Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Lenkų kino savaitė išaugo į festivalį

 
2015 10 11 15:00
Iš kairės: Małgorzata Kasner, Živilė Pipinytė, Izolda Keidošiūtė.
Iš kairės: Małgorzata Kasner, Živilė Pipinytė, Izolda Keidošiūtė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Spalio 13 dieną Vilniuje prasidės 15-asis Lenkų kino festivalis, vėliau kelionę tęsiantis Klaipėdoje bei Kaune. Kritikių teigimu, lenkiški filmai kelia aktualius ir tuo pat metu universalius klausimus, apie kuriuos anksčiau ar vėliau susimąsto kiekvienas.

Jubiliejinių metų proga iš savaitės renginio festivaliu tapusi lenkiško kino šventė kaip ir kasmet žiūrovus kvies susipažinti su naujienomis. Pagrindinėje programoje – devyni tarptautiniais apdovanojimais pripažinti bei žiūrovų simpatijas Lenkijoje pelnę pastarųjų metų vaidybiniai filmai. Speciali festivalio programa skirta Vilniuje gimusiam režisieriui Tadeuszui Konwickiui. Neužmiršti ir mažiausieji kino teatrų lankytojai – jiems festivalio metu bus rodomas kostiuminis nuotykių filmas apie piratus bei du animaciniai filmukai.

„Jeigu ieškai kažko naujo, nori praplėsti savo akiratį, prašom į lenkų kino festivalį“, – kviečia Lenkijos instituto direktorė Małgorzata Kasner, pristatanti tradicinį renginį jau vienuoliktąjį kartą. Kino kritikė Izolda Keidošiūtė paaiškina, kad filmuose aptariamų temų spektras platus, o ir žanro požiūriu jie įvairūs. „Kiekvienas šiame festivalyje gali surasti sau patinkantį filmą“, – teigia ji. Trileriai, biografinės juostos, filmai jaunimui ir net kinui pritaikytas spektaklis. Be to, lenkai nebijo kalbėti apie skaudulius, atkreipia dėmesį I. Keidošiūtė.

Neprievartauja žiūrovo

Tuo metu kino ekspertė Živilė Pipinytė papildo, kad lenkiškas kinas „neprievartauja žiūrovo, o ima jį už rankos ir drauge ieško atsakymų į klausimus“. Pasak jos, filmų kalbama daugiasluoksnė, nesistengiama tikrovės supaprastinti. Nei holivudinis, nei lietuviškas kinas (dėl skirtingų priežasčių), kaip teigia Ž. Pipinytė, nekalba apie tai, kas aktualu ir tuo pačiu metu universalu, yra esmė bei svarbu kiekvienam.

Małgorzatos Szumowskos juosta „Kūnas“, pasak kritikių – vienas rimčiausių festivalio filmų. Šiųmečiame Berlyno kino festivalyje jis apdovanotas už geriausią režisūrą, o Gdynėje Januszas Gajosas įvertintas kaip geriausias pirmaplanio vyro vaidmens atlikėjas. „Subtiliu humoru nuspalvintas pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų“, – šitaip pristatomas naujausias M. Szumowskos darbas.

Juosta „Miestas 44“ (rež. Janas Komasa) Holivudo kūriniams prilygsta specialiaisiais efektais bei šiuolaikinės muzikos garso takeliu. Tačiau holivudinio banalumo nė kvapo – jame originaliai pasakojama apie Varšuvos sukilimą. „Per lyrišką, dramatišką meilės istoriją perteikiami tragiški įvykiai“ – apibūdina I. Keidošiūtė. M. Kasner pažymi, kad į šios juostos peržiūras kvies moksleivius, mat filmas labiausiai skirtas jaunimui. Tai naujosios kartos požiūris į sukilėlių žygdarbius. Šį filmą Lenkijos kino teatruose matė daugiau nei pusantro milijono žiūrovų. Lenkams istorija, kaip teigia kino kritikės, ne paminklas, nuo kurio reikia nupūsti dulkes, kino kūrėjų santykis su istorija – aktyvus.

Šventė trilerių mėgėjams

Žadama, jog įtampoje žiūrovus išlaikys net trys festivalio filmai – du detektyvai bei juosta apie saugumiečių gyvenimo bei darbo užkulisius „Slaptoji tarnyba“ (rež. Patrykas Vega), sukėlęs skandalą Lenkijoje dėl aliuzijų į pastarųjų metų spaudos sensacijas apie politines aferas.

