Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje: čia nieko nėra

 
2017 04 12 9:00
Žilvinas Landzbergas gegužę dalyvaus Venecijos bienalėje, kurios tema šiemet – „Viva art viva“ ("Tegyvuoja menas tegyvuoja")./Alinos Ožič nuotraukos

Šiemet Venecijos bienalėje Lietuvai atstovaus Žilvinas Landzbergas. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) pristatyta jo instaliacija R – Lietuvos paviljono eskizas.

57-oji Venecijos bienalė prasidės gegužę. Dauguma darbų dar kuriami ir gaminami. Kol parengtas tik būsimo paviljono planas ir fragmentai, menininkas daug nepasakojo. „Smagu nustebinti – parodyti neišnaudotą ŠMC rūsį. Pradėsime viską rinkti ir dėti į dėžes.

Velykos šiemet – ne prie stalo, nes Venecijoje turėsime tik tris savaites pasirengti“, – kalbėjo autorius, Vilniaus dailės akademijoje (VDA) studijavęs skulptūrą.

Šios aukštosios mokyklos lektorius į pagalbą pasikvietė studentus. Jie padės įrengti paviljoną ir dirbs per Venecijos bienalę.

Pasak menininko, R – sudėtingiausia abėcėlės raidė, aprėpianti platų geometrinių figūrų ir reikšmių spektrą. R – dažnas Ž. Landzbergo kūrybos elementas – ryšys, regimybė, ramybė, raktas, radis, renis, refleksija, realybė, reikšmė ir rimas.

Grįžo į bendruomenės namus

Venecijos bienalė yra seniausia meno paroda pasaulyje ir vyksta jau daugiau kaip 120 metų. Lietuvos atstovai joje dalyvauja nuo 1999-ųjų.

Dauguma šalių savo paviljonus įkuria Vencijos arsenale ir Džardinio parke, o menininkai iš Lietuvos kaskart ieško vis kitų erdvių.

Šiemet grįžo į Scuola di San Pasquale, kurioje 2011 metais buvo pristatomas Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“.

Kaip teigė šiųmetės ekspozicijos kuratorės Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė, paviljono paieškos primena „Odisėją“. „Scuola di San Pasquale – XVII amžiuje statyti bendruomenės namai, žinomo San Francesco della Vigna bažnyčios komplekso dalis, – pasakojo Ū. Tornau. – Erdvė keista ir Venecijai nebūdinga: švari, balta, kvadratinio plano su arkiniais langais. Eiti nuo arsenalo – dešimt minučių, kelias vingiuotas ir klaidus. Tačiau šiame vienuolyne gyvenantys vienuoliai gamina vyną, todėl vieta žinoma tiems, kurie jau yra susipažinę su miestu.“

Kęstutis Kuizinas: „Nedaug šalių gali pasidžiaugti ir aikšte priešais paviljoną, ir altoriumi viduje.“

ŠMC vadovas Kęstutis Kuizinas džiaugėsi: „Nedaug valstybių gali pasidžiaugti ir aikšte priešais paviljoną, ir altoriumi viduje. Šalys, kurios neturi pasistačiusios nacionalinių paviljonų, nuomojasi patalpas, keliasi į arsenalą. Tarp istorinės architektūros pastatų (daugiausia – rūmų, rezidencijų) sunku rasti tokių, kuriuose būtų leidžiama liesti gausiai dekoruotą vidaus interjerą. O ši erdvė – idealus baltas kubas.“

Instaliacija R

Ž. Landzbergas parodose dalyvauja nuo 2003 metų. „Galbūt prisimenate 2015 metais jo surengtą solo parodą „Be karūnos“ ŠMC didžiojoje salėje? – klausė kuratorė A. Vaičiulytė. – Tai buvo vienas projektų, kuris paskatino manyti, kad menininkas galėtų atstovauti Lietuvai Venecijos bienalėje.“

Pirmo Scuola di San Pasquale aukšto erdves Ž. Landzbergas planuoja atskirti. Vos įėjęs žiūrovas priešais pamatys vitriną, ant kurios stiklo autorius nutapys žuvį, ryjančią saulę. Toliau bus išdėlioti mediniai objektai – medinis ragas rodytas ir 2015-ųjų parodoje. Antrame aukšte – R instaliacija. Įėjus į R raidės vidų bus matyti trijų metrų aukščio realistinė moters galva.

