Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Medaliai neša žinią ateičiai

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos 

Trečiadienio popietę Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre atidaryta medalių paroda „Ženklai ateičiai. Medaliai iš Valstybinio Gaono žydų muziejaus ir privačių kolekcijų“. 

Parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė viliasi, kad šios parodos dėka žmonės pamatys, jog medalių menas Lietuvoje egzistuoja ir turime nemažai garsių menininkų, kurie medaliuose įamžino svarbius Lietuvai istorinius įvykius, mūsų ir žydų tautoms pasižymėjusius žmones.

Pasak VVGŽM direktoriaus Marko Zingerio, medaliai – tarsi paminklai, kurie įprasmina svarbius istorinius įvykius, atskleidžia menininkų požiūrį į pasaulį, simbolizuoja šviesių žmonių atminimą.

„Man asmeniškai medalis yra mažas monumentas. Medalis gali būti ir labai tradiciškas, bet ir labai subjektyvus, atskleidžiantis konkretaus menininko požiūrį į pasaulį, jo patirtį. Parodoje matome įvairią tematiką, menininkams paliktus garsių kultūros, visuomenės veikėjų kaip F. Kafka, D. Džoisas įspūdžius. Šie medaliai – pasaulinės kultūros ir humanizmo atspalviai mūsų kultūroje, žydų kultūroje. Ypatingi ne tik medaliai, bet ir jų autoriai, kurie glaudžiai susiję tarpusavyje – kartu mokėsi arba kartu kūrė, kartu prisilietė prie Lietuvos žydų istorijos. Šie medaliai kai kam gali sukelti dar ryškesnius prisiminimus, išgyventas emocijas“, – parodos atidarymo metu kalbėjo M. Zingeris.

Parodos kuratorė V. Gradinskaitės teigimu, medalių kūrėjai yra tarsi metraštininkai, perduodantys žinią ateitiems kartoms.

Parodos kuratorės V. Gradinskaitės teigimu, medalių kūrėjai yra tarsi metraštininkai, kurie įamžina svarbius įvykius, žmonių atminimą ir palieka tai mūsų ateitiems kartoms, todėl neša žinią ateičiai. Ji pabrėžė, kad šia paroda siekiama atkreipti žmonių dėmesį, kad medaliai yra svarbi kultūros paveldo dalis. Anot V. Gradinskaitės, Lietuvoje yra rengiama per mažai medalių parodų ir žmonės nėra artimai susipažinę su medalių menu, todėl dažniausiai jį sieja su tradiciniu monetų kalimu ir nelaiko svarbia meno rūšimi.

„Negaliu kategoriškai teigti, kad medalių menas nepopuliarius Lietuvoje. Bet, žinoma, jeigu palygintume, kiek per metus įvyksta tapybos parodų ir medalių parodų, tai įvykusias medalių parodas suskaičiuotume ant vienos rankos pirštų. Medaliai paprastai siejami su monetų kalyba, o žmonės dažniausiai medalius įsivaizduoja kaip tradicinius, kurie yra apvalūs, maži, gal pakabinami ant kaklo. Tačiau juk jie gali būti pačių įvairiausių formų: apvalūs, kvadratiniai, stačiakampiai, labai plokšti arba net gi trimačiai, labai plastiški. Gali būti sudaryti net iš dviejų dalių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Gradinskaitė.

Ji pridūrė, kad paprastai kiekvienas skulptorius bent kartą yra išbandęs medalių kalimą. Tik vieniems ši meno rūšis prigyja lengvai, o kiti lieka prie skulptūrų kūrimo, kadangi medalių kalimas reikalauja kruopštumo ir tam tikrų tradicijų laikymosi.

„Medalių kūrėjai yra lyg metraštininkai, kurie įamžina svarbius įvykius ir reikšmingus žmones ir tai perduoda ateitiems kartoms. Tačiau šiais laikais daug menininkų medaliuose išreiškia ir savo išgyvenimus, medalių menas modernėja. Arba kaip ir šioje parodoje, yra daug medalių, kurie skirti kolegoms, draugams pagerbti. Medalių kūrėjai yra laisvi pasirinkti temą, kurti plastiškas formas, bet turi laikytis tradicinės kalybos technikos, nes kitaip medalio tiesiog nepavyks nukalti“, – sakė V. Gradinskaitė.

