Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

M. Baryšnikovas: teatras – apskritai beprotybė

 
2016 08 03 16:10
Michailas Baryšnikovas spektaklyje „Laiškas žmogui“.
Michailas Baryšnikovas spektaklyje „Laiškas žmogui“. Robertwilson.com nuootraukos

Didžiulė spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ sėkmė pasaulinio garso menininką, tikrą legendą – šokėją, aktorių Michailą Baryšnikovą paskatino dar kartą grįžti į gimtąją Rygą. Ir vėl ne tuščiomis – penkis vakarus, rugpjūčio 3–7 dienomis, Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis skaitys / rašys „Laišką žmogui“.

Tai amerikiečių avangardo režisūros klasiku vadinamo Roberto Wilsono spektaklis, skirtas šlovingajam M. Baryšnikovo pirmtakui, taip pat šokio legendai ir ikonai Vaclavui Nižinskiui.

Gastroles rengia režisieriaus Andrejo Žagaro, buvusio Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo, įkurtas Kultūros rėmimo ir plėtros fondas.

Pamišėliai teatralai

Spektaklyje daug judesio, tačiau tai ne V. Nižinskio, lenkų kilmės rusų baleto šokėjo, darbų iliustracijos ar jo šoktų spektaklių elementai. Pasak kūrėjų, tai judesiai, atspindintys jo psichikos ypatybes, atskleidžiantys santykius su Dievu, šeima, sielos dilemas, tikėjimą teatru, menu.

M. Baryšnikovas tvirtina, kad kiekvienas „Laiškas žmogui“ – vis kitoks, nes juose apie 50 procentų improvizacijos.

Viena iš spektaklio temų – balansavimas ties beprotybės riba, menininko genialumas, galiausiai sujaukiantis protą.

„Teatras tam tikru požiūriu apskritai beprotybė, – savo svarstymais M. Baryšnikovas pasidalijo su dienraščio „Diena“ skaitytojais. – Taip buvo jau senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Teatro, operos ir baleto gerbėjai (fanai) yra bepročiai. Meno mecenatai bepročiai. Jie aukoja gyvenimą ir turtus menui. Žmonės moka didžiulius pinigus, kad ateitų pasižiūrėti į kokios nors idėjos apsėstą menininką. Kuris gi čia normalus?! Nė vienas. Normalūs žmonės keliasi, pusryčiauja, eina į darbą, kartais gal paskaito kokią knygą. Tokį, kuris gyvenimą pašvenčia menui ir tik nuo yra priklausomas, jie laiko keistuoliu. Tokie yra ir tie, kurie visą gyvenimą vaikšto į teatrą.“

R. Wilsonas aplenkė A. Hermanį

Menininko psichiką sujaukia įtemptos kūrybinės pastangos? Didžiulė sėkmė, šlovė? Būna ir taip. Tačiau V. Nižinskio atveju – ne tik. Dvasiniai sutrikimai kamavo ir jo brolį, taip pat dukrą Kirą. Beje, M. Baryšnikovas ją pažinojo. Pats V. Nižinskis sunkumų patyrė dar vaikystėje, buvo labai uždaras, lėtas, tarsi lokiukas, tačiau visi žavėjosi jo talentu.

Pasak M. Baryšnikovo, V. Nižinskis šoko tokius vaidmenis, kurie atitiko jo sielą. Jis – tiek Petruška, tiek aistringas meilužis „Šecherazadoje“. Paties V. Nižinskio kurta choreografija – taip pat artima jo būdui, tarsi emocinis apsinuoginimas (pvz., garsioji „Fauno popietė“).

„Laiškas žmogui“ sukurtas pagal V. Nižinskio dienoraščius. Premjera įvyko pernai vasarą Italijoje, Spoleto festivalyje. Publika M. Baryšnikovą sutiko panašiai entuziastingai, kaip ir prieš 40 metų, kada jis kaip tik Spolete debiutavo šokdamas su italų primabalerina Carla Fracci.

Įdomiausia, kad spektaklį apie V. Nižinskį, kuriame vaidintų M. Baryšnikovas, buvo sumanęs statyti ir latvis Alvis Hermanis. Kai papasakojo apie šį sumanymą, šokėjui užgniaužė kvapą. „Alvi, o mes kaip tik kuriame tokį spektaklį su Bobu Vilsonu“, – pasakė jis. „O Dieve“, – atsiduso A. Hermanis. Ir pridūrė: „Jausmas panašus į tą, kai vakarėlyje pamatai, kad jame dalyvauja dama, apsirengusi lygiai tokia pačia suknele, kaip tavo žmona.“

Išlaviravo

A. Hermanis žiūrėjo „Laišką žmogui“ Italijoje, po jo tik pakartojo palyginimą apie suknelę.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Atsirado kitas sumanymas – Josifo Brodskio poezija. Spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ premjera Naujajame Rygos teatre įvyko pernai spalį. Tą mėnesį parodyta 11 spektaklių, lapkritį – dar penki. Dėl bilietų kilo ažiotažas, jie buvo išpirkti pirmąją pardavimo dieną. Sunku buvo jų gauti ir į šių metų gegužės mėnesį rodytus spektaklius.

O dėl labai brangių bilietų į „Laišką žmogui“ (iki 220 eurų) visuomenė buvo pareiškusi pasipiktinimą žiniasklaidoje. Priekaištus organizatoriams reiškė ir teatro kritikai.

Ar pačiam M. Baryšnikovui visada pavyko išsaugoti blaivų protą ir neatitrūkti nuo realybės? „Buvo visko, – prisipažįsta jis. – ir keistų, ir labai laimingų tarpsnių. Buvo rimtų apmąstymų, kuriuos sukėlė nepasitenkinimas savimi. Bet visada pavykdavo išlaviruoti iš savo vidinio chaoso.“

Atgal į Rygą

Iš Sovietų Sąjungos 1974-aisiais išsiveržęs M. Baryšnikovas iki šiol nėra lankęsis Rusijoje ir nežada to daryti. Į gimtąją Latviją po ilgos pertraukos menininkas atvyko 1997 metais tuomečio Latvijos nacionalinės operos direktoriaus A. Žagaro pakviestas. Jis pasirodė su savo trupe „White Oak Dance Project“. Antrą kartą minėto teatro scenoje rygiečiai jį matė 2009 metais.

2006 metais Latvijos nacionalinėje operoje eksponuoti M. Baryšnikovo fotografijos darbai „Moment in Time“, sukurti 1982–2004 metais. Pernai Rygoje eksponuoti M. Baryšnikovo dailės kolekcijos darbai. Paroda vadinosi „Menas šalia manęs“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"