Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Meno ir mokslo ateities prognozės

 
2017 02 06 11:33
Julijonas Urbonas stato antigravitacines grindis. Alinos Ožič nuotrauka

Nacionalinėje dailės galerijoje – keturi scenarijai, kaip Vilnius atrodys po 50 metų, sekundės dalį nesvarumo būseną leidžiančios patirti antigravitacinės grindys, robotika ir nauji moksliniai tyrinėjimai, kuriuos menininkai panaudojo kūryboje.

Pagal pirmąjį scenarijų, 2067 metais Vilniaus klimatas taptų panašus į dabartinį Bresto (Baltarusijoje) klimatą, o vidutinė oro temperatūra pasaulyje padidėtų vienu laipsniu. Pagal antrąjį scenarijų – panašėtų į klimato sąlygas Niurnberge (Vokietijoje). Ketvirtajame scenarijuje numatoma grėsmė, kad vidutinė oro temperatūra padidėtų 3,7 laipsnio, o jūros lygis išaugtų 63 cm. Tokiu atveju po pusšimčio Vilniaus klimatas taptų panašus į dabartinį Pėčo (Vengrijoje).

Tokias ateities prognozes apskaičiavo austrų mokslininkai Tarptautiniame taikomųjų sistemų analizės institute. Šiuolaikinio meno parodoje kūrėjai rėmėsi ir lietuvių mokslininkų tyrimais. Penki nauji mokslo ir meno kūriniai pradėti kurti prieš dvejus metus.

Nesvarumas ir aklumas

Parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ kūrė menininkai Julijonas Urbonas, Julius von Bismarck, Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda, Kuai Shenas bei Kaderis Attia.

J. Urbonas galerijoje sukontravo svyruojančias antigravitacines grindis, ant kurių stovintys sekundės dalį pajunta nesvarumo būseną. Praėjusiais metais kūrinys buvo pristatytas Milano dizaino trienalėje.

Jau daugiau nei aštuonerius metus J. Urbono (dizaino inžinieriaus, Vilniaus dailės akademijos prorektoriaus) kūryba susijusi su gravitacinėmis patirtimis. Grindys, pasak jo, – performatyvi skulptūra, kuri vyksta žmogaus viduje, kai jis pusmetrį krenta žemyn.

J. von Bismarck būdamas Vilniuje – aklas. „Šikšnosparniai nakties metu skraido naudodamiesi garsų aidu, echolokacija. Menininkas užsibrėžė sau tikslą Vilnių pažinti ne matydamas, o per klausą, lytėjimą, uoslę – į kūrybą įsitraukti kūnu. Įsidėjo juodus lęšius ir iki šiol nemato“, – pasakojo vienas parodos kuratorių Vytenis Burokas.

Autorius sukūrė lankstytos armatūros skulptūrinį objektą, kuriame vaizduojamas miesto fragmentas. Nuskenuotas žemės reljefas, paviršiaus nelygumai kūrinyje atkurti panašiu į echolokaciją būdu.

Veikia išmanus robotas

N. Černiauskaitė ir U. Gelguda (kolektyvas „Pakui Hardware“) parodoje tyrinėjo ketvirtąją technologinę revoliuciją. Tobulėjant robotikai žmogaus darbą keičia kompiuteriniai robotai. Žmogus tampa mašinas aptarnaujančiu personalu – rūpinasi, kad robotizuotas darbas vyktų sklandžiai, užtikrina energijos, ryšio ir interneto prieigą. Išmanūs robotai jiems patikėtas užduotis vykdo jau be žmogaus įsikišimo. Galerijoje galima pamatyti vieną tokių pavyzdžių.

K. Shenas gimė Ekvadore, gyvena Kelne ir dirba su skruzdėlėmis – nagrinėja Europoje paplitusias rudąsias miško skruzdėles, jų kilmę ir elgseną. Parodoje – skruzdėlynas ir metaforiškai atkurti Vilniaus žemėlapiai.

