Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Migrantus nuo pražūties gelbėjusios liemenės tapo meno objektu

 
Ai Weiwei jau yra įgyvendinęs ne vieną panašų projektą. Gelbėjimosi liemenėmis užpildė Vienos muziejaus tvenkinį, sukūrė iš jų lotoso gėles.
Ai Weiwei jau yra įgyvendinęs ne vieną panašų projektą. Gelbėjimosi liemenėmis užpildė Vienos muziejaus tvenkinį, sukūrė iš jų lotoso gėles. kunsthalcharlottenborg.dk nuotraukos

Kinijos vizualiųjų menų kūrėjas Ai Weiwei pristatė gigantišką meno projektą, susijusį su migrantais Europos Sąjungoje. Instaliacijai „Soleil Levant“ („Saulėtekis“) sukurti prireikė beveik 3500 gelbėjimosi liemenių, su kuriomis pabėgėliai atplaukė į Europą. Meno objektą ant Kopenhagos muziejaus „Kunsthal Charlottenborg“ fasado galima bus apžiūrėti iki spalio 1 dienos.

Instaliacijos pavadinimas tarsi nuoroda į Claude Monet paveikslą „Įspūdis, saulėtekis“ (Impression, Soleil Levant, 1872), kuriame vaizduojamas Havro uostas (šiaurinė Prancūzijos pakrantės dalis). Šis kūrinys buvo eksponuojamas pirmoje impresionistų parodoje 1874-aisiais. Šiuo metu eksponuojamas Paryžiaus Marmottan Monet muziejuje.

A. Weiwei jau yra įgyvendinęs ne vieną panašų projektą Berlyne: vieną koncertinių salių „aprengė“ gelbėjimosi liemenėmis, kurias surinko Lesbo saloje Graikijoje. Taip pat gelbėjimosi liemenėmis užpildė Vienos muziejaus tvenkinį, sukūrė iš jų lotoso gėles.

Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenimis, per 2015 – 2016 metus į Europą, per Viduržemio jūrą guminėmis valtimis atplaukė 1.377.349 pabėgėlių. Per tą patį periodą daugiau nei 8000 jų mirė neįveikę šios žūtbūtinės kelionės. Menininkas A. Weiwei siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią visuotiną problemą.

Kopenhagoje instaliacijos „Soleil Levant“ atidengimo data pasirinkta neatsitiktinai: birželio 20 – oji paskelbta pasauline pabėgėlių diena. Pirmąkart ji buvo paminėta 2001-aisiais. Dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje stabteli pagerbti priverstųjų bėgti išbandymus.

Meno provokatorius

Šešiasdešimtmetis Kinijos vaizduojamojo meno kūrėjas ir politinis aktyvistas kilęs iš Pekino. Jo tėvas Ai Qingas – vienas garsiausių Kinijos poetų, kurį netrukus po sūnaus gimimo Kinijos komunistai apkaltino dešiniųjų politinėmis pažiūromis ir ištrėmė į Kinijos Šiaurės Rytų provincijas sunkiam darbui.

1976-aisiais šeima buvo reabilituota ir grįžo į Pekiną. 1978-aisiais A. Weiwei pradėjo mokytis Pekino kino akademijoje. Buvo siejamas su avangardinių menininkų grupe Xingxing („Žvaigždės“).

1981-aisiais A. Weiwei persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, lankė Parsonso dizaino mokyklą Niujorke. Mokėsi tapybos, vėliau susidomėjo skulptūra.

1988-aisiais surengta pirmoji kūrėjo personalinė paroda Niujorke. Deja, ji nepritraukė taip laukto dėmesio.

„Menininko ir aktyvisto sąvokos lygiagrečios viena kitai. Kūrėjas privalo būti aktyvus.“

1993-iaisiais sunkiai pasiligojus tėvui, A. Weiwei grįžo į Kiniją. Ėmė domėtis Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ (1966 – 1976 m. Kinijos Liaudies Respublikos politinė akcija, pradėta Mao Zedongo ir maoistų) metu sunaikintomis istorinėmis vertybėmis. Šių revoliucinių pertvarkymų padariniai laikomi nesugrąžinamais.