Filmas „Jeziorak“ (rež. Michał Otłowski) turėtų priminti skandinavišką detektyvą, o „Tiesos grūdas“ – Lenkijoje itin populiarios Zygmunto Miłoszewskio kriminalinės trilogijos antrosios knygos ekranizacija. Po spalio 17 d. „Multikine“ vyksiančios peržiūros su žiūrovais bendraus pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūręs aktorius Robertas Więckiewiczius. Jis kino mėgėjams pažįstamas iš tokių juostų kaip „Stiprusis angelas“ (rež. W. Smarzowski), „Wałęsa. Vilties žmogus“ (rež. A. Wajda), „Tamsoje“ (rež. A. Holland), „Drąsa (rež. G. Zgliński).

Žiūrovai turės galimybę susitikti ir su dar vienu filmo herojumi tapusiu žmogumi, bet ne aktoriumi. Spalio 15 d. „Multikine“ po filmo „Mano ašigalis“ (rež. Marcin Głowacki) kalbės Janas Mela – jauniausias abu ašigalius pasiekęs žmogus, taip pat pirmasis tai padaręs neįgalusis. Lenkų kino festivalio organizatoriai žada, kad dauguma filmų bus gyvai pristatomi, žiūrovai prieš peržiūrą turės galimybę sužinoti apie kūrinių kontekstą.

T. Konwickio retrospektyva be spragėsių

„Mano atmintis silpna, bet vilnietiški genai labai stiprūs“, – yra rašęs šių metų pradžioje miręs rašytojas, scenaristas, režisierius Tadeuszas Konwickis. Būtent jo 1958-ųjų filmu „Paskutinė vasaros diena“ prasidės šiųmetė lenkiško kino fiesta. Atidarymo vakare viešės jo dukra Maria Konwicka. Ji – Los Andžele gyvenusi aktorė, ik šiol dar nesilankiusi Lietuvoje.

„Atrodo, kad jis buvo savotiškas pranašas, kurio tapatybė – vilnietiška. Jam Vilnius buvo jaunystės, prisiminimų miestas. Filmuose rodomas multikultūriškas: žydų kvartalas, stačiatikių cerkvės ir giesmės“, – apie kūrėją, kuriam skirta specialioji festivalio programa kalba Ž. Pipinytė. 1926 metais jis gimė Pavilnyje, mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, karo metais buvo „Armia Krajowa“ partizanas. 1945 m. išvyko į Lenkiją. Vilniuje po to lankėsi dusyk – 1956 ir 1988 metais. Teigiama, jog ne tik jo romanuose, apysakose, filmuose, bet ir paties biografijoje atsispindi karo metais brendusios kartos dvasiniai ieškojimai.

Pasak Ž. Pipinytės, lenkų kine T. Konwickis buvo išskirtinis, o šiandien prodiuseriai atsisakytų su tokia medžiaga dirbti, nes per daug sudėtinga, poetiška, asmeniška. Visgi, Ž. Pipinytės įsitikinimu, vilnietiška publika tokio kino yra pasiilgusi. T. Konwickio filmai, anot jos – ties sapno ir tikrovės, praeities ir ateities, ironijos ir liūdesio riba.

Kino kritikei antrino festivalio koordinatorė Anna Pilarczyk-Palaitis, sakydama, kad ambicingi specialiosios programos filmai randa savo žiūrovus. Tai filmai, prie kurių nedera valgyti spragintų kukurūzų, sako ji. Iš viso festivalio metu bus parodyti keturi paties T. Konwickio filmai („Paskutinė vasaros diena“, „Salto“, „Lava“, „Isos slėnis“) ir Andrzejaus Wajda'os ekranizuotas jo romanas „Meilės įvykių kronika“, kur rašytojas suvaidino patį save, grįžtantį į prisiminimų šalį.

15-asis Lenkų kino festivalis vyks spalio 13–20 dienomis Vilniuje trijuose kino centruose: „Multikine“ (Ozo g. 18), „Pasakoje“ (Šv. Ignoto g. 4/3) ir „Skalvijoje“ (Goštauto g. 2/15). Spalio 24–25 d. filmai bus rodomi Klaipėdos kino klube „8 ½“ (Bangų g. 5A), o nuo spalio 28-osios iki 31-osios – Kauno kino teatre „Romuva“ (Laisvės al. 54).

Daugiau informacijos bei programa ČIA.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"