Raidę R (taip pat – ženklą, simbolį) Ž. Landzbergas dažnai naudoja savo kūryboje. „Menininkai per ilgą laiką susikuria abėcėlę, su kuria dirba, – įsitikinusi Ū. Tornau. – R įtraukia visas lotyniškos abėcėlės kombinacijas – pagaliuką, pilvą ir kitus ženklus. R tampa personažu. Žilvino kūryba kviečia fiziškai, intuityviai pasinerti į interaktyvias erdves, pasakiškas struktūras, meną patirti visu kūnu.“

Šiuolaikinio meno centro vadovas Kęstutis Kuizinas, instaliacijos autorius Žilvinas Landzbergas ir kuratorė Ūla Tornau.

Dar dirbtuvėse

Pats autorius, kol darbai dirbtuvėse nėra baigti, kalbėjo nedaug. Tačiau paklaustas apie pasirinktas medžiagas – medį ir šviesą, sakė norintis grąžinti medį į meną. „Kaip reabilituoti medį? Kodėl jį išstūmėme iš architektūros, estetikos, kai turime tiek daug jautrių medžiagų?“ – svarstė menininkas.

Būsimo paviljono kompozicija daugiasluoksnė, joje – ir mažoji medžio plastika, ir trijų metrų aukščio moters galva. Žiūrovas – dalyvis. „Mane domina žmogaus vidinė architektūra – emocijos, kurioms įtaką daro erdvė, spalva, šviesa, linijos ir nematomi dalykai, sunkiai išreiškiami vien tekstu, – aiškino Žilvinas, rodydamas į instaliaciją: – Į ją galima žiūrėti makro– ir mikromasteliu. Tokie kontrastai „išjungia“ žmogaus sąmonę: viena patiri būdamas mažas, kita – tapdamas didelis greta miniatiūros. Tai būdas kinematografiškai jungti vaizdus ir pasakojimus. Juk viskas vyksta galvoje – čia nieko nėra.“

Kaune gimęs menininkas šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Personalines parodas jis yra surengęs ŠMC, „Modern Art Oxford“ galerijoje Didžiojoje Britanijoje, savo darbus taip pat eksponavo ir pristatė tarptautinėse grupinėse parodose.

Lankytojų – pusė milijono

Lietuvos paviljono eskizas.

Lietuvos paviljono atidarymas vyks gegužės 12 dieną ir bus vienas paskutinių Venecijos bienalėje. „Taip pasirinkome patys, kad prieš tai spėtume pakviesti lankytojų. Venecijos bienalėje vertinamos rekomendacijos iš lūpų į lūpas. Gegužės 11-ąją Džardinio parko kavinėje Nomeda ir Gediminas Urbonai pristatys knygą, kurioje surinkti garsių urbanistų ir architektų tekstai. Jie žadėjo prisidėti prie Lietuvos paviljono sklaidos ir garsinimo“, – sakė Ū. Tornau.

Beveik pusė Kultūros tarybos numatyto biudžeto skirta paviljono patalpų nuomai. „Galimybės statyti savo paviljoną nesame numatę ir turbūt neturime. Paskutiniai tokį pasistatė Pietų Korėjos atstovai, bet tai buvo prieš porą dešimtmečių. Galima ilgalaikė nuoma, kaip daro latviai ir estai, arba mes, mažos šalys, galėtume bendradarbiauti. Baltijos šalių paviljonas – skamba puikiai“, – svarstė K. Kuizinas.

Ant geriamojo vandens buteliuko – nuorodos į Lietuvos paviljoną, kuris įsikurs bendruomenės namuose "Scuola di San Pasquale".

Paviljone dirbs menotyrininkai, ŠMC darbuotojai ir VDA studentai. Jie ir dabar talkina menininkui kuriant objektus. „Man įdomu integruoti žmones – sukurti struktūrą, į kurią jų įsitrauktų daugiau, dirbtų ir taptų vienu kūnu. Paviljonas virsta susitikimo erdve. Vis dar kviečiame kultūrininkus prisidėti“, – kalbėjo Ž. Landzbergas.

Venecijos bienalė kaskart sulaukia daugiau kaip pusės milijono lankytojų. Šių metų tema – „Viva art viva“ (liet. „Tegyvuoja menas tegyvuoja“). Bienalėje savo nacionalinius paviljonus pristatys 85 šalys. Lietuva dalyvaus dešimtą kartą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"