Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Lietuvių literatūra žavi užsienio skaitytojus

 
2015 08 18 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Kol Vilniuje dirbanti lietuvių literatūros vertėja Reeta Tuoresmäki suomiškai bando prakalbinti Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, o Darius Jamesas Rossas angliškai – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, kitus lietuvių literatūros kūrinius skaito Prancūzijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Estijoje...

Kūriniai ir vertėjai sulaukia puikių atsiliepimų. Siekdamas užsienyje gyvenančius lietuvių literatūros vertėjus supažindinti su naujausiomis lietuvių literatūros tendencijomis Lietuvos kultūros institutas (LKI) kviečia juos šį rudenį dalyvauti vertėjų seminare.

Puikūs lietuvių literatūros vertinimai

Anot Literatūros vertimų skatinimo programą Lietuvos kultūros institute koordinuojančios projektų vadovės Kotrynos Pranckūnaitės, neseniai mus ne tik pasiekė makedonų kalba išleista Andriaus Tapino „Vilko valanda“, bet ir estiškai prabilusi Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“. Sulaukiama vis naujų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų apie Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ ir jo vertimą – Prancūzijoje ši knyga jau pelnė per 25 recenzijas, apie ją kalbėta per radiją, diskutuota televizijos studijoje, o šios šalies knygynuose knyga žymima skaitytojų lipdukais „Kodėl taip ilgai nieko nežinojome apie šį išskirtinį autorių?“

Vokietijoje per Leipcigo knygų mugę šiemet pristatyta D. Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ taip pat sulaukė teigiamų įvertinimų. Vokiečių rašytoja Maren Schönfeld prisipažino: „Aš sužavėta! Tema – itin europietiška ir man be galo patinka kalba bei stilius – jis poetiškas, malonu skaityti. Taip pat mane palietė melancholiškumas. Knyga verčia mane galvoti apie Europą, kaip arti ar toli savo mintyse mes esame, apie Tėvynės reikšmę žmonėms ir man pačiai.“

O leidyklos „Antolog“, anksčiau makedonų kalba išleidusios R. Gavelio „Vilniaus Pokerį“ ir Grigorijaus Kanovičiaus knygą „Ožiukas už porą skatikų“, A. Tapino „Vilko valanda“ savaitiniame elektroniniame kultūros žurnale „Репер„ paskelbta mėnesio knyga.

Prancūzai pakerėti R. Gavelio

Prancūzijos leidėjas „Monsieur Toussaint Louverture“ R. Gavelio „Vilniaus pokerį“ pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“. Anot LKI Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės, „atrodytų, kad tai – drąsus reklaminis teiginys, tačiau išdidų leidėjo džiugesį atkartoja Prancūzijos literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai“. Jie ne tik nešykšti skambių epitetų „fantastiškas“, „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „košmariškas“, „genialus“, bet ir drąsiai lygina R. Gavelį su Franzu Kafka, Louis-Ferdinandu Seline'u, Jamesu Joyce'u, Williamu Faulkneriu, Charlesu Bukowskiu, George'u Orwellu, Laszlo Krasznahorkai ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais, o „Vilniaus pokerį“ gretina su jau gerai žinomais kūriniais: „Kelione į nakties pakraštį“, „Pilimi“, „Užrašais iš pogrindžio“.

R. Statulevičiūtė-Kaučikienė priduria, jog malonu skaityti pagyrimus visai leidybinei komandai, o ypač vertėjai Margaritai Le Borgne, viršelio autorei Zeinai Abirached ir leidyklai „Monsieur Toussaint Louverture“, kuri skatinama prancūzakalbiams skaitytojams pristatyti ir „Vilniaus džiazą“.

Vertėjai rinksis Kėdainiuose

A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ estiškai prabilo dėl prieš kelerius metus Druskininkuose LKI organizuoto vertėjų seminaro. Jame dalyvavęs A. Šlepikas, jo skaitytos knygos ištraukos sužavėjo būsimąją knygos vertėją į estų kalbą Tiiną Kattel. O šiuo metu Vilniuje reziduojanti vertėja į suomių kalbą R. Tuoresmäki pasakojo, kad jai labai naudingas Druskininkuose vykęs literatūros vertėjų seminaras. „Nors ir universitete skaitėme lietuvių literatūrą, turėjome kūrinių sąrašus, bet seminare, kai atvažiuoja rašytojas, kuris pats papasakoja apie savo kūrinį, ar dėstytoja, pasakojanti pastarųjų dvejų metų šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas, tai reikalinga“, – sakė R. Tuoresmäki.

Šių metų rugsėjo 30 – spalio 3 dienomis institutas vėl organizuoja tokį seminarą – šįkart Kėdainiuose. Vertėjams bus pasiūlyta intensyvi trijų dienų edukacinė kultūrinė programa, seminaro dalyvių kelionės į Lietuvą išlaidas, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo Kėdainiuose išlaidas apmokės Lietuvos kultūros institutas.

„Į Kėdainius pakviesime 20–25 vertėjus, – pasakojo LKI direktorė Aušrinė Žilinskienė, – jau baigėme norinčiųjų dalyvauti registraciją ir turime 41 paraišką iš 25 šalių. Manau, kad tokie susitikimai yra labai svarbūs, ir smagu girdėti, kai vertėjai iš praktikos patvirtina šį reikalingumą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"