Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lietuvių grafikos viršūnė dabar pasiekiama ranka

 
2016 05 13 11:20
Viktoro Petravičiaus darbų paroda. Tomo Kapočiaus nuotraukos

Gegužės 12 dieną Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pradėjo veikti paroda „Viktoras Petravičius. Kūrybos koordinatės“. Joje eksponuojama per 90 kūrinių, saugotų privačiuose rinkiniuose, paties autoriaus dovanotų artimiesiems. Paroda buvo atidaryta V. Petravičiaus 110 sukakties dieną: garsusis lietuvių grafikas gimė 1906 metų gegužės 12-ąją Bedaliuose prie Šakių. Mirė Jungtinėse Valstijose 1989 metais.

V. Petravičiaus kūryba – viena iškiliausių XX amžiaus lietuvių grafikos viršūnių. „Dailininkas savitai įkūnijo tarpukario lietuvių dailės siekį liaudies kūrybos dirvoje ugdyti naują, laiko dvasią atskleidžiantį meną“, – teigė parodos kuratorė dailėtyrininkė, monografijos apie V. Petravičių (1998) autorė Ingrida Korsakaitė. Pasak jos, tokios nuostatos radosi V. Petravičiui dar besimokant Kauno meno mokyklos grafikos studijoje, kuriai vadovavo Adomas Galdikas. Šis skatino mokinių atvirumą Vakarų dailės naujovėms.

Viktoras Petravičius "Tėviškės motyvai"./Lietuvos dailės muziejaus archyvo nuotrauka

Kūrė savo pasaulius

Ankstyviesiems V. Petravičiaus estampams būdinga lietuviško kaimo tematika, valstiečių darbo vaizdai. „Meno mokykloje jaunuoliui nesisekė akademinis piešimas iš natūros, jis, kaip ne kartą yra užsiminęs, norėjo kurti tik jam žinomus, savo pasaulius. Baigus mokyklą iš tų jam atsiveriančių pasaulių į jo grafiką įžengė keista senių eisena, šventinius vainikus iškėlusių moterų ir trimituojančių bernų eitynės. Šis ritmiškos sąrangos motyvas ir vėliau kartosis V. Petravičiaus kūryboje“, – teigė I. Korsakaitė.

Veržlus jaunuolis tęsti studijų išvyko į Paryžių. Tuo laikotarpiu V. Petravičius sukūrė savo žymiausius kūrinius – lietuvių liaudies pasakų „Gulbė, karaliaus pati“ (1937) ir „Marti iš jaujos“ (1938, Paryžius) iliustracijas. Knyga „Gulbė, karaliaus pati“ buvo eksponuota 1937-ųjų Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje, pelnė „Didįjį prizą“ spaudos meno kategorijoje.

4–7 dešimtmečiais V. Petravičius iliustravo lietuvių rašytojų Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Fausto Kiršos, Liūnės Janušytės, Balio Sruogos, Antano Rūko knygas. Sukūrė viršelius trims Kazio Bradūno poezijos rinkiniams.

Gamtos prieglobstyje

Viktoras Petravičius./www.daile.lt

Antrasis pasaulinis karas, būtinybė trauktis iš Lietuvos sujaukė V. Petravičiaus gyvenimo ir kūrybos planus. „Atsidūręs Vakarų Vokietijoje, jis skausmingai išgyveno gimtinės netektį. Vaizdavo klaidžios pabėgėlių kelionės akimirkas ir, pasitelkęs romantiškus tautos istorijos, folkloro įvaizdžius, krikščioniškus simbolius, šlovino gimtąją žemę, apgailėjo jos tragišką likimą“, – sakė parodos kuratorė.

1949 metais V. Petravičius su šeima emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Turėjo imtis fizinių darbų. Tik 6-ame dešimtmetyje gavo dailininko profesijai artimesnį dizainerio darbą keliose Čikagos vitražo studijose. Sukūrė mozaikų religine tematika. Pasak I. Korsakaitės, 1961-aisiais pirmoje už Atlanto surengtoje personalinėje parodoje V. Petravičius prabilo kontrastinga juodų ir baltų dėmių, suplokštintų formų kalba.

