Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Mažos šalies didelė mugė

 
2016 02 25 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Šiandien, vasario 25-ąją, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasideda XVII tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Jau daugelį metų šis renginys demonstruoja tautos intelektines galias, komercinius gebėjimus, valią šviestis ir grumtis dėl vietos.

Šia proga „Lietuvos žinių“ korespondentas kalbino Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos darbo grupės narį, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovą Gytį Vaškelį.

Sukompromituota premija

– Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Juozas Olekas savavališkai nusprendė neteikti Patriotų premijos Nerijai Putinaitei (už monografiją „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“). Ko gero, padarė neblogą reklamą knygai ir Knygų mugei?

– Skandalas, jei sugebi juo pasinaudoti, visada gerai. Spaustuvės jau sulaukė užsakymų leisti papildomus N. Putinaitės knygos tiražus. Suprantama, situacija keista. Dabar kuriame visokius patrioto apibrėžimus...

– Dirba visas skyrius?

– Na, galime daryti savas išvadas. Man patinka viena – tokiose situacijose atsiranda naujų argumentų. Abiejų šalių. N. Putinaitės knyga tėra tik pretekstas. Nieko blogo apie Justiną Marcinkevičių joje nepasakyta. Tai mokslinis tyrimas. Autorė įsižiūrėjo, ką atskleidžia tekstai. Kitaip tariant, nesistengiama mylėti, o siekiama analizuoti. Ir pats knygos pavadinimas pasako, kokiu aspektu tyrinėjama.

Kai bijome, kad Just. Marcinkevičius neatsilaikys, puolame jo ginti. Tas gynimas man kiek įtartinas. Tarkime, pats Just. Marcinkevičiumi pasitikiu ir nemanau, kad jį reikėtų ginti. Lietuvą kuriame jau 25 metus, tad laikas kritiškai pažvelgti, kas, kaip ir kada vyko. Visko pasitaikė, vieni buvo disidentai, kiti – oficioziniai poetai. Nieko nepadarysi. Slėpti faktus – negerai, analizuoti juos – manau, gerai. Mylėti irgi gerai, bet nedera piršti tos meilės kitiems.

O literatūrologiniu požiūriu visiškai nebijau: ir Salomėja Nėris, ir Just. Marcinkevičius atlaikys visas istorijos analizes. Sovietinės literatūros refleksija kaip tik yra viena Vilniaus knygų mugės diskusijų. Jos verda jau keletą metų, sukyla priešingi frontai, rašomi visokie laiškai.

Gytis Vaškelis: "Iš pradžių žmonės sakydavo einą pigesnių knygų. Kita vertus, mūsų knygynai jau seniai virtę knygų parduotuvėmis, kur reikia parduoti greitai ir daug."
Gytis Vaškelis: "Iš pradžių žmonės sakydavo einą pigesnių knygų. Kita vertus, mūsų knygynai jau seniai virtę knygų parduotuvėmis, kur reikia parduoti greitai ir daug."

Taip pat atsiranda nebloga proga pasvarstyti, kas yra patriotizmas. Ar tik tas, kuris garsiai rėkia, yra patriotas? O gal tas, kuris gerai dirba kasdienį darbą? Tam N. Putinaitės knyga labai tinka. Dabar daug daugiau žmonių ją paskaitys. Visa ta erzelynė leidžia išsiaiškinti daugelį pozicijų.

Liūdniau, jei pamatėme viešųjų ryšių akciją suburti savo elektoratą. Naudojantis mirusio poeto atminimu, „daromi“ rinkimai.

– KAM vadovas žadėjo tartis su Lietuvos leidėjų asociacija, ar Patriotų premija apskritai reikalinga. Nejau vienas funkcionierius užgniauš gražią tradiciją?

– Galiu pasakyti tik asmeninę nuomonę: premijos formatas yra sukompromituotas, perspektyvų nebeturi. Kaip bus toliau, parodys laikas. Gal Patriotų premija taps Žmonių premija? Vienas mano siūlymų būtų sukurti fondą, kuriam aukotų žmonės. Kad ir tuos 2 procentus pajamų mokesčio. Surinkti tam tikrą sumą ir nepriklausomai nuo valdžios skirti ją laureatams.

Vilnius pataikė

– Mugės kultūrinių renginių programoje šiemet itin mažai politikų. Nors rinkimai artėja. Tik ministras sugebėjo su visu balkonu nukristi, prispausdamas gležną autorę...