Alžyrų kilmės prancūzų menininkas K. Attia filme apie amputaciją fantominius nesančios galūnės skausmus susiejo su visuomenės praradimais istorijoje.

Menininkai miestą apmąstė ne kaip žmogaus rankomis sutvertą kūrinį, o ekosistemą, kurios kūrimęsi žmogus nuolat dalyvauja. „Kalbėdami apie globalius procesus pasaulyje, pavyzdžiui, klimato kaitą, pabrėžiame žmogaus kaltę ir ateities grėsmes. Visgi jos buvo netikėtos ir nenumatytos, – pasakojo kuratorė Eglė Mikalajūnė. – Kai žmogus tapo stipriausiu, galingiausiu planetos gyvūnu, jis dar nežinojo to pasekmių. Parodoje apsibrėžėme siauresniu – miesto – fenomenu. Darome prielaidą, kad žmogus nėra jo kūrėjas, jis – dalyvis, susiduriantis su netikėtais gamtos dėsniais.“

Kaip gyveno ir smurtavo vilniečiai

Parodos autoriai supažindina ne tik su menininkais, bet ir mokslininkų tyrinėjimais. Kūrybiškus mokslinių tyrimų pristatymus parengė kuratorių grupė: E. Mikalajūnė, V. Burokas, Eglė Nedzinskaitė ir Vitalijus Červiakovas.

Mokslinius darbus kuratoriai atrinko pagal menininkų idėjas. „Nors tuomet kūriniai dar nebuvo baigti, mums buvo svarbios menininkų mintys. Domėjomės, kas jau parašyta mokslo pasaulyje apie miesto gamtą. Atrinkome šešis įvairių mokslo disciplinų (istorijos, fizikos, psichoterapijos) darbus“, – vardijo E. Mikalajūnė.

Oksana Valionienė disertacijoje „Vilniaus erdvinė struktūra viduramžiais“ atkūrė miesto vystymosi raidą. Rimantas Jankauskas, Šarūnas Jatautis ir Ieva Mitokaitė tyrinėjo suaugusių vyrų ir moterų traumas XVI-XVII amžiuje, Vilniuje. Mokslininkai iš rastų palaikų atkūrė dažniausias traumas, skurdesnių ir turtingesnių žmonių mirties priežastis, žuvusiųjų socialinę padėtį ir ryšius. Ekspocizijoje balsu įrašytos ir penkios istorijos – memuarai, teismų liudijimų ištraukos.

Aistis Žalnora tyrė visuomenės sveikatos būklę sostinėje, apžvelgdamas, kaip galima ją gerinti. Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus ir Justas Kažys – artimiausios ateities ir ilgalaikius klimato kaitos scenarijus.

Nors mokslininkai tyrinėjo Vilniaus miestą, menininkai išplėtė nagrinėjamas temas ir geografiją, todėl paroda pavadinta „Pradedant Vilniumi“.

Meno ir mokslo bendradarbiai

Su menininkais bendradarbiavo mokslininkai iš įvairių Vilniaus universiteto fakultetų, Fizinių ir technologinių mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus, įvairūs muziejai skolino kūrinius iš savo kolekcijų, robotą paskolino ir jo veiksmus suprogramavo įmonės ABB technikai, „Terra Modus“ specialistai skenavo Vilniaus gatvę J. von Bismarck kūriniui. Prie parodos įgyvendinimo prisidėjo ir įvairių specialybių studentai, kūrę Vilniaus klimato prognozes bei skruzdėlių projektą.

„Projektą kūrė daugybė bendradarbių, buvo sunku tokį eksperimentą sukoordinuoti į visumą. Tačiau jame išryškėja meno ir mokslo potencialas. Mūsų mokslininkai parašo daug produkcijos, straipsnių, knygų, kurias skaito specialistai. Menininkai savo kūrinius, paremtus bendradarbiavimu, dažniau pristato užsienyje. Mūsų tikslas – sutelkti juos į bendrą parodą“ , – kalbėjo galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

„Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kovo 19 d.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"