Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lietuvos kultūros paveldas netikėtu žvilgsniu

 
2016 01 10 7:00
Kalendoriaus viršeliu tapo Jano Bulhako (1876-1950) nuotrauka, kurioje – žymaus vilniečio advokato, visuomenininko, bibliofilo Tado Vrublevskio įkurta biblioteka.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Įprasta Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas pristatyti per jų dainas, šokius, virtuvę, tačiau 2016 metų staliniu kalendoriumi kviečiama susipažinti su spausdintu jų paveldu, saugomu Lietuvos bibliotekų saugyklose.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas 1625 m. firmanas – sultono įsakymas, reglamentuojantis karaimų teises. Puošnaus dokumento su tugra vadinamu sultono parašu atvaizdas dabina sausio mėnesiui skirtą kalendoriaus lapelį. Toliau pristatomi rusų, lenkų, vokiečių, totorių, baltarusių, ukrainiečių, latvių, romų, žydų, prancūzų raštijos paminklai. Trumpi jų aprašymai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.

Kalendorių išleido Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ši institucija pradėjo veikti dar 1989 m. (tuometinis jos pavadinimas – Tautybių departamentas), tačiau 2010 metais panaikinta, perdavus tautinių bendrijų reikalus Kultūros ministerijai, atkurta 2014-aisiais. Pirmoji departamento vadovė buvo žymi diplomatė, žurnalistė, vertėja, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos įkūrėja dr. Halina Kobeckaitė. Šiandien jam vadovauja buvusi Lietuvos konsulė Seinuose dr. Vida Montvydaitė. Pasak jos, viešumoje su tautinėmis bendrijomis dažniausiai siejami tokie žodžiai kaip problemos, nesutarimai. Tikslo leidžiant kalendorių būta dvejopo. Viena vertus, paskatinti pačius bendrijų narius didžiuotis savo paveldu. Kita vertus, sužadinti kitų tautybių atstovų smalsumą. Pernai metų departamento išleistame kalendoriuje buvo pristatomi tradiciniai patiekalai.

V. Montvydaitė ragina atitraukti akis bei pirštus nuo ekranų ir sugrįžti į bibliotekas, kur galima susipažinti su visų Lietuvos gyventojų bendru turtu. „Be šio paveldo nebūtume tokie dvasingi, pakilūs“, – sakė ji kalendoriaus pristatymo renginyje LMA Vrublevskių bibliotekoje. Jos direktorius dr. Sigitas Narbutas antrino, jog kalendoriuje atvaizduoti tie raštijos paminklai, kurie tautinėms bendrijoms iš tiesų žymi svarbius jų kultūrinės aplinkos objektus. Jis priminė, jog jo vadovaujamos bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma nemažai tokių senųjų spaudinių. Besidomintys vokiškąja kultūra čia gali rasti Liudviko Rėzos, Hugo Šojaus, karaimų – Sarajaus Šapšalo, Simono Firkovičiaus, rusų ir rusėnų – Lietuvos pravoslavų konsistorijos, Aleksejaus Dechteriovo, lenkų – Vladislovo Sirokomlės, Juzefo Ignaco Kraševskio fondus ir daug kitų kolekcijų.

„Paradoksalu, bet rusams kalendoriuje atstovauja lietuviai“, – pristatymo metu sakė rusų literatūros tyrinėtojas dr. Pavel Lavrinec. Vasario mėnesio lape vaizduojamas nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas 1880 metų albumas „Rusijos tautos“, kuriame skirta dėmesio visoms imperijoje gyvenusioms tautoms, tarp jų ir lietuviams. P. Lavrinec pasakojo, kad Lietuvoje saugomi tiek klasikinės rusų kultūros paminklai, pavyzdžiui bibliotekose galima surinkti visas Aleksandro Puškino knygas, išleistas dar jam gyvam esant, tiek rusėniško Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo rankraščiai. Šiandien pastaruosius savais laiko ne tik rusai, bet ir baltarusiai, ukrainiečiai. Anot jo, Lietuva gali didžiuotis Rytų slavų knygų spausdinimo tradicija, užtenka prisiminti tokius spaustuvininkus kaip XV a. Pranciškus Skorina ar jau XIX a. Adomą Honorį Kirkorą. Baltarusių raštijos paminklus kalendoriuje žymi XX a. pradžios gudų kalba, bet lotyniška abėcėle atspausdintos poezijos knygos: Vincuko Dunin-Marcinkievičiaus „Vakarotojai“ ir Maciejaus Buračko „Baltarusiška dūdelė“. Jos saugomos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kalendoriuje esama ir tikėtų rašytinio paveldo pavyzdžių ir visiškai netikėtų. Į pirmųjų kategoriją galima priskirti „Silva Rerum“ (iš lotynų kalbos – „daiktų miškas“) – ne Kristinos Sabaliauskaitės romanus, o Abiejų Tautų Respublikos laikų lenkišką ir lotynišką bajorų „šeimos knygą“, kur surašytos istorinės bei geografinės žinios, įvairios sentencijos, patarlės, eilėraščiai, tostai etc. Netikėtas romų – tautos, neturinčios senųjų raštijos paminklų – pristatymas. Kadangi žodis iš kartos į kartą šioje tautoje perduodamas gyvai, kalendoriuje atvaizduota 2011 m. Vidos Beinortienės išleista pirmoji romų kalbos gramatika su žodynėliais.

2016-uosius Seimas yra paskelbęs Bibliotekų metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"