Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Menininko smurtas prieš porcelianą

 
2016 12 05 10:00
Menininką įkvepia visos klasikinio, akademinio meno formos, kurias jis imasi gadinti.
Menininką įkvepia visos klasikinio, akademinio meno formos, kurias jis imasi gadinti. Erico Tschaeppelerio nuotrauka

Monrealyje gyvenantis prancūzų menininkas Laurentas Craste‘as tradicinę keramiką modifikuoja į šiuolaikiškas skulptūras. Jo smurto ir prievartos paveiktų kūrinių serijoje – porcelianinės vazos, urnos, lėkštės ir stiklo indai, kuriuos netikėtai perkerta kirvis, vinis, beisbolo lazda ar apgadina bato įspaudas. Šią seriją jis kuria nuo 2008-ųjų.

Estetika ir politika

Savo kūrinius L. Craste‘as eksponavo Nacionalinėje Kanados bienalėje, Tarptautinėje Šatoru keramikos bienalėje Prancūzijoje, „Pulse“ meno mugėje Niujorke. Keramikos amatą jis dėsto vietiniame koledže, o Monrealyje gyvena jau daugiau nei 25 metus.

Kritikai ir parodų kuratoriai jo serijoje atranda ne tik įdomią techniką, bet ir politinę, valdžios, galios struktūrų kritiką, kadangi pats porcelianas siejamas su aristokratija, taip pat – Vakarų kultūra, imperializmu, ankstyvąja globalizacija.

Porceliano indai į Europą buvo importuojami iš Kinijos iki pat XVIII amžiaus, kai prancūzai ir vokiečiai atrado „baltojo aukso“ gamybos būdą. L. Craste‘o vazos primena apie XVIII-XIX amžiais senajame žemyne gamintą ir kolekcionuotą dekoratyvųjį meną, kurį pasiturintieji pirko siekdami pademonstruoti prabangą, savo socialinį statusą ir viršenybę. Dabartinė jų dekonstrukcija simbolizuoja pakitusį požiūrį į elitą ir prabangą, kuri siejama su tuštybe.

„Nugalėtas porcelianas“. /Laurento Craste‘o nuotraukos
„Nugalėtas porcelianas“. /Laurento Craste‘o nuotraukos

Tyčinis nelaimingas nutikimas

„Paisau originalių XVIII-XIX amžiais Europoje veikusių keramikos gamyklų modelių, kuriuos atkuriu. Keičiu pirminę jų formą – įtraukdamas buities įrankius teršiu tradicinį to meto dekorą“, – apibūdino menininkas.

Savo darbų seriją L. Craste‘as pavadino tyčiniu (sąmoningai apgalvotu) nelaimingu nutikimu. Pasak autoriaus, apmindytos ar kiaurai perkaltos vazos nėra vandalizmo aktas. Jų forma išlieka ta pati, o vaizdinys, mūsų požiūris į dekoratyvų, aukštąjį meną, jo paskirtį savaime pasikeitė istorijos eigoje.

„Porcelianas – trapi medžiaga, reikalaujanti tikslumo, kruoštumo, būtent dėl to labai vertinta ir iki šiol vertinama. Bet kuriuo atveju, mano požiūris ir vazų gamybos būdas byloja apie žmonijos tuštybę, – svarstė jis. – Vandalizmas, maištavimas mane visad žavėjo kaip revoliucijos fenomenas. Sukilimų, ideologijos kaitų laikotarpiais meno kūriniai būdavo masiškai naikinami dėl jų simboliškų sąsajų su praeitimi. Prieš dešimtmetį skaitydamas apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, Kinijos kultūrinę revoliuciją, perversmus, kilusius didžiosiose pasaulio valstybėse, pasibaisėjau – juos visus lydėjo žmonijos šedevrų (genialumo ir grožio įsikūnijimų) naikinimas.“

Autorius gimė ir augo Prancūzijoje, Kanadoje gyvena jau daugiau nei 25 metus.
Autorius gimė ir augo Prancūzijoje, Kanadoje gyvena jau daugiau nei 25 metus.

Tėvai žiūri įtariai

Menininkas gimė Orleane. Nors jam augant istoriniai Prancūzijos miestai dar buvo apgadinti po Antrojo pasaulinio karo, kilo keramiko susidomėjimas architektūra, skulptūra, klasikiniu menu. Nuo mažens jis groja pianinu.

„Esu vienintelis menininkas savo šeimoje. Mano tėvai – viduriniosios klasės valstybės darbuotojai, jie nėra meno ekspertai ir pernelyg juo nesidomi, o į šiuolaikinį meną netgi žvelgia įtariai. Kaip ir bet kuris prancūzas augau šalyje, kurios meno istorija – turtinga, ją pažįstame ir ja didžiuojamės. Europa žavi tuo, kad kultūra čia yra lengvai prieinama kiekvienam, jos yra visur“, – pasakojo L. Craste‘as.

Kiekviena menininko atkurta ir apgadinta vaza yra unikali. Autoriaus teigimu, jį įkvepia visos klasikinio, akademinio meno formos, kurias su džiaugsmu gadina. „Keista, bet kai tik pradėjau kurti šią seriją, ji man neatrodė juokinga. Dabar suprantu, kad humoras yra didelė kūrinių dalis. Sakyčiau, jie – tragikomiški“, – įsitikinęs prancūzas.

Serijoje – (ne)tyčia apgadintos porceliano vazos, urnos, lėkštės ir stiklo indai.
Serijoje – (ne)tyčia apgadintos porceliano vazos, urnos, lėkštės ir stiklo indai.
„Revoliucija“.
„Revoliucija“.
„Ikono-Craste“.
„Ikono-Craste“.

Parengė Gintarė ČIULADAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"