– Renginiai formuojami pagal tais metais išleistas knygas. Matyt, politikai pastaruoju laiku nebuvo aktyvūs. Kaip jau pastebėta, šįkart labai stiprus kultūrinių knygų segmentas. Džiaugiuosi, kad prie to prisidėjo ir gerą literatūrą leidžiančios rimtos leidyklos. Gerų knygų ir gerų autorių mugėje yra! O norintieji pamatyti didžiąsias užsienio žvaigždes gal kiek ir nusivilia. Tarkime, daug metų laukėme Umberto Eco ir jau nesulauksime...

– Kodėl nesilanko garsiausieji? Maža rinka?

– Vis dėlto esame „nekomercinė zona“, sunku juos pasikviesti arba tektų mokėti milžiniškus honorarus. Būdami labai užimti, jie važiuoja ten, kur daugiau skaitytojų, planuojamas didelis pardavimas. Natūralus procesas.

Kita vertus, svečiai išvyksta su gerais įspūdžiais. Nes niekas nesitiki šiame Europos pakraštyje rasti ką nors ypač civilizuoto. (Nusišypso.) Jų atsiliepimuose Vilniaus knygų mugė – žmonės, organizavimas, renginiai, atmosfera – minima geru žodžiu. „Litexpo“ rūmai nors ir braška, tačiau savo funkciją atlieka.

Panašios kultūrinės programos kitur nėra. Palyginkime su Geteborgo muge. Koks nepasitenkinimas kiltų ir kiek būtų lankytojų, jei tektų pirkti bilietą ir papildomai už kiekvieną renginį susimokėti po 20–30 eurų? Vargu ar kas sutiktų išleisti ir du, tris eurus? Tad turime unikalią situaciją, kuri ateityje gali ir pasikeisti. Vilniaus mugės demokratiškumas labai stiprus.

Kita vertus, garsūs rašytojai būna nepatenkinti, kad ir ne tokie žinomi, kaip jie sako – grafomanai, turi tas pačias sąlygas pristatyti savo knygas. Juk niekur nėra pažymėta, kad šis geras, o tas blogas. Tačiau tokia demokratijos kaina. Nusiperki keturių dienų bilietą, patenki į mugę ir gali rinktis iš 400 renginių. Niekur regione, nei Latvijoje, nei Estijoje tokios erdvės nėra. Ir Varšuvoje mugė iš esmės žlugusi. O Vilnius kažkaip stebuklingai „pataikė“. Po pirmosios mugės niekas negalėjo patikėti, kad gali būti antra. Ir dar kitais metais... Nuo to laiko ji išaugo keturis kartus, tapo didžiausiu „Litexpo“ renginiu.

Užčiauptos burnos

– Ar ji sulauktų tiek dėmesio, jei nebūtų kultūrinių renginių. Regis, iš pradžių jie sunkiai skynėsi kelią?

– Prieštaravimų nebuvo, renginiai vyko nuo pat pirmos mugės. Tiesa, iš pradžių žmonės sakydavo einą pigesnių knygų. Nors kainos tais laikais nelabai skyrėsi. Kita vertus, mūsų knygynai jau seniai virtę knygų parduotuvėmis, kur reikia parduoti greitai ir daug. O mažosios leidyklos šiuo požiūriu kenčia, turi tik vieną kitą pardavimo vietą. Per mugę jos randa progą ir parodyti savo leidinius, ir šiek tiek daugiau parduoti. Tad ji svarbi ir šiuo aspektu.

Vis girdėdavome balsų, esą mugė – turgus, komercija. Stengtasi supriešinti, tačiau nepavyko. Kultūrinė programa kažkuriais metais užčiaupė tas burnas. Dabar tik burblenama, esą per brangūs bilietai. Na, jų kainas nustato ne kultūrinė programa, o „Litexpo“.

– „Personažas ieško autoriaus“ – ką turėjote mintyje, rinkdamiesi tokią painoką temą?

– Šūkių skelbėme įvairių – klasikinių, sunkiasvorių. Šiemet ieškojome ko nors žaismingesnio. Tai literatūrinė parafrazė. Po lengvo pernykščio detektyvo ši tema yra kiek mįslingesnė. Žaismė ir paslaptis – gerai, skatina žmogų mąstyti, ieškoti. Mugės tema nagrinėja, kaip autoriai atranda personažus, kas jiems aktualu: ar trūksta siužetų, o gal gyvenimas pats jų pasiūlo.

