Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lipchitzas ir Paryžiaus bohema Vilniuje

 
2016 07 05 6:00
„Žydėjimas“ (1941-1942 m.). Modernųjį Vakarų meną J. Lipchitzas papildė aptakia, ekspresyvia, banguojančia forma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Dėl Jacqueso Lipchitzo (Žako Lipšico) kūrinių atvežimo į Vilnių tartasi dvejus metus. Pasaulio meno istorijoje žinomas skulptorius augo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kaimynystėje, mokėsi Prancūzijoje, gyveno JAV, mirė Italijoje. Išgarsėjo savo darbais apie taiką ir demokratiją. Modernizmo klasiko skulptūros stovi didžiuosiuose pasaulio miestuose. Dabar jas galima aplankyti ir Vilniuje, kartu su J. Lipchitzo portretais, laiškais, darbų eskizais bei garsiąja XX a. paryžiečių bohemos dvasia.

„Gyvenimas skulptūroje“ – paroda, skirta J. Lipchitzo 125-mečiui. Ja siekta aprėpti visą menininko kūrybą. Protokubistinius bandymus atspindi skulptūra „Vyras ir moteris“, kurią inspiravo pažintis su Pablu Picasso, kubizmo klasiką – „Besimaudanti“, barokinį kubizmą – „Maldavimas“.

J. Lipchitzas iki 17 metų gyveno Druskininkuose. Yra sakęs, kad skulptūros meno išmoko Vilniaus bažnyčiose. Vėliau persikėlė į Prancūziją, kur studijavo, susipažino su P. Picasso, Amedeo Modigliani (šis nutapė garsųjį J. Lipchitzo ir jo žmonos portretą), Juanu Grisu, Aleksandru Archipenka, susižavėjo kolegų kūryba.

Jacquesas Lipchitzas savo dirbtuvėse. Po poros metų derybų žinomo skulptoriaus (gimusio ir užaugusio Lietuvoje) kūriniai pasiekė Vilnių./Gerto Berlinero nuotrauka

Pas skulptorių – visas Paryžius

Paskatintas motinos 1909 metais J. Lipchitzas išvyko mokytis meno į Paryžių. Čia gyvendamas sukūrė žinomiausias savo skulptūras – „Jūreivį su gitara“, „Besimaudančiąją“, „Gyvenimo džiaugsmą“, „Žmogų su mandolina“. Modernųjį Vakarų meną papildė aptakia, ekspresyvia, banguojančia forma.

Dirbo savo dirbtuvėse Paryžiaus regione, Bulonėje-Bijankūre. Šias buvo suprojektavęs modernizmo architektūros pionierius Le Corbusier. Kaip pasakojo muziejininkė, parodos kuratorė Aušra Rožankevičiūtė, J. Lipchitzas nepaprastai mėgo bendrauti. „Tos epochos garsenybės, gyvenusios Paryžiuje, pas jį atvykdavo pasidaryti bronzinių biustų. Šeštadieniais vykdavo menininkų arbatėlės popietės – Le Corbusier dirbtuves buvo suprojektavęs taip, kad jie vieni pas kitus nusileisdavo terasomis“, – kalbėjo kuratorė.

Kovos repriza

Antrojo pasaulinio karo metais, prasidėjus masinei žydų deportacijai, skulptorius persikėlė į JAV. Paties menininko gyvenimo iliustracija atpažįstama skulptūroje „Prometėjas, smaugiantis erelį“. Prometėjo tema J. Lipchitzą sudomino Vokietijoje iškilus Adolfui Hitleriui. „Jis pajautė ryšį su savo tauta – buvo angažuotas menininkas ir ruošėsi kovai su Europą slegiančia tamsa. Prometėjas nelaukė Heraklio, o bandė kovoti pats. Savo kūryboje autorius laisvai interpretavo antikinę mitologiją“, – teigė A. Rožankevičiūtė.

Kūrinius į Lietuvą atlydėjo Paryžiaus Georges'o Pompidou meno ir kultūros centro atstovas Sennenas Codjo, kuris pasakojo apie sudėtingas meno transportavimo procedūras.

Traukdamasis iš Prancūzijos J. Lipchitzas sukūrė Prometėjo variacijų Brazilijoje, Amerikoje. Jo kūryboje dažna kovos su nacizmu repriza. Iki šiol J. Lipchitzo darbai stovi Niujorko, Vašingtono, Filadelfijos ir kitų Amerikos miestų viešosiose erdvėse. Lietuvoje, Druskininkuose, yra įkurti jo vardo memorialinis muziejus ir skulptūrų parkas.

