Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Menas klausti: Thomo Manno festivalio „Pandoros skrynia?“

 
2017 07 14 20:00
Praėjusių metų Thomo Manno festivalio pradžios koncertas. Organizatorių nuotraukos

Rytoj, liepos 15-ąją, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje prasidės Thomo Manno festivalis. Jo programos tema – „Pandoros skrynia?“ – ketvirtoji iš penkių temų ciklo, skirto Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui paminėti.

Šiemet sukanka 100 metų nuo Spalio perversmo Rusijoje. Į festivalį atvyks svečių ne tik iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, bet ir iš Rusijos.

„Analizuodami 1917-ųjų revoliucijos pasekmes kultūros bei meno erdvėje į pokalbį turime įtraukti ir šios šalies intelektualus“, – įsitikinusi festivalio koordinatorė ir Th. Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Į Nidą atvyks rusų žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas. Jis kalbės apie šimtmečius nepamirštamą praeitį.

„Norime atkreipti dėmesį ir pasvarstyti: ar Europos revoliucijų laikotarpiu buvo atverta Pandoros skrynia ir pasklido nelaimės, ar visgi jos kėlė impulsus politinėms, kultūros, švietimo naujovėms?“ – svarstė L. Motuzienė.

Th. Manno festivalis vyks 21kartą liepos 15–22 dienomis.

Apie juos rašys knygose

K. von Eggertas Nidoje skaitys pranešimą „1917–2017: nepamirštama praeitis Rusijoje“. Istorikas Nerijus Šepetys diskutuos su festivalio Žodžio programos kuratoriumi Antanu Gailiumi. Apie šiuolaikinį rašytojo vaidmenį kalbės lenkų autorė Olga Tokarczuk.

„Festivalis išskirtinis, nes minime dalykus, apie kuriuos nesame linkę kalbėti. Kai svarstėme apie temą „Pandoros skrynia?“, nenorėjau dėti klaustuko pabaigoje. Maniau, reikėtų trijų šauktukų, – pasakojo A. Gailius. – Šįkart tema mums atrodė neįmanoma be Rusijos pozicijos. Nemėginome kviesti oficialių atstovų. Skaičiau K. von Eggerto kalbą – joje yra daug mums įdomios medžiagos, kaip šiandien Rusijos valdžia ir įvairios politinės grupės žvelgia į praeities įvykius.“

Liepos 16-ąją Nidoje viešės Manfredas Flügge, šiemet Lietuvoje išverstos knygos „Thomo Manno šeimos šimtmetis“ autorius.

Kiekvienų metų festivalio programa sudaroma pagal temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimus.

„Publikaciją vadinčiau istorine eseistika, šeimynine saga. Vokietijoje pasirodo nemažai knygų apie Th. Manną ir jo aplinką. Tai pranašavo ir jo vaikai: „Apie mūsų šeimą rašys knygas“, – sakė vertėja Kristina Sprindžiūnaitė; jos išverstame leidinyje nagrinėjamas šis Mannų mitas. – Kalbama ne tik apie Th. Manną, jo žmoną, įspūdingus šešių vaikų likimus, brolius ir seseris, bet ir apie tai, kaip šios šeimos istorijoje atsiskleidžia praėjęs šimtmetis – visos Europos ir asmeniniai Mannų klano perversmai.“

„Venecija-Nida“ premjera

Festivalio pradžios koncerte skambės organizatorių užsakymu sukurto Dianos Čemerytės kūrinio „Laiškai: Venecija-Nida“ premjera. Jam kompozitorė įkvėpimo ieškojo Th. Manno novelėje „Mirtis Venecijoje“.

Pirmą kartą bus atliekami kompozitorių Franzo Danzi, Carlo Nielseno, Györgyo Ligeto pučiamiesiems instrumentams parašyti kūriniai. Vienas koncertų bus skirtas rusų kompozitorių Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Čerepnino ir Alfredo Schnittke kūriniams. „Įdomu, kad čia randame ir ryšių su Lietuva. Kompozitoriai Aleksandras ir Nikolajus Čerepninai, tėvas ir sūnus, egzilyje apsigyveno Paryžiuje, įsteigė savo studiją, o joje mokėsi Antanas Račiūnas, Jonas Nabažas, su šia šeima bičiuliavosi Vytautas Bacevičius“, – vardijo Muzikos programos kuratorė Vytautė Markeliūnienė.

