Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Menininkė Greta Bernotaitė jau išmoko atkaklumo pamokas

 
2017 07 16 7:00
Akimirka iš performanso "BeTono".
Akimirka iš performanso "BeTono".

Sostinės Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje (Antano Vienuolio g. 12) veikia Gretos Bernotaitės personalinė tapybos darbų paroda. Liepos 20 dieną jauna menininkė rengia susitikimą. Tai gera proga apžiūrėti kūrinius ir susipažinti su jų autore, pasikalbėti su ja.

Menininkė vertina spontaniškos saviraiškos galimybę, siekia perteikti būsenas abstrakčiomis tapybos priemonėmis: spalvos dėme, potėpiu, dažų sluoksniu.

Grafikos dizainerės G. Bernotaitės interesų laukas platus: šokis, videoanimacija, meno terapija, fotografija, tipografija ir iliustracija. Jos manymu, žmogus išnaudoja tik mažą dalį savo galimybių, tad stengiasi savęs neriboti.

Svarstydama, koks yra menininko vaidmuo dabartinėje bendruomenėje, G. Bernotaitė nerado vienareikšmio atsakymo, anot jos, tema verta atskiros diskusijos.

„Menininkas yra stebėtojas, nutolęs nuo buities, iš šalies stebintis visuomenės gyvenimą ir sukauptus jausmus, idėjas perteikiantis savo kūryba. Manau, kad svarbiausios menininko savybės yra kūrybiškumas, gebėjimas prisitaikyti, lankstumas, mokėjimas komunikuoti idėjas, aiškumas, atsinaujinimas, – vardijo ji. – Genijais buvo tie, kurie mokėjo greitai pailsėti ir atnaujinti energiją.“

Keistųsi kasdien

Pasak pašnekovės, kelionės bei naujos pažintys yra svarbios kūrėjui, jos praplečia akiratį. Visi žmonės turi intraverto ir ekstraverto savybių – meno žmonėms jos ypač svarbios. „Turi būti susitelkęs, kita vertus, reikia rūpintis savo asmenybės ir kūrybos pristatymu visuomenėje“, – meno žmonių universalumą išskyrė G. Bernotaitė.

Ji gimė Klaipėdoje. Būsima menininkė vaikystėje buvo gabi viskam, ko tik ėmėsi. Profesijos pasirinkimas nebuvo pats lengviausias uždavinys. „Troškau ir vis dar trokštu į save sugerti visas žinias, visas kalbas. Mielai gyvenčiau keisdama specialybes kasdien, galbūt todėl traukia performansas, vaidyba, transformacija, persikūnijimas“, – svarstė pašnekovė.

Išlikę daug vaikystės prisiminimų: metai, praleisti Švedijoje, vasaros prie jūros, skoniai... „Kartą su sese ir mama valgėme ungurį. Vaikystėje nebuvome valgios, tačiau prisimenu, kokį alkį sukeldavo gamta, kaip riebus šviežiai rūkytas ungurys tirpo burnoje“, – dalijosi įspūdžiais Greta.

Ji neneigė, kad polinkis į meną greičiausiai bus paveldėtas. Šeimoje daug menininkų: mama – kostiumo dizainerė, lektorė, istorikė. Birutė Bernotienė išleido knygą apie XX amžiaus madą. Tėvas – grafikos dizaineris, dėstytojas. „Tikiu genų įtaka asmenybei. Tėčio giminė buvo labai artistiška. Senelis – aktorius, senelė – šokio mokytoja, teta – architektė. Mamos mama buvo farmacininkė, senelis mokė vairavimo. Paveldėtas potraukis į meną, mokslą maišosi kraujyje, neduoda ramybės“, – sakė kūrėja ir pridūrė, kad vyresnė sesuo pasirinko rašymą, sėkmingai dirbo žurnaliste, o šiuo metu augina savo atžalas – du berniukus.

G. Bernotaitei šiandien artimiausias šokėjos amplua, susitelkia į judesį, judesio meną, meditacijos technikas. Dieną pradeda anksti – yra vyturys. Į klausimą, ar niekada nesigailėjo pasukusi į menus, Greta nusistebėjo: nejaugi menininko kelias kelia gailestį? „Ateitį kuriame dabartimi, o ne gręžiojimusi į praeitį. Nesu linkusi į savigailą, taigi ne“, – patikino ir pridūrė, kad gyvenime skaudžiausia patirti skurdo laikotarpį. Tiek dvasinį, tiek materialų.

„Gyvenime skaudžiausia patirti skurdo laikotarpį. Tiek dvasinį, tiek materialų.“

Pašnekovė stengiasi džiaugtis kasdienėmis smulkmenomis – radusi išteklių naujai drobei, dažų tūbelei ar fotojuostelei. „Svajojau būti uždaryta parduotuvėje „Meno mūza“ ir ten per vieną naktį sukelti chaosą“, – šypsojosi mergina.