Gyvenimo medį užbaigė žmona

Paskutinę J. Lipchitzo skulptūrą – „Mūsų gyvenimo medį“ Izraelyje po autoriaus mirties užbaigė jo antroji žmona, taip pat skulptorė Yulla Halberstadt. O kūrinį „Taika Žemėje“ jis dedikavo žmonijai. Judėjų tikėjimo menininkas perėmė Mergelės Marijos siužetą – ieškojo skirtingų tautų ir kultūrų sugyvenimo.

Be skulptūrų ir paveikslų, parodoje eksponuojamos menininko litografijos, akvarelės, tušo, kreidos ir sangvino piešiniai – eskizai, liudijantys apie J. Lipchitzo kūrybinį procesą. Rodomas ir filmas – „Menininko portretas“. Jo asmeninių laiškų, dokumentų archyvą saugo ir perdavė dukra Lolya Rachel Lipchitz, gyvenanti JAV.

Vienas tokių dokumentų – autorius savo pirmajai žmonai Berthei Kitrosser dovanoja jųdviejų portretą, kurį nutapė A. Modigliani. Skulptoriaus portretus taip pat tapė Andre Derainas, iš Lietuvos kilęs Neemija Arbit Blatas, kiti menininkai – iš viso daugiau nei 30 jo atvaizdų.

Skulptoriaus portretus tapė Amedeo Modigliani, Andre Derainas, Neemija Arbit Blatas – iš viso yra sukurta daugiau nei 30 jo atvaizdų.

M. K. Čiurlionio kaimynas

J. Lipchitzas visuomet prisistatydavo kaip skulptorius iš Lietuvos, didžiavosi kilęs iš M. K. Čiurlionio gimtojo krašto. Kadangi gyveno netoliese, stebėjo menininką, išeidavusį pasivaikščioti su didele pelenine, susimąsčiusį, tačiau prieiti prie jo nedrįso.

J. Lipchitzas susirašinėjo su savo buvusiu pameistriu Adomu Samogitu, skulptoriumi Vladu Vildžiūnu, taip pat – Vytautu Landsbergiu. Kaip galima perskaityti jo laiškuose, buvo įsitikinęs, kad lietuviai – skulptorių tauta. Lietuviškai nekalbėjo, tačiau, augęs daugiakultūriame miestelyje, mokėjo „Laba diena“ ir pagrindines lietuviškas frazes. Manoma, porą kartų buvo grįžęs į Druskininkus – 1912 metais, o iš laiškų motinai galima spėti, jog buvo apsilankęs ir 1920-aisiais.

Laiškuose V. Landsbergiui J. Lipchitzas pasakodavo apie save, gyvenimą, meną ir Lietuvą. „Jo laiškuose gausu nepaprastų žodžių apie tą neblėstantį nostalgišką ryšį. „Jau 63 ilgus metus esu ne namuose“, – rašė man iš Amerikos. Buvau gavęs jo skulptūros „Taika Žemėje“ fotografiją. Žiūrėdamas į ją stebėjausi skulptoriaus humanizmu ir plačia pasaulėžiūra. Tokį kūrinį apie taiką galėjo sukurti ne bet kuris menininkas, o žydas iš Lietuvos, litvakas ir europietis, pasaulio skulptorius“, – prisiminė V. Landsbergis.

Jacquesas Lipchitzas su Pablo Picasso dailininko rezidencijoje Pietų Prancūzijoje 1965 metais./Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvo nuotrauka

Atvyksta ir išvyksta be įbrėžimų

„Gyvenimas skulptūroje“ Gaono žydų muziejų pasiekė iš Georges'o Pompidou meno ir kultūros centro. Transportuoti skulptūras buvo sunku, nes kai kurios pagamintos iš itin trapių medžiagų, tokių kaip gipsas. Kūrinius į Lietuvą atlydėjo Pompidou centro atstovas Sennenas Codjo. Rugsėjo pabaigoje, kai baigsis paroda, jis vėl atvyks atsiimti darbų, kuriuos iš naujo kruopščiai apžiūrės ir patikrins meno specialistai.

Kaip pasakojo S. Codjo, pervežant tokius kūrinius visuomet laikomasi ypatingų saugos reikalavimų – kiekviena skulptūra įpakuojama į atskirą putplasčio pripildytą dėžę, yra apdraudžiama, kartais joms pergabenti užsakomi privatūs lėktuvai.

Iš Lietuvos kilusio modernizmo klasiko skulptūras galima apžiūrėti Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre iki rugsėjo 25 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"