Parodoje pristatomi septyni garsūs Lietuvos autoriai: Erikas Daugulis, Edmundas Frėjus, Romualdas Inčirausaks, Tamara Janova, Antanas Olbutas, Leo Ray (Levas Raibšteinas) ir Dovydas Zundelovičius.

Parodos kuratorė taip pat pridūrė, kad kiekviename medalyje galime pamatyti savitą menininko braižą – štai R. Inčirausko tiek skulptūras, tiek medalius galima atpažinti iš tolo – jo darbai visada bus trimačiai. A. Olbuto medaliai atvirkščiai – tik plokšti.

Daugiausia medalių – C. Sugiharai atminti

Lietuvių medalių kūrėjus sieja panašios biografijos, kūrybinė veikla. Jie gimė pokarinėje penktojo dešimtmečio Lietuvoje, mokėsi tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume ar to meto Valstybiniame dailės institute Vilniuje. Tik baigę mokslus kartu ėmė aktyviai dalyvauti įvairiose trienalėse, parodose ir konkursuose. Menininkus vienijo ir siekis įamžinti svarbius žydų istorijos įvykius, žydų kilmės garsius kultūros ir visuomenės veikėjus. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojami L. Raibšteino medaliai skirti F. Kafkai, M. Šagalui, D. Džoisui atminti, taip pat vaizduojantys B. Sruogos „Dievų miško“ motyvus.

Menininkus siejo ne tik kūrybinė veikla, bet ir stipri draugystė. Todėl eksponuojama nemažai menininkų medalių, skirtų pagerbti vienas kitą, padėkoti už draugystę, kartu nueitą ilgą kūrybinį kelią. Parodoje rodomi T. Janovos, A. Olbuto ir D. Zundelovičiaus medaliai, skirti Levui Raibšteinui.

Medalis Čijunei Sugiharai atminti

Tačiau daugiausia eksponuojamų medalių skirta Chiunei Suhigarai – japonų diplomatui gelbėjusiam žydus Antrojo Pasaulinio karo metais – pagerbti. Vienas svarbiausių medalių konkursų, kuriame dalyvavo šios parodos autoriai – tai 1992 metais įvykęs konkursas Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos (1900–1986) veiklai įamžinti. Konkursą laimėjo E. Frėjaus medalis, kurį kaip kasmetinį Tolerancijos žmogaus apdovanojimą skiria Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“. Šis medalis eksponuojamas ir parodoje „Ženklai ateičiai“.

Pirmasis E. Frėjaus medalis buvo įteiktas kunigui Tomui Šernui. Tolerancijos žmogaus vardą Lietuvoje yra pelniusi profesorė Irena Veisaitė, poetas Tomas Venclova, žurnalistas Algimantas Čekuolis, rašytojas Sigitas Parulskis ir kiti, kurie savo kūryba, atviru žodžiu, pilietiškai poelgiais kovoja su bet kokia ksenofobija ir antisemitizmu.

Parodos atidaryme dalyvavo ir daug žydų tematika medalių sukūrusi Tamara Janova. Ji pasakojo, kad pabandžiusi medalių kalimą, labai juo susižavėjo, o jaunystėje, kai buvo sunkus laikas, šis amatas net padėjo išgyventi. Bet esą medalių kūrimas tikrai didelių pastangų reikalaujantis menas.

„Skulptūras kuriu jau nuo 1971 metų. Išbandžiau daug įvairių medžiagų ir stilių: keramiką, bronzos liejimą, akmenį, raudonmedį. Medaliai, kaip mažųjų formų plastika, tikrai sužavėjo, todėl prisijungiau prie mūsų medalininkų grupės. Dirbdama tuometiniame Dailės kombinate dar auginau mažus vaikus, reikėjo kažkaip „prisidurti“, tai vakarais ir „gamindavau“ medalius. Bet tai sudėtingas ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas. Turi būti labai aiški mintis, idėja, nes medalio forma, medžiaga yra labai koncentruota. Daug įvykių išgyvenau pati asmeniškai, todėl tiek mano, tiek kolegų medaliai man tikrai brangūs. Jaučiu, kad atidaviau duoklę tautai, visuomenei, kurdama tą medalį Chiunei Sugiharai atminti, prisidėjau prie žydų ir mūsų tautos istorijos išsaugojimo“, – pasakojo T. Janova.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"