Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Laisvalaikis dvare: tapyti šeimos narius

 
2016 07 19 6:00
Dailėtyrininkė kuratorė Dalia Tarandaitė teigė, kad paroda – pirmas platesnis Lietuvos dvaruose buvusių giminės portretų pristatymas, daugelis paveikslų dar nebuvo eksponuoti.
Dailėtyrininkė kuratorė Dalia Tarandaitė teigė, kad paroda – pirmas platesnis Lietuvos dvaruose buvusių giminės portretų pristatymas, daugelis paveikslų dar nebuvo eksponuoti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vilniaus paveikslų galerijoje pirmą kartą eksponuojami Lietuvos didikų portretai. Jų namai buvo neįsivaizduojami be giminės pradininkų ir šeimos narių portretų galerijos, liudijančios apie šeimos statusą, senumą, pasiekimus visuomenėje ir įtaką. Į parodą „Portretai dvarų kolekcijose“ surinkta 150 kūrinių.

Graži moteris, protingas vyras

Giminės portretų tradicija buvo gaji nuo baroko epochos. Tuo metu tapant portretus buvo renkama informacija apie didikus ir jų nuopelnus. Paskui svarbus tapo portretinis panašumas, meninė išraiška.

Dar vėliau tapant saloninį portretą tapo madinga idealizacija. „Moteris turi būti graži, vyras – protingas, elegantiškas. Portretuose menininkai siekė atspindėti gyvenimą: tapomą žmogų vaizdavo prie molberto ar pianino, pagal kiekvieno gabumus. Neišvengiamai buvo ir tokių užsakovų, kuriems jų portretai nepatiko ar pasirodė nepakankamai panašūs“, – teigė parodos kuratorė Dalia Tarandaitė.

Galerija didikų dvaruose atliko ne tik atminties, protėvių istorijos saugojimo funkciją, bet ir išreiškė emocinį santykį su šeima. Garsių giminių atstovai laisvalaikiu tapė vieni kitus, skatino mokytis meno ir savo vaikus, kurie žinių apie amatą sėmėsi iš dailininkų profesionalų, lankydamiesi užsienyje studijas tęsdavo žinomų menininkų studijose.

XIX amžiaus pabaigoje pradėta tapyti ir iš nuotraukų. Fotografija pakeitė kamerinį portretą, bet didieji, reprezentaciniai portretai buvo užsakomi ir toliau – vien nuotraukos nepakako giminės didingumui atspindėti.

Dailės kolekcininkai

Chodkevičių rūmuose surengtos parodos tikslas – priminti giminės portretų fenomeną ir senąsias gimines: Tiškevičių, Pliaterių, Oginskių, Karpių, Zubovų, Riomerių, Burbų, Skirmantų, Šemetų, Jelenskių, Šiukštų.

Kaip pasakojo D. Tarandaitė, visi čia eksponuojami portretai iš tiesų puošė Lietuvos dvarus. Tarp jų galima peržvelgti ir patyrinėti įvairių šeimų giminės medžius. Pavyzdžiui, Tiškevičių giminės galerijoje kabo Viktorijos Tiškevičiūtės-Jezierskos portretas su raudona rože plaukuose. Ji yra lenkų kino aktorės Beatos Marios Tyszkiewicz prosenelė.

Aristokratų portretus tapė garsiausi tuometiniai dailininkai: Mykolo Kleopo Oginskio ir jo šeimos – Florencijoje gyvenęs prancūzas François-Xavier Fabre'as, Tiškevičių šeimos portretus kūrė italai Philippas Aronsas, Oreste Cortazzo. Tapė ir vietiniai dailininkai. Daug mažųjų portretų, kurie kabėdavo kabinetuose ir asmeninėse erdvėse, nutapė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas, jo mokinys Karolis Ripinskis, kiti Vilniaus meno mokyklos ugdytiniai.