Rašytojo dukra Monika Mann norėjo būti pianiste, ja netapo, tačiau mokėsi pas italų kompozitorių Luigi Dallapiccolą. Todėl festivalyje skambės jo sonatina fortepijonui „Sonatina canonica su Capricci di Niccolò Paganini“, parašyta 1946 metais. „Girdėsime daug XX amžiaus muzikos, kuri netapo klasika, bet ir nėra jos periferijoje. Spalio perversmo metai, 1917-ieji, paskatino rasti ir daugiau tuo metu parašytų kūrinių“, – užsiminė V. Markeliūnienė.

Pandoros skrynia be klaustuko

1926 metais sukurtą animacinį filmą „Princo Achmedo nuotykiai“ tiesiogiai įgarsins vokiečių muzikas ir šiuolaikinių medijų menininkas Thomas Köneris. „Kino vakarai festivalio metu labai lankomi. Šįkart atrinkome filmus iš Th. Manno gyvenimo laikotarpio ir apie jį“, – pasakojo Detlefas Gericke, Goethe's instituto Vilniuje direktorius. 1926 metais buvo sukurtas pirmasis kino istorijoje pilnametražis animacinis filmas, apie jį žinojo ir Th. Mannas.

„Kai animaciniai filmai kuriami dabar, prie jų prisideda šimtai kompiuterinės grafikos kūrėjų. O tuomet dirbo vienas žmogus, režisierė Lotte Reiniger. Bet nė vieną filmo sekundę nenuobodu. Juntamos įvairios gėrio ir blogio kovos, Pandoros skrynia be klaustuko, – tikino D. Gericke ir pridūrė: – Filmai kelia daug klausimų, tai – menas klausti.“

Debiutuoja jaunieji

Festivalio organizatoriai priminė, kad tema – Pandoros skrynia – sutinkama ir Mannų vaikų Erikos, Klauso ir Golo atsiminimuose. Jie įvairiai pasakoja, kad 1914-ųjų vasarą buvo suplanavę rodyti pačių pastatytą spektaklį šeimos vasarnamyje Bad Telce. Tačiau šeimą pasiekė žinia, kad paskelbtas karas. Vaidinimas buvo atšauktas, o vaikai prisimena tėvą pasakius, kad jau greitai danguje pasirodys kruvinas kalavijas.

Th. Manno festivaliu norėdami sudominti jaunąją kūrėjų kartą šiemet rengėjai paskelbė esė konkursą jaunimui. Jiems buvo siūlyta svarstyti 1917 metų revoliucijos padarinius Rusijoje, Europoje, Lietuvoje arba Pandoros skrynios įvaizdį, jį siejant su asmenine ir kultūrine patirtimi. Nors parinktos temos buvo sunkios, sulaukta didelio jaunųjų autorių susidomėjimo. Trijų laimėtojų – Vaidos Ambrasaitės, Ernestos Dambrauskaitės ir Aleksandro Buroko – kūryba bus pristatyta festivalyje ir išversta į vokiečių kalbą.

Nidoje bus rodomos ir meno parodos. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veiks paroda „Jūros veidrodis. Žalčio pasaka“, Nidos bendruomenės namuose – „Nuostabiosios žemės erdvėse“. Kuršių nerijos istorijos muziejuje – „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ – pirmoji ilgai Lietuvoje nežinotos menininkės paveikslų paroda Nidoje. Virginijos ir Kazimiero Mizgirių namuose – menininkų Aurelijos Šimkutės ir Gedimino Endriekaus paroda „Regimybės“.

Th. Manno kultūros centras įsteigtas 1995 metais buvusiame rašytojo, Nobelio premijos laureato Th. Manno vasarnamyje Nidoje. Kiekvienų metų festivalio programa sudaroma pagal temą, iškeliančią šiandieniame pasaulyje aktualius istorijos, kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimus.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"