogos atkūrimą

 
2017 04 22 12:00
Žiežmarių sinagogos vaizdas iki renovacijos. Kaišiadorių rajono merijos nuotrauka

Kaišiadorių rajono merija ir Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) lietuvių ir anglų kalbomis kreipėsi į geradarius, norinčius paremti Žiežmarių sinagogos atstatymą.

Žiežmariuose (Kaišiadorių r. ) esanti sinagoga – viena iš 14 medinių sinagogų Lietuvoje. Prieš šimtmetį mūsų šalyje jų būta bent dešimtkart daugiau. Vis dėlto, anot LŽB paveldosaugininko Martyno Užpelkio, Lietuvoje, palyginti su visomis kitomis Europos valstybėmis, medinių sinagogų likę daugiausia.

Vadovaudamosi šiuo argumentu ir siekdamos puoselėti tai, kas mūsų šalyje vertingiausia, LŽB ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nutarė kreiptis į žmones dėl finansinės paramos, kuri bus reikalinga atstatant Žiežmarių sinagogą.

Buvo tapusi getu

Kaišiadorių rajono vicemeras Algimantas Janavičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad iki šiol buvusi apgailėtinos būklės, o pastaruoju metu pradėta tvarkyti Žiežmarių sinagoga yra vienas lankomiausių kultūros paveldo objektų rajone.

„Apžiūrėti sinagogos, tiksliau – jos liekanų, į Žiežmarius, esančius prie magistralės Vilnius-Kaunas, žmonės užsuka nuolat“, – tikino jis. Vicemero teigimu, išskirtinis keliautojų susidomėjimas buvusiais žydų maldos namais ir dėmesys savo krašto istorijai tapo stimulu savivaldybės vadovams inicijuoti šio paveldo objekto atstatymą.

Žiežmarių sinagoga yra XIX amžiaus statinys, kuris buvo perstatytas XX amžiaus pradžioje. Tai padaryta 1920 metais po Žiežmarius nusiaubusio gaisro. 1941-aisiais, nacių siautėjimo metais, sinagoga buvo paversta mažuoju getu, čia kalinti vietos apylinkių žydai, jie tų pačių metų rugpjūčio 28–29 dienomis buvo sušaudyti Strošiūnų miške. Teigiama, kad jame nužudyta apie 4 tūkst. žmonių – 1800 moterų bei vaikų, 2200 vyrų. Sovietmečiu maldos namai buvo paversti sandėliu. Kaip pasakojo amžininkai, juose buvo laikomi grūdai bei žemės ūkio padargai.

Grėsė sugriūti

„2015 metais apžiūrėję sinagogą specialistai konstatavo, kad ji bet kada gali sugriūti“, – dėstė A. Janavičius. Pasak vicemero, sinagogai išsaugoti Kaišiadorių rajono savivaldybė iš savo biudžeto skyrė apie 25 tūkst. eurų, o iš viso per porą metų sinagogai atstatyti buvo išleista beveik 150 tūkst. eurų valstybės lėšų. Tačiau apskaičiuota, kad iš viso tam reikėtų beveik milijono eurų.

„Iš pradžių svarstyta sinagogą griauti ir pagal pirminį jos projektą statyti naują. Tačiau restauratoriai nutarė, kad išmintingiau rinktis brangesnį sinagogos išsaugojimo variantą – sutrūnijusius statinio rąstus pakeisti naujais“, – kalbėjo vicemeras. Jis teigė, jog už skirtas lėšas pakeisti ne tik netinkami pastato rąstai, bet ir jo stogas bei jį laikančios kolonos. A. Janavičius pabrėžė, kad itin vertingos išlikusios mozaikinės sinagogos lubos.

Vicemero teigimu, atstatyta sinagoga nebus maldos namai, bet pastatas neabejotinai bus kultūrinės paskirties.

„Atstatytoje sinagogoje sieksime įkurti muziejaus filialą, kuriame būtų supažindinama su Lietuvoje gyvenusių žydų istorija. Be to, manome, kad sinagoga ypač tiks kultūros vakarams, koncertams, – aiškino A. Janavičius ir pažymėjo: – Šalyje esama savivaldybių, kurios imasi butaforinių pilių atstatymo, o mūsų tikslas – neleisti sugriūti vienai iš nedaugelio Europoje išlikusių medinių sinagogų.“ Vicemeras pridūrė, kad visi prisidėsiantys prie šio kilnaus sumanymo padės išsaugoti istoriją.

Skirtingas likimas

LŽB paveldosaugininkas M. Užpelkis priminė, kad rajono savivaldybės rūpesčiu buvo renovuota Pakruojo sinagoga, netrukus ji bus iškilmingai atidaryta.

Anot jo, be Pakruojo ir Žiežmarių sinagogų, žydų bendruomenei valstybė yra perdavusi dar keturias: Alantoje (Molėtų r.), Kurkliuose (Anykščių r.), Tirkšliuose (Mažeikių r.) ir Kaltinėnuose (Šilalės r.). Kaltinėnų, Žiežmarių ir Pakruojo sinagogas rajonų, kurių teritorijose jos stovi, savivaldybės 99 metams išsinuomojo iš žydų bendruomenės ir deda pastangas jas prikelti.

M. Užpelkis minėjo, kad prie nedaugelio Europoje išlikusių medinių sinagogų priskiriamos Rozalimo (Pakruojo r.), Alsėdžių (Plungės r.), Veisiejų (Lazdijų r.), Veliuonos (Jurbarko r.), Laukuvos (Šilalės r.), Troškūnų (Anykščių r.), Zarasų ir Telšių sinagogos.

Daugelis jų – privatizuotos, buvusiuose žydų maldos namuose įkurti daugiabučiai, parduotuvės, viena jų naudojasi baptistų bendruomenė. Dabar siekiama, kad prie jų būtų pritvirtintos lentelės su paaiškinimais apie buvusią kiekvieno išskirtinio statinio paskirtį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"