Portretistus didikai pasirinkdavo panašiai kaip ir šiais laikais – pagal rekomendacijas, kiekvieno asmeninį meninį skonį. „Europoje gyveno garsūs portretų tapytojai, apie juos sužinodavo vieni per kitus. Įtakos turėjo ir kilmė – vokiškų šaknų turintieji gręžėsi į vokiečių ir austrų tapytojus. Kiti globojo mūsų dailininkus, kurie atsidėkodami tapė dvaruose“, – dėstė dailėtyrininkė.

Išsilavinę didikai domėjosi daile, nemažai jų buvo meno kolekcininkai, savo namų interjerus puošė kameriniais, nedidelio formato paveikslais, grafikos lakštais, kuriuos rinko, saugojo, dovanojo vieni kitiems.

Ekspozicijoje portretai sugrupuoti pagal gimines. Išsilavinę aristokratai savo ir šeimos portretus užsakydavo nutapyti geriausiems Europos dailininkams. Brangesnis portretinis žanras – biustas.
Ekspozicijoje portretai sugrupuoti pagal gimines. Išsilavinę aristokratai savo ir šeimos portretus užsakydavo nutapyti geriausiems Europos dailininkams. Brangesnis portretinis žanras – biustas.

Piešė ir patys

Nuo Švietimo epochos dvarų kultūroje išpopuliarėjo ne tik meninis išsilavinimas, bet ir meninė kūryba. Garsių šeimų atstovai piešė arba muzikavo – toks laisvalaikis buvo neatskiriama dvarų kultūros dalis.

Parodoje matoma technikų įvairovė: aliejiniai paveikslai, akvarelės, pastelės, skulptūriniai biustai ir medalionai, litografijos. Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, kompozitorius, F.-X. Fabre'o nutapytame portrete įamžintas būtent prie eskizų sąsiuvinio.

Mokytis dailės dvarininkai skatino ir savo vaikus. Laisvu laiku tapė Riomerių šeima, polinkį į meną paveldėjusi iš pirmosios Riomerių dailininkų kartos. Marija Riomerytė buvo metais vyresnė už brolį Kazimierą. Abu jie nuo mažens piešė, dažnai – vienas kitą. „Jie namuose visuomet buvo apkrauti pieštukais ir popieriumi. Tyzenhauzų giminės atstovai buvo įvaldę piešimo meną. Kai kurie autoriai, jei būtų savo gyvenimą skyrę dailei, būtų nemažai pasiekę“, – tikino parodos kuratorė.

Namuose buvo tapomi ir bičiuliai, taip išliko nemažai dvariškių atvaizdų. Vaikų portretai buvo tapomi visaip – su šuniukais, paukščiukais ir gėlytėmis.

Slizienių galerija – portretai, tapyti skirtingais laikotarpiais, tačiau visi vienodai apkirpti ir įrėminti į ovalą.
Slizienių galerija – portretai, tapyti skirtingais laikotarpiais, tačiau visi vienodai apkirpti ir įrėminti į ovalą.

Paveikslai pasimetė

Istorinių permainų metais Lietuvos dvarų portretų rinkiniai buvo išmėtyti. Tarpukariu, po žemės reformos, į Kauną atvežti portretai iš Oginskių dvarų, kiti pasiekė muziejus, kur saugomi iki šiol. Daug dvarų buvo nacionalizuoti, perimti iš savininkų, meniniu požiūriu vertingi portretai – išvežti į užsienį. Lietuvos muziejuje saugomi kai kurių rinkinių fragmentai.

Nemenka dalis išblaškytų dvarų portretų prarado savo atribucijas, muziejininkams ir dvarų kultūros tyrinėtojams teko identifikuoti juose vaizduojamas asmenybes pagal menkus įrašus paveikslo kitoje pusėje arba herbus. Kai kurie kūriniai dar laukia ateities tyrimų.

Portretų paroda – iš „Lietuvos muziejų kelio“ programos „Dvarų kultūros atspindžiai“. Edukacinė programa skirta nacionaliniam kultūros paveldui, aktualinti bei skleisti, dvarų kultūrai populiarinti, supažindinti su juose bei muziejuose saugomomis dailės, muzikos, fotografijos, literatūros vertybėmis.

Paroda „Portretai dvarų kolekcijose“ veiks iki spalio 16 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"