Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Lietuvos valdovai – komiksų personažai

 
2017 03 02 12:00
 Kunigaikštis Kęstutis ir jo žmona Birutė dailininko Gedimino Leonavičiaus akimis.
 Kunigaikštis Kęstutis ir jo žmona Birutė dailininko Gedimino Leonavičiaus akimis. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Dailininkai Gediminas Leonavičius ir Jūratė Rutkauskaitė jau ketverius metus kuria Lietuvos valdovų personažus būsimai vaikiškų knygelių serijai, galbūt ir animaciniam filmukui. Pasak kūrėjų, linksmais piešinėliais vaikus galima greičiau sudominti Lietuvos istorija.

Dailininkų paveikslėliuose Lietuvos valdovai – visai kitokie, nei matyti senuose paveiksluose. „Pamenu, kai būdamas antroje klasėje, 1972 metais, pas skulptorių Kazimierą Valaitį pirmą kartą į rankas paėmiau jo sūnui iš Prancūzijos atvežtą Asterikso komiksų knygelę su jo nuotykiais visoje Europoje ir už jos ribų, su bendraamžiais tada istoriją greitai išmokome. Vaikams istoriją reikia rodyti būtent taip – šmaikščiai, gyvai, tada jie susidomės. Mes nieko panašaus neturime“, – sakė G. Leonavičius. Dailininko teigimu, kažkodėl didžiuosius kunigaikščius visur vaizduojame iškart mojuojančius kardu, raitus ant žirgo – jau tik kaip politikos veikėjus. Nupiešus, pavyzdžiui, kaip atrodė kunigaikštis Kęstutis, vaikystėje ropinėjantis prie savo tėvo Gedimino kojų, pavaizdavus, kokia buvo jo vaikystės aplinka, kokių nuotykių patyrė, istorija vaikams atsiskleistų suprantamiau.

Trys profesoriai istorikai Rimvydas Petrauskas (iš kairės), Valdas Rakutis ir Alfredas Bumblauskas, apibūdinę mūsų valdovus, paaštrino dailininkų vaizduotę.
Trys profesoriai istorikai Rimvydas Petrauskas (iš kairės), Valdas Rakutis ir Alfredas Bumblauskas, apibūdinę mūsų valdovus, paaštrino dailininkų vaizduotę.

Dailininkų sumanymui pritarė ir į diskusiją Vilniaus knygų mugėje pakviesti istorikai. „Mes nemokame kalbėtis su vaikais. Buvau šokiruotas, kai neseniai Klaipėdoje per susitikimą su penkių prestižinių miesto gimnazijų moksleiviais paklausiau, ką iš jų nuo istorijos pykina, daugiau kaip pusė pakėlė rankas, – teigė istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas. – Todėl tai, ką daro šie dailininkai, man patinka. Manau, turėsime įdomiai vaikams pateiktą istoriją, kurią atras ir penkiamečiai, ir penktokai. Dabar tokios neturime, mūsų istorijos vadovėliuose, užuot padarius juos įdomius, iškart vaikus mokoma tapti istoriku profesionalu.“

"Mūsų valdovai buvo galvažudžiai, tik kuo toliau, tuo tai darė civilizuočiau. Tai akivaizdu, apie tai byloja šaltiniai", - sakė istorikas Alfredas Bumblauskas.
"Mūsų valdovai buvo galvažudžiai, tik kuo toliau, tuo tai darė civilizuočiau. Tai akivaizdu, apie tai byloja šaltiniai", - sakė istorikas Alfredas Bumblauskas.

Sukurti valdovo įvaizdį

A. Bumblauskas gyrė dailininkus už jų ironišką požiūrį į valdovus. „Taip, šie valdovai – mūsų tapatybės ženklai. Bet nedarykime iš jų stabų. Jie yra baudžiavos laikų valdovai. Mes – jau visiškai kita epocha. Todėl į savo valdovus galime žvelgti su ironija ar švelnia satyra“, – sakė jis.

Paaštrindami dailininkų vaizduotę istorikai pažėrė daug įdomių siužetų iš valdovų gyvenimo. Jie siūlė dailininkams atkreipti dėmesį ir į įdomius kai kurių kunigaikščių vardus – Pukuveras, Butigeidis ir kiti. O kiek kuris turėjo žmonų ar vaikų, apskritai išsiaiškinti sunku. Pasak A. Bumblausko, apie moteris istorija dažnai nutylėdavo. „Pavyzdžiui, Vytautas daugelyje laiškų yra užsiminęs apie savo mamą, tačiau niekur nėra parašęs, koks jos vardas, – pridūrė istorijos profesorius Rimvydas Petrauskas. – Manau, kad ne Birutė. Nes šis vardas atsirado vėliau.“

Diskusiją vedęs karo istorikas Karolis Zikaras pabrėžė, kad tikrų valdovų atvaizdų ir nėra, valdovus jų niekada nematę dailininkai piešė kaip įsivaizdavo. „Na, Vytauto tai bent šiokie tokie aprašymai yra, o kaip atrodė Mindaugas ar Gediminas, visiškai nežinoma. Suprantu, kad dailininkams tenka nelengva atsakomybė sukurti valdovo įvaizdį“, – sakė jis.

Šmaikščiais Lietuvos valdovų personažais dailininkai Gediminas Leonavičius ir Jūratė Rutkauskaitė nori vaikus sudominti istorija.
Šmaikščiais Lietuvos valdovų personažais dailininkai Gediminas Leonavičius ir Jūratė Rutkauskaitė nori vaikus sudominti istorija.

