Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Mirė poetas Vytautas P. Bložė

 
2016 12 31 14:24
Vytautas Petras Bložė vvl.lt nuotrauka

Eidamas 88-uosius metus mirė poetas Vytautas Petras Bložė, pranešė LRT radijas.

Poeto Vytauto P. Bložės palaikai pašarvoti Laidojimo namuose Kaune, Vytauto g. 44. Lankymas iki sausio 3 d. 11. 30 val. Laidotuvės Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje sausio 3 d. 14 val.

Literatūrologų teigimu, V.P.Bložė yra poezijos reformatorius, daug kuo atnaujinęs lietuvių poeziją.

Pirma jo knyga „Septyni šienpjoviai“ išleista 1961 metais. Iš viso išleista keliolika jo poezijų knygų. Jis yra išvertęs daug garsių užsienio autorių.

Poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas V.P.Bložė 1991 metais buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, o 2000 metais – Gedimino 4 laipsnio ordinu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, reikšdama užuojantą dėl poeto ir vertėjo Vytauto Petro Bložės mirties, pabrėžė jo įtaka daugeliui kartų.

Pasak prezidentės, V.P.Bložė sukūrė ypatingą poezijos pasaulį, kuriame buvo svarbūs ir istoriniai motyvai, ir kovojančios bei laiminčios lietuvių tautos savastis. Poeto kūryba, žodžio meistrystė buvo ir bus įkvėpimo šaltinis daugeliui kartų, kaip ir rašytojo gyvenimas, liudijęs nesibaigiančią kūrybinės ir dvasinės harmonijos paiešką, sakoma Prezidentūros pranešime.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė užuojautą dėl poeto, vertėjo Vytauto Petro Bložės mirties.

Pasak premjero, Anapilin iškeliavo labai svarbus mūsų kultūrai žmogus, naujo, įtaigaus ir daugiaprasmio poetinio žodžio kūrėjas. Menininkui visada rūpėjo mūsų istorinės savimonės stiprinimas, dvasinės harmonijos paieška. Jo daugiaprasmis kūrybinis palikimas išliks kartų kartoms ir visada liudys didžios poezijos galią.

Vyriausybės vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, bičiuliams, kultūros bendruomenei, visiems, kuriems teko didelė laimė pažinoti šią šviesią asmenybę, atrasti jo kūryboje dvasios atgaivą.

LEU Alumnų draugijos nekrologas

Netekome poeto, vertėjo, kūrėjo, Lietuvos edukologijos universiteto akademinės bendruomenės nario, Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalieriaus Vytauto Petro Bložės. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija sužinojo iš bičiulio Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antano A. Jonyno. V. P. Bložė gimė 1930 metais vasario 9 dieną Baisogaloje, Radviliškio rajone. Baisogaloje baigė pradžios mokyklą, mokėsi Kėdainių gimnazijoje, 1943–1944 mokėsi Kauno 8-ojoje gimnazijoje, vėliau 1946 m. – Grinkiškio progimnazijoje, Šeduvos gimnazijoje, mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje, kurios dėl sutapusio tėvų ištrėmimo į Sibirą, nebaigė. Profesoriaus Vytauto Pociaus, kuris tuo metu tai pat mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje, velionį Vytautą Petrą Bložę prismena: „Buvo unikalus, mėgstantis bendrauti, humaniškas, draugiškas, rasdavo bendrą kalbą su gimnazistais. Turėjo sveiko humoro jausmą, kiekvienam pašnekovui mokėjo pritaikyti atitinkamus žodžius“.

V.P. Bložė 1948 m. lankė vakarinius buhalterijos kursus Panevėžyje. Vėliau dirbo montuotoju, buhalteriu. 1949–1953 m. studijavo tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI) (nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas) rusų kalbą ir literatūrą, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, instituto nebaigė.

Studijuodamas institute pradėjo dirbti grožinės literatūros leidykloje redaktoriumi (1951–1956m.). Nuo 1956 m. V.P. Bložė atsidėjo kūrybiniam darbui, tačiau kaip poetas ir vertėjas tarybiniais laikais buvo neįvertintas, net buvo uždraustos tuo metu jo parašytos 2 knygos. V.P. Bložė – vienas iš modernizmo lietuvių literatūroje pradininkų, pasak lietuvių literatūros kritikų, jis buvo stiprios poetinės prigimties, padaręs įtaką daugelių šių dienų poetų. Pirmuosius savo eilėraščius jis paskelbė periodikoje dar 1949 m. Ankstyviausieji lyriniai eilėraščiai jo sukurti 6 tame –dešimtmetyje pasirašyti „Naktigonio“ slapyvardžiu, paskelbti tik 1994 m. išėjusioje knygoje Sename dvarely. Nuo 1967 – 1981 m. jo poezija iš viso nebuvo spausdinama. Net sovietmečiu garsus rašytojas Juozas Baltušis tuometinę lietuvių literatūrą pusiau rimtai skirstydavo „į grožinę ir bložinę“. J. Baltušio išsakytos mintys paskatino jaunimą domėtis V.P. Bložės kūryba ir taip prasidėjo prie jo nepublikuojamos kūrybos platinimo. Vytautui Petrui Bložei net teko griebtis gudrybių – dangstytis slapyvardžiais, nurodyti išgalvotus arba tikrus autorius. Taip pat, jis sukūrė labai nemažai (per 500) dainų tekstų (pavyzdžiui – rinkinys Dainos 1976 m.). Tarp svarbiausių poezijos knygų – Iš tylinčios žemės (1966 m.), Polifonijos (1981 m.), Tuštuma (2001 m.), Prieš išskrendant Tau ir man (2004 m.). V.P. Bložė išvertė nemažai operų ir operečių libretų, iš jų – V. A. Mocarto Don Žuanas, Pagrobimas iš Seralio, J. Štrauso Čigonų baronas. Jis taip pat vertė eiliuotus dramos veikalus, poemas bei eilėraščius: Sesar Valjecho, K. Kavafio, V. Šekspyro, F. Šilerio, H. Heinės, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo, Lesios Ukrainkos, R. M. Rilkės ir kitų garsių poetų kūrinių. