Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Lietuvis kunigas, puošęs bažnyčias Latvijoje

 
2015 09 21 6:00
Antano Rimavičiaus skulptūros lankytojus parodoje džiugins iki lapkričio pabaigos.
Antano Rimavičiaus skulptūros lankytojus parodoje džiugins iki lapkričio pabaigos. Monikos Kazimieraitytės nuotraukos

Kunigas, savamokslis skulptorius Antanas Rimavičius (1865-1933), visą gyvenimą kunigavęs Latvijoje, kitaip nei vietiniai liuteronai žvelgė į katalikiškų bažnyčių puošybą. Kunigavęs dešimtyje parapijų, visur paliko sukūręs daugybę skulptūrų. Testamentu prieš mirtį dalį kolekcijos padovanojo ir Lietuvai.

Minint A. Rimavičiaus 150-ąsias gimimo metines, Šiaulių "Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta jo darbų paroda "Dievui ir žmogui". Pagrindiniai parodos eksponatai - iš "Aušros" muziejaus, kuriame kunigas apsilankė 1933 metais. Muziejus jam padarė įspūdį. Tuomet testamentu jam padovanojo dalį savo darbų - 178 skulptūras. 1933 metais Šiauliuose buvo surengta ir A. Rimavičiaus skulptūrų paroda (kunigas kilęs iš Šakynos, kuri yra netoli Šiaulių). Autorius labai džiaugėsi paroda, spaudos jam parodytu dėmesiu.

„Dabar mes fonduose turime 132 jo skulptūras. Pačios didžiausios, siekę net iki 3 metrų, per karą sudegė, nes niekas negalėjo tokių masyvių išnešti. Antrojo pasaulinio karo metu muziejaus eksponatai buvo išslapstyti daugiau nei 50 vietų. Dalis A. Rimavičiaus skulptūrų žuvo Gilvyčiuose, bet didžiausia netektis patirta 1944 metais, kai į Šiaulių „Gubernijos“ alaus daryklos sandėlį, kur buvo priglaustos 46 medinės skulptūros, pataikė bomba ir visos medinės skulptūros sudegė“, - pasakojo parodos kuratorė, „Aušros“ muziejaus muziejininkė-vyresnioji specialistė Regina Tamašiūnaitė.

Įtaigios savamokslio kunigo medinės skulptūros.
Įtaigios savamokslio kunigo medinės skulptūros.

Vienu atsikvėpimu

A. Rimavičius teologiją studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kunigauti buvo paskirtas į katalikišką Latgalą. Latvijoje buvo nuolat kilnojamas iš parapijos į parapiją. Ilgėdamasis gimtojo krašto spaudoje nuolat sekė įvykius Lietuvoje, pats į ją rašė, o paskutiniais gyvenimo metais kaip skolą Tėvynei testamentu paliko paskutiniųjų gyvenimo metų kūrinius.

„Per gyvenimą A. Rimavičiui teko kunigauti dešimtyje parapijų. Latvijoje vyraujanti religija buvo liuteronų, jie mažiau dėmesio kreipė bažnyčių puošybai. Katalikai mėgo išpuošti savo bažnyčias. Tai savo rankomis stengėsi daryti ir pats A. Rimavičius. Aš daugiau nežinau nė vieno kunigo, kuris būtų drožęs skulptūras savo bažnyčioms, - sakė R. Tamašiūnaitė. - Stebina jo produktyvumas - per gyvenimą yra sukūręs apie 500 skulptūrų. Net ir persikeldamas gyventi kitur veždavosi nebaigtus drožti rąstus, kad tik galėtų toliau dirbti. Drožti jam sekėsi gana lengvai. Apie savamokslį drožėją žmonės sakydavo, kad jis dirba tarsi vienu atsikvėpimu, nekankindamas medžio. Man atrodo, kad šis darbas jam padėdavo gilintis į maldą, buvo savotiška meditacija. „

Drožyba Antanui Rimavičiui buvo savotiška malda.
Drožyba Antanui Rimavičiui buvo savotiška malda.

Balvų miestelio kūrėjas

Kaip pasakojo R. Tamašiūnaitė, Balvai, miestelis šiaurės rytų Latvijoje, kur A. Rimavičius ilgiausiai, net 17 metų, kunigavo, tuomet buvo gana skurdus. Bažnyčia stovėjo kiauru stogu. "Kunigas iš Lietuvos pasikvietė aštuonias amatininkų šeimas, davė joms žemės ir bendromis pajėgomis pradėjo tvarkyti Balvus. Latviai sako, kad kunigas miestelį ir išpuoselėjo, suformavo, - teigė muziejininkė. - Tuo metu katalikiška Latgala tiek ūkiniu, tiek kultūriniu požiūriu buvo atsilikęs kraštas, mišrios nacionalinės sudėties (gyveno daug rusų, lenkų, lietuvių), tad dirbti ganytojišką darbą nebuvo lengva."

A. Rimavičiui teko kunigauti ir Rubenėje, Rudzatuose, Bikavoje, Šventėje, Grendzėje ir kitose parapijose. Visur jis stengdavosi puoselėti katalikiškas salas. Daugybė jo rankų darbo skulptūrėlių iki šiol puošia tų miestelių bažnyčias. Ant jo kapo Rubėnėje - jo paties darbo skulptūra.

Apaštalai - iš Rundalės

„Nenorėdama būti subjektyvi ir kažką parodai savo nuožiūra atrinkti iš A. Rimavičiaus darbų, nutariau eksponuoti viską, ką turime“, - sakė R. Tamašūnaitė. Šiuo metu Šiauliuose trijose vietose galima pasigrožėti kunigo darbais. Šiaulių Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje eksponuojama 14 ekspresyvių stacijų, dar tiek pat mažųjų iškalbingų stacijų lankytojai gali išvysti Šiaulių vyskupijos kurijoje, o 104 skulptūros iš muziejaus fondų eksponuojamos Ch. Frenkelio viloje. Paroda veiks iki lapkričio pabaigos.

„Kadangi norėjome parodyti ir visai kitokį A. Rimavičiaus braižą, šešių apaštalų bareljefinius portretus pasiskolinome iš Latvijos, Rundalės rūmų muziejaus. Kaip jie ten atkeliavo iš Balvų miestelio, nežinia. Tačiau kas pamato šiuos spalvingus apaštalų bareljefus, stebisi, kad tai to paties autoriaus darbai. Jie labai skiriasi nuo kitų religinės tematikos jo skulptūrų“, - pasakojo muziejininkė.

Antano Rimavičiaus sukurti apaštalų bareljefai į parodą atkeliavo iš Latvijos, Rundalės rūmų muziejaus fondų.
Antano Rimavičiaus sukurti apaštalų bareljefai į parodą atkeliavo iš Latvijos, Rundalės rūmų muziejaus fondų.

Religinė tematika

Kunigas kūrė tik religine tematika. "Daugelis jo paskutiniųjų gyvenimo metų darbų, kai jau buvo susiformavęs jo braižas, manau būtų įtaigus ir dabartiniam žmogui. Pavyzdžiui, jo skulptūra "Laiminantis Kristus" tiktų ir kurio nors miesto aikštei, - sakė R. Tamašiūnaitė. - Nežinau, kaip jis atrinko darbus, kuriuos padovanojo mūsų muziejui, bet jie skiriasi nuo tų, kurie liko Latvijos bažnyčioje. Mūsiškiai - be polichromijos, o bažnyčių altoriuose stovintys, kaip ir įprasta, spalvingai dažyti."

Pasak muziejininkės, Lietuvoje ir Latvijoje išlikusios skulptūros liudija, kad brandžiausias menininko kūrybos periodas buvo paskutinis jo gyvenimo dešimtmetis. Sprendžiant iš datų, įrėžtų kūriniuose, skulptorius daugiausia kūrė perkopęs 50 metų.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"