Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lietuvos kultūros elitas grafiko akimis

 
2016 11 05 6:00
Šalia Vilniaus centrinio pašto dažnai gali sutikti grafiką Antaną Rimantą Šakalį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus centriniame pašte eksponuojama dailininko grafiko Antano Rimanto Šakalio, jo žodžiais tariant, labai subjektyvi suvenyrinių vokų paroda „Lietuviškas kultūros elitas“. Nuo 1978 metų iki šiol menininkas yra sukūręs per 2 tūkst. iškilioms asmenybėms skirtų unikalių vokų.

Kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį A. R. Šakalį su bičiuliais galima sutikti šalia Vilniaus centrinio pašto įsikūrusioje kavinėje „Post scriptum“. Joje garbaus amžiaus vyrai nuo vidurdienio iki pirmos valandos diskutuoja įvairiais gyvenimo klausimais. Antanas globoja ir filatelinės opozicijos „Filop“ interneto svetainės veiklą, be to, nuolat kuria naujas suvenyrinių vokų kolekcijas. Šiuo metu parodoje eksponuojama 320 suvenyrinių vokų, juos grafikas pradėjo kurti dar studijų metais. Vokuose įamžinti rašytojai, poetai, kino ir teatro legendos, dailininkai, menotyrininkai ir kultūrologai, muzikai ir meno mecenatai.

„Tai labai subjektyvi paroda, nes suvenyriniuose vokuose įamžinau tuos Lietuvos kultūros elito atstovus, su kuriais yra tekę asmeniškai bendrauti, dirbti, kartu kurti. Taip pat duoklę atiduodu klasikams, kurių kūryba vienaip ar kitaip buvo įkvėpimo šaltinis tiek man, tiek ir kitiems mano kartos kūrėjams“, – pažymėjo A. R. Šakalys. Jis jau planuoja kitų metų parodą, o dabar kuria suvenyrinius vokus, skirtus Lietuvos skautijai.

Dailininkas prisiminė, kad vadinamosios opozicinės filatelijos organizacijos „Filop“ idėja kilo prieš dvi dešimtis metų. „Kadangi nepriklausomybės pradžioje Lietuvos paštas leido labai prastos kokybės vokus ir pašto ženklus, su bendraminčiais nutarėme imtis alternatyvos – kurti ir leisti geros kokybės ir meninės vertės suvenyrinius vokus, pašto ženklelius, proginius lipdukus. Kaip tarėme, taip ir padarėme: įkūrėme visuomeninę organizaciją ir vieną pirmųjų interneto svetainių“, – pasakojo menininkas.

Pradžią paskatino filmas

Pasak A. R. Šakalio, pirmąjį suvenyrinį voką jis sukūrė dirbdamas dailininku kuriant filmą apie Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų 1978 metais. „Tada dar dirbau dailininku statytoju ir su Algimantu Puipa, kai šis statė savo garsųjį filmą „Nebūsiu gangsteris, brangioji“. Mečiau nebaigtą darbą, jį baigė kitas dalininkas. Visa galva pasinėriau į dokumentinį filmą apie universitetą, kurį kūrė mano bendramokslis režisierius ir operatorius Aleksandras Digimas, taip pat mokęsis VGIK'e. Mano kurse tada studijavo ir Juozas Matonis, Gytis Lukšas, man mokantis jį baigė Raimondas Vabalas, Almantas Grikevičius“, – garsius kolegas vardijo grafikas.

Pats menininkas teigė, kad visada traukė Lietuvos istorija, tad dirbdamas prie filmo apie Vilniaus universitetą pradėjo kurti istorinės tematikos estampus. Sukūrė ir išleido Lietuvos istorijai ir mokslui skirtų estampų aplankalą. Šiuo metu veikiančioje parodoje eksponuojamas ir tas pirmasis suvenyrinis vokas, įkvėptas universiteto istorijos. Šie vokai išleisti labai mažais tiražais ir skirti kolekcininkams, grafikas yra sukūręs ir suvenyrinių pašto ženklų.

„Esu išleidęs 70 vokų seriją, skirtą Kaunui, apie 120 darbų skyriau Vilniui ir jo architektūrai, istorijai. Aštuonios dešimtys vokų sukurtos Baltijos keliui atminti. Mažosios Lietuvos serija apima vietoves ir veikėjus nuo Palangos iki Karaliaučiaus“, – pabrėžė pašnekovas.

Nesigaili metęs kiną

Kad iš kino filmų dailininko pasuko į grafiko kelią, A. R. Šakalys sakė niekada nesigailėjęs. „Kinas man mažai rūpėjo, visada labiau patiko grafika, – prisipažino jis. – Grafikos menas grįstas mąstymu. Tapyba yra labiau jausminis menas, o grafika – filosofinis. Tačiau tuo metu, kai mokiausi Dailės institute, baigęs grafikos specialybę galėjau įsidarbinti nebent taros ir pakavimo įmonėje.“

Todėl Antanas ir pakėlė sparnus į Maskvą, ieškojo mąstymo įvairovės, siekė susiformuoti kaip asmenybė. Dauguma jo bendramokslių buvo užsieniečiai, bendravimas su jais lietuviui davė neįkainojamos gyvenimo patirties. Prisipažino, kad traukė pamatyti ir garsiausių tuomet menininkų parodas, kurios Vilniaus nepasiekdavo. „Pataikiau į vadinamąjį Nikitos Chruščiovo atšilimo laikotarpį. Mano kursiniai darbai buvo apie Aleksandro Solženycino, Michailo Bulgakovo kūrybą, mūsų bibliotekoje buvo net religinio filosofo Nikolajaus Berdiajevo veikalai, kuriuos skaitėme. Vilniuje tuo metu nieko panašaus nebūčiau galėjęs“, – prisiminė pašnekovas. Jam tuomet dėstė PaveloTretjakovo sūnėnas, kuris buvo ir garsiosios Tretjakovo galerijos kuratorius. „Galėjome apžiūrėti visus galerijos fondus, visus malevičius ir kandinskius, peržiūrėjau visą Niko Pirosmanio kūrybą. O Michailas Romas man dėstė režisūrą“, – iškilias asmenybes minėjo A. R. Šakalys.

Tėvynei ir artimui

Kai Lietuvos paštas A. R. Šakaliui pasiūlė rengti parodą „Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kova suvenyriniuose vokuose“, grafikas juokavo, esą kai esi išleidęs per 2 tūkst. vokų, parengti parodai 320 – nesunkus darbas. Šiuo metu jis kuria trisdešimties vokų seriją, skirtą Lietuvos skautijai, kuri 2018 metais minės šimto metų sukaktį. Grafikas įsitikinęs, kad skautija yra patriotinio jaunimo kalvė: „Daugelio valstybių prezidentai yra skautų vyriausieji vadai, nes skautų šūkis „Dievui, Tėvynei ir artimui“ atspindi ir įtvirtina vieningos valstybės dvasią. Manau, kad kiekvienoje Lietuvos mokykloje turėtų būti po skautų tuntą su savo vėliava, uniforma ir tradicijomis. Kur mokykloje yra skautų tuntas – nėra patyčių ir narkotikų“, – savo įsitikinimus dėstė menininkas. Jis savo lėšomis leidžia straipsnių ir darbų katalogus, jau parengė ir išleido keturis leidimus, planuoja netrukus imtis penktojo.

. . .

Antanas Rimantas Šakalys yra vienas „Filop“ – Lietuvos filatelinės opozicijos, įkūrėjų, buvęs Lietuvos televizijos ir Lietuvos kino studijos meninių filmų dailininkas statytojas, Multiplikacijos cecho dailininkas ir šio darbo televizijoje pradininkas. Gimęs prieškario Lietuvoje, grafikas 1953–1958 metais mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume, 1961–1963 metais studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija). Po dviejų kursų išvyko mokytis į Maskvos kinematografijos institutą (VGIK). Jį baigęs 1968 metais grįžo į Vilnių. Plataus žvilgsnio menininkas daug nuveikė grafikos, knygų iliustravimo, tapybos, ekslibrisų, dizaino, estampo bei suvenyrinės filatelijos srityse – visa savo kūrybine veikla grafikas sako besipriešinantis kosmopolitizmui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"