Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Meno mecenatė apsilankė savo galerijoje

 
2017 06 09 14:00
Sulaukusi garbaus amžiaus Beatričė Kleizaitė-Vasaris vis dar keliauja ne tik po Lietuvą, retsykiais išvyksta pas dukrą anapus vandenyno. Gintauto Lukausko nuotrauka

Marijampolėje prieš pat Šv. Jurgio atlaidus buvo surengta jauki šventė – pristatyta kiek ankstėliau pasirodžiusi knyga „Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija“. Knyga puošni, su šv. Jurgiu, Marijampolės globėju, viršelyje.

Galerija veikia Pranciškos Butlerienės gatvėje, senamiestyje, kur gatvelės siauros, pereinami kiemai papuošti fontanais ir miniatiūrinėmis sienų skulptūromis-golerjefais. Restauruotame buvusios žydų sinagogos pastate šalia menų galerijos darbuojasi Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras, sumaniai tvarkomas direktorės Meilės Apanavičienės ir jos kolegės. Regis, šiame pastate sklando mokslo ir meno globėjų dvasia.

Menų galerijoje ant sienų – šimtai paveikslų, o didžiosios salės gilumoje švyti Vytauto Kazimiero Jonyno vitražas „Mergelės Marijos apsireiškimas Fatimoje“. Toje jaukioje aplinkoje marijampoliečiai susirinko pagerbti mecenatę Beatričę Vasaris, išleidusią solidžią knygą: joje surinktos šimto dailininkų biografijos, jų kalbos apie meną, geriausių darbų iliustracijos ir kūrinių katalogas. Nors sulaukusi garbaus amžiaus, Beatričė vis dar keliauja ne tik po Lietuvą, retsykiais išvyksta pas dukrą anapus vandenyno. O kelionė į Marijampolę su tapytoju Aloyzu Stasiulevičiumi ir šių eilučių autore jai buvo tarsi mankšta prieš vasaros keliones iš Vilniaus į Dzūkiją, ten senoviniame kaime yra jos vasarvietė su įspūdinga „Angelo“ skulptūra, kurią išskobė žemaičių žemės dievdirbys.

Savita meno enciklopedija

„Meno galerija yra viena tų vietų, kurios nuteikia žmones kilnioms mintims“, – sako B. Vasaris. Drįsčiau suabejoti tokios sampratos visuotinumu, bet Marijampolės galerija yra tikrai tokia. Joje sutelkti ne tik išeivijos (Amerikos, Europos, Australijos) dailininkų kūriniai, kurie yra retenybė, nes kituose Lietuvos muziejuose to nepamatysi. Čia galima rasti ir iškilių Lietuvos vyresniosios kartos dailininkų A. Stasiulevičiaus, Rimo Bičiūno, Sofijos Veiverytės, Ramunės Vėliuvienės, grafikų Tarabildų šeimos, Ramunės Kmieliauskaitės, Arvydo Každailio, Vinco Kisarausko ir kitų sovietinės epochos lietuvių menininkų kūrinių.

Solidi knyga „Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija“ pristato daugelį dailininkų ir prieš skaitytojų akis atsiskleidžia tarsi meno enciklopedija, sujungianti abi Lietuvas – vakarietišką ir sovietinę.

Solidi knyga „Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija“ pristato daugelį dailininkų ir prieš skaitytojų akis atsiskleidžia tarsi meno enciklopedija, sujungianti abi Lietuvas (vakarietišką ir sovietinę) į visumą, liudijančią tradicijų tęstinumą, lietuviško meno nedalumą: jo neišskiria nei skirtingos santvarkos, nei tūkstančiai mylių. Tai lyg praėjusio amžiaus mūsų tautos dailės enciklopedija – spalvinga, įvairi ir turininga.

Kaip pildyta kolekcija

Knygos įžangoje B. Vasaris pasakoja, kaip radosi ir turtėjo jos kolekcija, prasidėjusi nuo vieno paveikslo, vaizduojančio šviesaus veido jaunuolį, o paskui „paveikslai pradėjo rinktis, tai gaunant dovanų ar man atsidėkojant už kokias nors paslaugas: spektaklio pastatymą, parodos ar kokio nors minėjimo parengimą“. Tai buvo Kanadoje. Persikėlusi į JAV Beatričė susipažino su būriu išeivių dailininkų, Amerikoje tapusių garsiais menininkais: Albinu Elskumi, Vytautu Ignu Ignatavičiumi, Aleksandra ir Vytautu Kašubomis ir kt. O dailininko Adomo Galdiko palikimą, kurį globojo Nekaltojo Prasidėjimo seselių kongregacija Putname, pargabeno į Lietuvą, kai mūsų tauta atgavo nepriklausomybę.

Knygoje pristatomi tokie žymūs išeivijos dailininkai, kaip Viktoras Vizgirda, Romas Viesulas, Viktoras Petravičius, V. Kašuba ir kiti. O šalia jų – XX amžiaus antrosios pusės žymieji sovietinės Lietuvos dailininkai: R. Bičiūnas, A. Stasiulevičius, jau minėti Tarabildos, Leonardas Gutauskas ir kt. Antroje knygos dalyje pateiktas katalogas – 407 tapybos, grafikos, skulptūros kūriniai.

Dovana gimtinei

Dailėtyrininkė Gražina Marija Martinaitienė, pristatydama knygą, pasakoja ir apie miestą, kuris Lietuvos pirmosios nepriklausomybės metais (1920–1939) garsėjo „kaip vienas šviesiausių ir kultūringiausių miestų krašte“. Bet per pusšimtį okupacijos metų, tapęs Kapsuku, „pavirto gana nykiu, regis, niekada neatgysiančiu užkampiu“. Šiandien nė kvapo neliko to sovietinio „kapsukiškumo“. Puikiai sutvarkytas Marijampolės senamiestis, miestas plečiasi į visus šonus, tapęs tikra Suvalkijos sostine. Tad nieko nuostabaus, kad būtent jame atsirado dviejų išeivijos mecenačių paveikslų galerijos: M. Stankūnaitės-Stankūnienės ir B. Kleizaitės-Vasaris. Tai graži abiejų suvalkiečių dovana gimtajam kraštui.

Knyga-meno albumas „Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija“ žadina pozityvias mintis, yra didelė vertybė žmonėms, ieškantiems gėrio ir grožio. Garbų amžių skaičiuojanti Beatričė, atvykusi į Lietuvą, čia išleido kelias solidžias knygas: „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“, „Albinas Elskus“, „Angelai“.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"