Daugelis turėtų atpažinti, iš kur atsirado formulė „Personažas ieško autoriaus“. Literatūros žinovui klausimų nekyla, o kiti tegul ieško parafrazės XX amžiaus postmoderno literatūroje.

– Tema verčia svarstyti, kad galbūt visi esame neblogi personažai. Tik nėra autoriaus, kuris apie mus parašytų. Ir mugėje jį tikrai sutiksime...

– Va, iškart interpretacija. Mugėje daug dalyvių, daug lankytojų. Ir, kaip minėjote, noras nusipirkti pigesnių knygų praeina. Žmonės susirenka dėl intelektinės produkcijos ir diskusijos.

Mirtininkų pogrupis

– Sporte vartojamas terminas „mirtininkų pogrupis“. Mugėje į tokius pogrupius patenka renginiai, į kuriuos norisi nueiti, tačiau jie vyksta tuo pačiu metu. Liūdniausia, kad dubliuojasi pagrindines mugės temas nagrinėjantys susitikimai. Bendro diskusijos vaizdo jau nesusidarysi.

– Taip nutinka natūraliai. Didelė dėlionė, kurią išspręstų tik kompiuteris, bet ir jis greičiausiai „užlūžtų“. Reikia turėti galvoje, kad renginiai kartojasi, vyksta mieste prieš mugę, po jos. Randasi proga apsilankyti ramesniame ir išsamesniame pristatyme. Juk mugė vis dėlto yra greitasis maistas. 45 minutės ir – dingsti. Ateina kiti. Nemažai renginių filmuojama, vėliau juos galima pamatyti per televiziją.

Kitas dalykas, kad į mugę visi stengiasi suspėti. Porą pastarųjų mėnesių spaustuvės išsijuosusios „dirba Lietuvai“. Ir tai puiku! Paprastai daugelis dabar spausdina užsienio leidykloms, nes lietuviai spaustuvių iki galo neapkrauna.

Noriu apibendrinti: mugė pratęsiama, knygų pristatymai vyks ir toliau. Niekas nieko nepraras.

Metų įvykis

– Iš kokių temų ruoštis paskutiniam šeštadienio renginiui – Literatūriniam protmūšiui?

– Tiesą sakant, nieko nežinau. Bus įvairių literatūrinių temų. Pavardes galiu nuspėti, bet kaip viskas vyks, nežinau. Pats ateisiu pažiūrėti. Protmūšį rengia LLTI doktorantai, tai jų iniciatyva. Išties, gali būti malonus netikėtumas. Bus improvizacijos, bet intelektualumas nurungs viską.

– Mugėje – ne tik leidyba, bet ir literatūra, mokslas, dailė, istorija, verslas, politika, muzika, kinas. Ir nacionalinis diktantas. Ir kultūros diplomatai ketina užsukti. Ar nekyla mintis keisti patį Knygų mugės pavadinimą? Ar bent jau paantraštę? Juk tą savaitgalį Vilniuje susitelkia visos tautos intelektinės pajėgos.

– Tai komplimentas. To ir siekėme. Leidyba, aišku, dvigubas žaidimas. Pirmiausia – intelektualus darbas, kita vertus – komercija. Turi rasti vidurį. Man regis, radome. Visiems čia gerai, net ir politikams. (Nusijuokia.) Džiaugiuosi tokiu mugės įvaizdžiu, gerai, kad pavyksta jį išlaikyti. Tokios mažos šalies tokia didelė mugė – metų įvykis!

Trumpai apie Vilniaus knygų mugę

* Vasario 25-oji – Bičiulių diena (10–19 val.), vasario 26-oji – Ilgasis penktadienis (10–21 val.), vasario 27-oji – Nekasdienių pasimatymų diena (10–21 val.), vasario 28-oji – Personažų sekmadienis (10–17 val.).

* Septynioliktą kartą rengiamos 2016 metų mugės tema – „Personažas ieško autoriaus“. Šiemet sulaukėme 330 dalyvių iš 8 šalių, į Knygų mugę atvyksta 35 svečiai iš 13 valstybių.

* Vienkartinis bilietas mugės metu kainuos 5 eurus; vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 3,5 euro. Vaikai iki 7 metų įleidžiami nemokamai.

* Į mugę lankytojus kas pusvalandį iš miesto centro nemokamai veš du autobusai. Autobusų laukite Arkikatedros stotelėje. Parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) taip pat galite pasiekti miesto transportu: troleibusais Nr. 13, 16, 18; autobusais Nr. 2 G, 21, 54; Parodų rūmų stotelė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"