Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lietuviai dainuoja Japonijoje

 
2016 01 15 11:29
Asmeninio albumo nuotraukos

2015 metų gruodžio mėnesį Japonijos kultūrinių ryšių draugijos kvietimu dešimt dienų Japonijoje viešėjo Vilniaus Karoliniškių seniūnijos mišrus choras „Libro“.

Lietuvos draugiškus ryšius su Japonija jau seniai liudija Vilniui dovanotos japonų sakuros, prie kurių pavasarį plūsta šimtai vilniečių pasigrožėti jų žydėjimu.

Sakuros pasodintos įžymaus japono Čijunės Sugiharos atminimui. Šis Japonijos diplomatas 1939–1940 metais rezidavo Kaune ir nuo holokausto išgelbėjo apie šešis tūkstančius žydų. Neturėdamas savo vyriausybės pritarimo, rizikuodamas karjera jis išdavė žydams tranzitines vizas, kurios išgelbėjo juos nuo mirties. Po karo savo šalyje buvo primirštas ir tik 1985 metais jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio titulas. Kaune veikia Sugiharos namas-muziejus, jame apie šį kilnų žmogų galima sužinoti daugiau. Japonai apie Sugiharą rašo knygas, stato filmus, apie jį sukurta ir opera.

2012 metais Vilniuje vyko Lietuvos ir Japonijos chorų koncertas, skirtas paremti Lietuvos vaikams, sergantiems vėžiu ir cunamio aukoms Japonijoje. Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė koncertuoti ir „Libro“. Į Vilnių atvykęs japonų kompozitorius ir dirigentas Yuki Ando atkreipė dėmesį į aukštą „Libro“ profesinį lygį, o po kiek laiko pakvietė chorą drauge su japonų choru atlikti jo operą apie Sugiharą.

Keletas žodžių apie „Libro“. 2008 metais energinga chorvedė Lilijana Zarankienė subūrė balsingus dainuoti mėgstančius draugus ir pažįstamus į kamerinį chorą. Jį svetingai priglaudė Karoliniškių seniūnija, kurioje choras ir pradėjo koncertinę veklą. Per valstybines ir religines šventes koncertavo seniūnijoje, Vilniaus bažnyčiose, Taikomosios dailės muziejuje, Televizijos bokšte, Seime. Choro gretos ir meistriškumas didėjo. Koncertuota Panevėžyje, Kaune, dalyvauta Klaipėdos krašto dainų šventėje. Užsimezgė ryšiai su kitais chorais. Jau penkerius metus „Libro“organizuoja tarptautinį chorų festivalį „Dainuojame Vilniui“. Draugystė šį chorą sieja su Suomijos moterų choru, vengrų mišriu choru, latvių, norvegų chorais. 2012 metais „Libro“ sėkmingai koncertavo Vokietijoje, 2013 metais – Italijoje, kelis kartus Latvijoje. Choras yra parengęs tris skirtingas programas: pasaulietinių ir liaudies dainų, sakralinės muzikos ir įvairių tautų kalėdinių giesmių.

2015 metų gegužės 12 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko Yuki Ando operos „Sempo Sugihara. Vilties sakuros“ premjera. Su japonų atlikėjais, išmokęs japonišką tekstą, dainavo ir „Libro“. Tų pačių metų gruodžio mėnesį japonų pakviestas choras išvyko į Japoniją.

Nuo pirmos viešnagės dienos Tokijuje choristų laukė bendros su japonais operos „Sugihara. Vilties sakuros“ repeticijos, o jau kitą dieną įvyko net du spektakliai. Didžiulė Kyurian koncertų salė abu kartus buvo pilnutėlė žmonių. Kai kurie žiūrovai atėjo pasipuošę kimono. Į dramatišką operos siužetą žmonės reagavo labai jautriai, daugelis šluostėsi ašaras. Chorą „Libro“ sveikino Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona, Tokijo miesto valdžios atstovai.

Trečią viešnagės dieną Tokijo kultūros centro Camelia salėje vyko tarsi nedidelis Tokijo chorų festivalis, kuriame su savo lietuviškų dainų repertuaru pasirodė ir „Libro“. Dainavo net penki Tokijo chorai. Kiekvienas sveikino lietuvius aplodismentais, šypsenomis, smulkiomis pačių padarytomis dovanėlėmis – origamiais, saldumynais. Paskutinę dainą japoniškai traukė visa salė, ir „Libro“ dainininkai tolimoje šalyje pasijuto tarp savųjų.

Japonai stengėsi supažindinti lietuvius su savo šalimi kuo plačiau. Buvo sudarę turiningą programą ir griežtai jos laikėsi. Visas dienas paskui gastrolių vyriausiąjį vadybininką ir vedlį Chiaki Hamadą su iškelta lietuviška vėliavėle, angliškai raginami „go, go“, ir paskui vertėją Mariją Kishidą (mokančią lietuviškai) choristai kone bėgte skubėjo kuo daugiau pamatyti visokių įdomybių. O jų ten pilna ant žemės ir po žeme. Sunku patikėti, bet Tokijuje po žeme keturiais aukštais į vieną ir kitą pusę dunda metro traukiniai – pagrindinė susisiekimo priemonė, eliminuojanti gatvėse automobilių grūstis, aukštyn ir žemyn eskalatoriais teka upė tylių, drausmingų japonų. Žmonių labai daug, bet niekas nesistumdo, netriukšmauja, traukiniuose nekalba mobiliaisiais telefonais. Dauguma japonų, įlipę į traukinį, sėdasi ir užsimerkia. Miega, medituoja ar tiesiog ilsisi? Atstumai dideli. „Libro“ viešbutis, kaip sakė vadovas, visai šalia teatro. Tas „šalia“ reiškė septynias stoteles vienu traukiniu ir dar tris kitu. Apžvalginėje ekskursijoje autobusu po miestą pro akis skriejo dangoraižiai, parkai, kelių aukštų įmantrių konstrukcijų ilgiausi tiltai, naujausias statinys – bokštas, dvigubai aukštesnis už Vilniaus televizijos bokštą. Mokslo ir technikos pasiekimai akivaizdūs (pradedant nuo pašildytų unitazo sėdynių tualetuose). Visko nei apsakysi, nei aprašysi.

Lietuvių choristus stebino ideali švara. Visur – stotyse, gatvėse, parkuose, prekybos centruose švaru kaip operacinėje. Ant žemės nei popieriaus skiautelės, nei nuorūkos, nei plastiko gabalėlio. Kaip japonai to pasiekė? Stebino dėmesys neįgaliesiems. Pavyzdžiui, silpnaregiams ir akliesiems: nebuvo tokios viešosios vietos, kur nebūtų įrengtų specialių takelių, kad tokie žmonės galėtų galėtų keliauti savarankiškai, be pagalbos.

Japonai puoselėja tradicinę kultūrą. Su senosiomis jų tradicijomis choristai susipažino dalyvaudami arbatos gėrimo ceremonijoje. Mažame, tarsi iš senovinių japoniškų graviūrų namelyje kimono vilkinčios šeimininkės demonstravo ir mokė ruošti ir gerti arbatą. Labai dvasingas arbatos gėrimo ritualas visiems paliko neišdildomą įspūdį.

Keturias dienas praleidę Tokijuje choristai turėjo galimybę susipažinti su įdomiausiais japonų kultūros paminklais kituose miesuose: Kiote, Naroje, Osakoje. Jie grožėjosi viena už kitą įdomesnėmis ir senesnėmis budistų ir šintoistų šventyklomis, kuriose atsispindi ir tradicinė Japonijos architektūra, nepaprastai skoningai sutvarkyta jų aplinka, garsiaisiais japoniškais sodais. Beje, nors 40 procentų japonų išpažįsta budizmą, o 40 – šintoizmą, visi miestai ir miesteliai gruodžio pradžioje jau aidėjo nuo kalėdinio šurmulio: gatvės išpuoštos spindinčiomis girliandomis, skriejančiais elniais, Kalėdų seneliais, garsiai skambėjo „Jingle bells“ melodija, o prekybos centrai, aišku, viliojo kalėdinėmis nuolaidomis. Ir čia globalizacija. Bet iškabų ant visuomeninių pastatų, parduotuvių, užrašų muziejuose anglų ar kita kalba nėra. Visa informacija tik japonų kalba, jų rašmenimis. Šiek tiek jos anglų kalba yra traukinių stotyse.

Šiais laikais apie Japoniją galima daug sužinoti iš televizijos ir visažinio „Google“, tačiau savo akimis Kiote išvysti dvyliktojo amžiaus šventyklą su 1001 budistinės dievybės statula arba 15 metrų bronzinę Budos skulptūrą, kurios akies ilgis – 1 metras, ausies – 2,5 metro aštuntojo amžiaus šventykloje Naroje, pavaikščioti po buvusios sostinės senamiestį choristams buvo graži patirtis.

Japonijoje „Libro“ svečiavosi nepaprastai gražiu metų laiku. Ten gruodžio pradžia – auksinis ruduo. Geltonuoja ginkmedžių lapai, raudonuoja japoniški klevai, žydi raudonos kamelijos. Dienos saulėtos, nešaltos. Tik sakuros jau be lapų. Geras oras leido pasigrožėti ir šventuoju japonų kalnu Fudzijama arba Fudži. Japonai juokauja, kad pamatyti baltą kalno „kepurę“ galima tik du ar tris kartus per metus. Dažniausiai viršukalnę užkloja debesys. O mūsų choristams kalnas atsivėrė visu gražumu, kai važiuojant į Šidzuoką nakvoti autobusas sustojo prie vieno iš penkių Fudži supančių ežerų.

Šventa tiesa, kad daina suartina žmones. „Libro“ dainavo ne tik operoje ir per koncertą, bet paprašyti užtraukdavo lietuvišką dainą ir muziejuose ar per vakarienę. Nors japonai santūrūs, visada karštai plodavo, šypsodavosi, su pagarba kartodavo „Lituania, Lituania“ – Lietuva.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"