Menininkas adaptuodavo praeities artefaktus taip, kad jie įsilietų į moderniąją kultūrą. Pavyzdžiui, Hanų dinastijos laikų urną dekoravo „Coca Cola“ ženklu, iš praeities baldų liekanų kurdavo befunkcinius meno objektus.

Kinijos vizualiųjų menų kūrėjas Ai Weiwei pristatė gigantišką meno projektą apie migrantus Europos Sąjungoje.
Kinijos vizualiųjų menų kūrėjas Ai Weiwei pristatė gigantišką meno projektą apie migrantus Europos Sąjungoje.

Kinijos meistras A. Weiwei taip pat garsėja kaip meno provokatorius, kritikuojantis Kinijos valdžios institucijas, daug dėmesio skiriantis pabėgėlių problemai.

„Manau, kad menininko ir aktyvisto sąvokos lygiagrečios viena kitai. Kūrėjas privalo būti aktyvus“, – „Cbs News“ žurnalistams sakė Ai.

Laisvas savo dvasia

Jis tikino, kad nesvarbu, kokių temų imtųsi, visos susijusios tarpusavyje – yra apie išgyvenimą ir viltį. Iš tiesų, A. Weiwei darbai atspindi asmeninę kūrėjo laisvės sampratą, jie sulaukė tarptautinio dėmesio. Dėl savo veiklos pasaulio žiniasklaidoje A. Weiwei buvo vadinamas disidentu. Menininko žinomumas užsienyje augo.

„Įspūdis, saulėtekis“ (Impression, soleil levant, 1872/1873, Marmottan Monet muziejus, Paryžius).
„Įspūdis, saulėtekis“ (Impression, soleil levant, 1872/1873, Marmottan Monet muziejus, Paryžius).

A. Weiwei ragino tirti 2008-aisiais įvykusio žemės drebėjimo Sičuano provincijoje aplinkybes, įtardamas melagingus valdžios pranešimus apie gyventojų žūtį. Savo asmeniniame tinklaraštyje skatino valdininkus prisiimti atsakomybę.

To padarinys – tinklaraštis užblokuotas, menininkas – sumuštas policijos. Tačiau kūrėjas nepasidavė: 2009-ųjų pabaigoje Miunchene A. Weiwei sukūrė instaliaciją Sičuano žemės drebėjimo aukoms atminti iš 9000 dažytų mokinių kuprinių, kurios vizualiai sudarė vienos iš aukų motinos klausimą kinų kalba.

A. Weiwei nenurimo: abejodamas Šanchajaus valdžios veiklos skaidrumu sukūrė keletą dokumentinių filmų. Galop 2011-aisiais A. Weiwei buvo suimtas ir kaltintas mokesčių slėpimu. Iš kalėjimo paleistas už užstatą, po daugiau nei dviejų mėnesių. Jam pateiktos pretenzijos dėl 15 mln. juanių nesumokėtų mokesčių.

Instaliacijai „Soleil Levant“ („Saulėtekis“) sukurti prireikė beveik 3500 gelbėjimosi liemenių, su kuriomis pabėgėliai atplaukė į Europą.
Instaliacijai „Soleil Levant“ („Saulėtekis“) sukurti prireikė beveik 3500 gelbėjimosi liemenių, su kuriomis pabėgėliai atplaukė į Europą.

Savo išgyvenimus įkalinimo įstaigoje Ai pavertė meno kūriniais. Sukūrė dioramas, kuriose atvaizdavo savo jausmus, kuriuos teko patirti kalint kalėjime. Šias dioramas Ai išplatino visam pasauliui. Instaliacija S.A.C.R.E.D buvo parodyta Venecijos bienalėje. Ją sudarė šeši geležiniai konteineriai, imituojantys kalėjimo vienutes. Jose A. Weiwei atvaizdavo save dviejų sargybinių apsuptyje. Žiūrovas galėjo įeiti į šias dioramas ir iš arti pajusti, kaip A.Weiwei Kinijos kalėjime buvo riesta.

Tik prieš keletą metų jam pavyko atgauti savo pasą. Nedelsdamas paliko gimtąją Kiniją ir įkūrė naują studiją Berlyne. Nepalaužiamas menininkas už kovą dėl žmogaus teisių 2015-aisiais apdovanotas „Amnesty International“ prizu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"