Kaip vieną jai labiausiai patinkančių kūrybinių sumanymų G. Bernotaitė įvardijo performansą „Paskenduolė“. Projektai, anot jos, dažniausiai atsiranda iš sukauptų žinių, mokytojų nuopelnu. Tačiau šį kūrinį menininkė išskyrė iš kitų, nes jis tarsi iš jos pačios. „Tai buvo pirmasis stiprus darbas išėjus iš akademijos, jo kreditus galiu priskirti sau vienai. Žinoma, labai padėjo artimieji, performanso atlikėja Daina Pupkevičiūtė: patarimais ir dokumentacija, vaikinas Andrejus Novikovas, laukęs krante“, – pasakojo Greta.

Lanksčios idėjos

Žiūrovų dėmesį prikausto G. Bernotaitės šokis, filmuotas atsitiktinėse vietose – parduotuvėje, gatvėje, parke. Anot menininkės, sumanymas kilo iš frustracijos – studijuodama gyveno vadinamuosiuose barakuose, mažame kambaryje net judėti trūko vietos. „Studijos neturiu ir šiandien. Gąsdinau kambariokes nesibaigiančiomis jogos ir judesio praktikomis. Ar oro salygos, fiziniai veiksniai, gyvenamoji vieta gali užtverti kelią tavo aistrai? – retoriškai klausė ji. – Šiuo projektu stengiausi parodyti, kad idėjas įgyvendinti galime visur, tereikia lankstumo. Vietos idėją šiemet tęsiau „Faber“ rezidencijoje Ispanijoje, pagal projektą „Uncomfortable spacing“.“

Performansai, Gretos manymu, yra unikali meno forma, nesukurianti fizinio produkto. Fizinis kūrinys kartais gali būti sukurtas kaip papildomas, šalutinis efektas. „Performansas artimas efemeriškai šokio idėjai, kuri lieka žiūrovo atmintyje, gali būti išsaugota video– ar fotodokumentacijoje“, – aiškino ji.

Klausia ir ieško atsakymų

B. Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje Vilniuje iki liepos 27 dienos veikia G. Bernotaitės personalinė paroda #Ph.D. Menininkė pristato spalvinės raiškos abstrakcijas, badavimo dienoraščius ir papuošalus „Print“. Savo darbais tarpdisciplininio meno kūrėja siekia suvokti, kaip išgyventi šiuolaikinėje visuomenėje. Grotažymė paprastai naudojama socialiniuose tinklapiuose – galimybė paženklinti savo turinį taip, kad jį rastų kiti vartotojai.

Raidės Ph.D. identifikuoja trečią studijų pakopą, suteikiančią filosofijos daktaro laipsnį. Šiais metais neįstojusi į doktorantūrą, Greta ieško atsakymų į išsikeltus klausimus. „Pavadinimu klausiu, kokios spalvos bus mano ateitis. Tai paradoksalus klausimas be išeities, į jį gali atsakyti tik abstrakcija, – dėstė kūrėja. – Namų savininkės Beatričės nepriėme į konservatoriją. Dainininkė apako, tačiau tai jos karjeros nesustabdė. Šis faktas tapo akstinu surengti parodą Beatričės namuose. Tai ideali vieta mano kūriniams. Užsidarius vienoms durims, atsiveria kitos.“

Atkaklumo pamokos išmoktos. Pernai pavasarį menininkė susilaužė koją, bet tai nesutrukdė šokio praktikų. Šlubuodama atidarė autorinę juvelyrikos parodą „Print“ galerijoje „Argentum“. „Patiko šiandien išgirsta šokėjo, mokytojo, choreografo, improvizacijos meistro, kilusio iš Mozambiko, Edivaldo Ernesto citata, „Nike“ prekės ženklo šūkis „Just do it“ („Tiesiog padaryk tai“)“, – džiugiai aiškino kūrėja.

G. Bernotaitė atsikvepia tik kurdama, ribą tarp darbo ir laisvalaikio sunkiai nubrėžia. Visą laiką galvoje dėlioja idėjas. Nuo minčių srauto išsivaduoja užsiimdama tapyba, šokiu, piešimu. „Gamta, kelionės yra puikus įkvėpimo šaltinis, tačiau atgaivą stengiuosi rasti savo viduje, vienumoje, tyloje nepriklausomai nuo vietos, kurioje esu“, – sakė menininkė.

Įkvėpimo semiasi rinkdama žinias tiek iš klasikinių veikalų, tiek iš gyvenimo. Pasak kūrėjos, kiekvienas įvykis, kiekviena patirtis yra svarbi. Jos atminty gyvi įspūdžiai iš kelionių, studijų metas Prancūzijoje.

Šiuo metu Greta dalyvauja šokio festivalyje Estijoje. „Į kelionę pasiėmiau knygą „The upcoming Boggie Woggie“. Labai mėgstu skaityti. Atsidūrusi naujoje vietoje, svečioje šalyje pirmiausia užsiregistruoju bibliotekoje“, – tvirtino Greta.

Ji prisipažino esanti tikra individualistė: katinas, kuris vaikšto vienas. Tačiau šiuo gyvenimo etapu stengiasi prisijaukinti žmones, skirti daugiau laiko bendravimui. Visgi nepamiršta ir lotyniško posakio: „Homo hominus lupus est“ (žmogus žmogui – vilkas).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"