1978 metais Petravičiai įsigijo nedidelę sodybą Junion Pyr vietovėje Mičigano valstijoje. Atsidūręs gamtos prieglobstyje, aštuntą dešimtį einantis dailininkas patyrė didžiulį kūrybinį pakilimą. Čia įkūrė tikrą meno centrą su atviru skulptūrų parku, galerija. „Ant Mičigano ežero krantų apgyvendino baltų dievus, toteminius galvijus ir paukščius. To meto V. Petravičiaus kompozicijos – didelio, dažniausiai vertikalaus formato. Jos įkūnijo nuolatinį vitališką vyksmą, erdvės ir laiko beribiškumą“, – apibūdino I. Korsakaitė.

Petravičiaus linija

Viktoras Petravičius./Pylimo galerijos archyvo nuotrauka

Dailininko dukterėčia Marija Jankauskienė dėdę paskutinį sykį matė prieš 28 metus, viešėdama Junion Pyre. Tada Viktoras dar buvo energingas, apyjaunis. Jautęs nostalgiją Lietuvai. Kai scenografas Liudas Truikys sužinojo apie Marijos kelionę pas V. Petravičių, įdavė jai savo kūrybos albumą. Liepė atsiprašyti, kad spalvos ne tokios, kokių jis norėjęs. Dukterėčia įteikė katalogą dėdei, persakė L. Truikio žodžius. V. Petravičiaus reakcija buvo tokia: „O aš ką turiu, tuo ir tepu.“

Parodos koordinatorė dailėtyrininkė Regina Urbonienė prisiminė, kaip prieš 30 metų jai buvo patikėta surengti išsamią V. Petravičiaus parodą Lietuvos dailės muziejuje (LDM; tada jis buvo įsikūręs Vilniaus rotušėje). 1986 metais dailininkui sukako 80 metų. Didžiulį postūmį parodai suteikė M. Jankauskienės iš JAV atvežti ir LDM padovanoti grafiko kūriniai. „V. Petravičiaus kūryba buvo neblogai žinoma. Tačiau vėlyvąjį jos tarpsnį matėme tik nekokybiškose reprodukcijose, kataloguose. Itin retus jos pavyzdžius žinojo keli specialistai“, – teigė R. Urbonienė. Paroda sulaukė atgarsių, ją gausiai lankė ir dėstytojai, ir studentai. „Esu įsitikinusi, kad tokie garsūs dabarties dailininkai kaip Kęstutis Vasiliūnas, Roberta Vaigeltaitė buvo įkvėpti tos parodos, pratęsė V. Petravičiaus „liniją“, – sakė dailėtyrininkė.

Viktoro Petravičiaus darbų paroda./Tomo Kapočiaus nuotrauka

Atkreipti dėmesį

Parodos žiūrovams ji rekomendavo atkreipti dėmesį į vos keliems muziejininkams žinomas autorinės V. Petravičiaus knygos „Marti iš jaujos“ klišes. Jos eksponuojamos pirmoje parodos salėje.

Dar vienas įdomus parodos akcentas atkeliavo iš dailininko Vaidoto Žuko kolekcijos. Tai V. Petravičiaus skulptūra „Moters torsas“ (1989). Ją dailininkas išdrožęs iš Junion Pyr sodyboje augusios vyšnios.

Parodoje eksponuojama ir vėlyviausias V. Petravičiaus kūrinys – kompozicija „Be pavadinimo“ (1989). Jį spaudžiant, trūko klišė, todėl liko tik vienetinis atspaudas.

V. Petravičius yra dirbęs stiklo fabrike. Tad parodos rengėjai iš Lietuvos išeivijos dailės fondo parinko keletą jo sukurtų stiklo mozaikų.

Dosnieji

Viktoras Petravičius prie savo sodybos JAV./Mindaugo Kluso (LŽ) nuotrauka

Parodoje „Kūrybos koordinatės“ rodomi LDM rinkiniuose saugomi dailininko darbai. Taip pat kūrinius skolino Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas, Lietuvos išeivijos dailės fondas, Elena Bradūnaitė, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Birutė ir Ramūnas Garbaravičiai, Edmundas Gedgaudas, Marija ir Jurgis Jankauskai, I. Korsakaitė, Regina ir Leonas Narbučiai, Gediminas ir Algirdas Petraičiai, Aušra Petrauskaitė, Radvilė Racėnaitė, Rimantas Smetona, Jūratė Stauskaitė, Arūnė Tornau, Marija Vildžiūnienė, Edvidas Žukas, V. Žukas. Paroda veiks iki rugsėjo 4 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"