Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Lituanistikos paroda – tautos paveldui atskleisti

 
2016 02 18 15:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valdovų rūmuose vyko unikalių tyrimų paroda.

Modernus, nuolat pildomas literatūros terminų žodynas, vienu unikaliausių lietuvių kultūros dokumentų laikomi Kristijono Donelaičio poetiniai rankraščiai, Sąjūdžio atsiradimo priežastys, vaikų, gyvenančių ne Lietuvoje, kalbos kitimo ypatybės... Su šiais ir bene 500 kitų projektų, įgyvendintų pagal Nacionalinę Lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą, buvo galima susipažinti Lietuvos valdovų rūmuose vykusioje vienos dienos trukmės parodoje.

Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos (Programos) vykdymo grupės pirmininko, profesoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, Programa prisidėjo prie naujos, platesnės lituanistikos sampratos įtvirtinimo, apimančios mokslinių žinių apie Lietuvą visumą įvairiose srityse.

„Pagrindinis Programos tikslas – finansuoti lituanistinius mokslinius tyrimus, jų sklaidą Lietuvos ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, šalies visuomenėje. Svarbu pabrėžti, kad lituanistikos sritis apima ne tik kalbą, literatūrą, istoriją, menotyrą ar filosofiją – lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga, – įsitikinęs prof. R. Petrauskas. – Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, bet ir pagal misiją – tapatybės puoselėjimą, prisidedant prie šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo bei savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio mokslo ir kultūros poliloge. Paskatinusi tyrimus šiose srityse Programa tapo viena iš svarbiausių mokslinių priemonių, ugdanti Lietuvos pilietinę ir kultūrinę savimonę.“

Knygos – unikalių tyrimų rezultatai

Vienas pirmųjų, dar 2009 m. pagal Programą atliktų tyrimų siejosi su Sąjūdžio ištakomis. Tyrimui „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ vadovavusi dr. Ainė Ramonaitė aiškinosi, iš kur sovietinėje Lietuvoje galėjo atsirasti kelių šimtų tūkstančių narių judėjimas, gebėjęs taikiai perimti valdžią ir sugriauti milžinišką represinį aparatą turintį režimą. KGB neabejojo, jog Sąjūdžio idėja užgims rašytojams, mokytojams ar kitiems visuomenės šviesuliams, tačiau įvyko atvirkščiai – Sąjūdį inicijavo eiliniai piliečiai, priklausantys įvairiems tinklams: menininkų rateliams, mokslininkų klubams, žaliųjų ar paminklosaugininkų judėjimams. Šio tyrimo rezultatas – knyga „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“, su kuria susipažino vasario 18 d. Lietuvos valdovų rūmuose vykusios lituanistikos parodos lankytojai.

Parodos, paremtos mokslinių tyrimų rezultatais, dalyviai galėjo pavartyti visus leidinius, išleistus Nacionalinės Lituanistikos plėtros programos lėšomis. Pavyzdžiui, dr. Mikas Vaicekauskas, 2013–2014 m. tyrinėjęs K. Donelaičio rankraščius Vokietijos archyvuose, kartu su Giedre Jankevičiūte parengė dvikalbę studiją „Visagalė tradicija: Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas“. Vykdant projektą „Donelaitis.300“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vadovui pavyko aptikti iki šiol nežinotų dokumentų, susijusių su K. Donelaičio ir jo šeimos biografinėmis detalėmis, įvairių tarnybinių raštų.

Tuo tarpu dr. Dalia Klajumienė parengė knygą „Pasaulietiniai interjerai: idėja, dekoras, dizainas“, paremtą Lietuvoje vykusia tarptautine konferencija, kurioje dalyvavo ir interjerus analizavo Lenkijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos mokslininkai, restauratoriai bei dizaineriai. Knygoje aprėptas platus chronologinis ir probleminis pasaulietinių interjerų analizės laukas: nuo įvairiais istoriniais laikotarpiais Europoje plitusių viešųjų bei privačių įvairaus rango interjerų puošybos madų, atskirų vidaus erdvių dekoro elementų, funkcinės įrangos tyrimų pristatymo iki šiandienos interjero dizaino srovių aptarimo.

Gimtoji kalba kinta kartu su tauta

Parodoje veikė ir elektroninių duomenų bazių pavyzdžiai. Vienas jų – „Avantekstas“: modernus lietuviškų literatūros mokslo terminų žodynas, kurį gerą dešimtmetį kūrė Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojai bei doktorantai. Elektroniniame lietuviškų literatūros mokslo terminų žodyne slypi daugiau nei 3,5 tūkst. kasdieniam vartojimui neįprastų literatūros terminų, pateikiamų penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų. Įdomu, kad šie terminai – nuolat pildomi, o jau esantys – paaiškinami naujai, todėl tikėtina, kad žodynas niekados neišsiteks popieriuje.

„Tikimės, kad vienos dienos trukmės paroda Lietuvos valdovų rūmuose padėjo atskleisti visuomenei, kas yra lituanistika, kokie tyrimai siejasi su šia sritimi ir, kartu, paskatino susimąstyti, kodėl svarbu ne tik žinoti, bet ir nesustojant tyrinėti bei iš naujo atrasti, kokia yra lietuvių kalba, kultūra, kokia jos ir tautos raida“, – sakė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.

Dar vienas iš tyrimų, susijęs su nuo aplinkos priklausančiomis kalbos vystymosi ypatybėmis, atskleidė, kaip formuojasi Vokietijoje gyvenančių lietuvių vaikų kalbėjimo įgūdžiai. Tyrimo „Lietuvių kilmės vaikų, gyvenančių ne Lietuvoje: nuostatos, įtakos, tendencijos“ vadovė humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Ingrida Balčiūnienė išsiaiškino, kad, nepaisant to, ar emigravę tėvai savo vaikus laiko lietuviais, ar vokiečiais, gimtąja kalba svetimoje aplinkoje vaikai kalba nenoriai ir tik nuo tėvų įdėtų pastangų priklauso, ar jie neužmirš savo šaknų. I. Balčiūnienė įsitikinusi – gyva komunikacija kalbai vystytis – būtina.

Nacionalinė Lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programa buvo itin populiari ne tik tarp Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų. Iš viso programos lėšomis finansuota daugiau kaip 500 įvairios tematikos ir apimties projektų, išleista apie 450 knygų – mokslinių monografijų, šaltinių, sintezių, mokslo populiarinimo darbų; parengta 30 duomenų bazių, 130 stambių skaitmeninių išteklių, surengta 50 tarptautinių lituanistinių konferencijų ir kt. Nors atliktų projektų skaičius – labai didelis, temų ir krypčių tyrimams vis dar yra gausybė. Todėl 2016–2024 m. patvirtinta nauja Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos programa: naujajam laikotarpiui skirta apie 17 mln. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"