Karaliai ar kunigaikščiai

Dailininkai norėjo išsiaiškinti, kaip tinkamai juos vadinti – kunigaikščiais ar karaliais, nes jie patys save vadino visaip. „Mindaugas yra pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius. Visi kiti nebuvo karūnuoti pagal to meto vakarietišką tradiciją, – atsakė profesorius Rimvydas Petrauskas. – Supraskime, kad bet kuris titulas yra susijęs su ta tradicija, pagal kurią gimsta. Karalystės titulas yra krikščionybės tradicija. Noriu pabrėžti, jog ikikrikščioniškos Lietuvos valdovų stiprybė yra ta, kad jie sugebėjo prisitaikyti, adaptuotis prie įvairių kalbų ir titulų tradicijų. Jie save vadino kaip norėjo, priklausomai nuo kultūrinės terpės. Lotyniškiems Vakarams jie buvo karaliai, Vokiečių ordinui save įvardydavo hercogais, Rusios kraštams – kunigaikščiais, o bazilėjumi Algirdas prisistatė Konstantinopolio patriarchui. Dabartine kalba juos reikėtų vadinti kunigaikščiais.“

Kunigaikštis Kęstutis ir jo žmona Birutė dailininko Gedimino Leonavičiaus akimis.
Kunigaikštis Kęstutis ir jo žmona Birutė dailininko Gedimino Leonavičiaus akimis.

Primindamas, kad Gediminas popiežiui prisistatydavo karaliumi, K. Zikaras kolegų klausė, ar ir mes irgi neturėtume jo taip vadinti. „Na, pavyzdžiui, mūsų karininkai kalbasi su britų karininkais. O karininkai aristokratai labai gerai išmano hierarchiją bei mėgsta pakalbėti apie istoriją. Kai lietuviai papasakoja apie Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę, britams natūraliai kyla klausimas, o kam ji buvo pavaldi. Nes, jų supratimu, kunigaikštystės nebūna savarankiškos. Suvereni gali būti tik karalystė. Tai gal ir dabar Rytams vadinkimės kunigaikštyste, o Vakarams – karalyste?“ – klausė K. Zikaras.

„Nemanau, kad taip reikia daryti. Pirmiausia turime nuspręsti, kaip vadinsime patys sau, – sakė R. Petrauskas. – Britui ar kitiems reikėtų paaiškinti, kokia unikali valstybė Lietuva buvo XIII-XIV amžiuje. Ji nebuvo katalikiška ar stačiatikiška, todėl jos suverenumas ir buvo nusakomas kitaip. Manau, kad ta visa titulatūra yra antraeilis dalykas.“

Gabūs kalboms

R. Petrauskas atkreipė dėmesį, kad mūsų valdovai apskritai mokėjo talentingai prisitaikyti prie tų laikų situacijos. „Be to, daug kas lyg ir papriekaištauja, kad valdovai vidaus gyvenimui nenaudojo lietuviško rašto. Tačiau pažiūrėkite, kaip jie adaptavo įvairaus rašto kultūras savo užsienio politikos poreikiams, – sakė R. Petrauskas. – Tuo metu kitose šalyse dvi kalbos jau būdavo aukštas lygis. Lietuvos valdovai prireikus laiškus sugebėdavo parašyti keturiomis kalbomis – lotyniškai, graikiškai, rusėniškai, vokiškai. Vėliau, turėdami reikalų su totoriais, ir jų rašmenis išmoko.“

Kunigaikštis Gediminas su žmonomis ir vaikais.
Kunigaikštis Gediminas su žmonomis ir vaikais.

Dažnai keliamas klausimas, o kokia kalba, kai neturėjome savo rašto, kalbėjo mūsų valdovai. Baltarusiai net ima skleisti visokius mitus, atseit mūsų valdovai apskritai nekalbėjo lietuviškai. „Netiesa, – teigė A. Bumblauskas. – Prisiminkime Lucko suvažiavimą 1429 metais. Jogaila buvo jau senas, derybos dėl Vytauto karūnavimo vyko jo miegamajame. Kai pas jį atėjo Vytautas ir Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, Vytautas ir Jogaila pasielgė nelabai mandagiai, tačiau norėdami pasitarti ir kad jų nesuprastų imperatorius, pradėjo kalbėtis lietuviškai. Turime unikalų paliudijimą – tais pačiais metais vėliau Vytautas laiške Jogailai priminė jų pokalbį lietuviškai.“

Knygelių dar teks palaukti

Prieš 17 metų įkūrę individualią įmonę „Typoart“ dailininkai J. Rutkauskaitė ir G. Leonavičius pastaraisiais metais gvildena Lietuvos istorijos tematiką, Lietuvos valdovų personažus populiarina ant marškinėlių, puodelių, plakatų, įvairių suvenyrų. Istorinių personažų atvaizdus, pasikonsultuodami ir su istorikais, kuria kartu, o juos įgyvendina G. Leonavičius. „Kiekvieną valdovą esame sukūrę apimtą visokios nuotaikos, todėl jie tinkami animacijai, – sakė „Typoart“ vadovė J. Rutkauskaitė. – Bandėme gauti finansavimą animacinio filmuko Lietuvos istorijos tema, deja... Kadangi viską darome savo lėšomis, gal tik po metų ar dvejų pavyks išleisti pirmąją vaikišką knygelę. Įsivaizduoju, kad kiekvienam kunigaikščiui galėtų būti atskira knygelė – apie jo nuotykius, žygdarbius, kasdienybę ir net vaikystę.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"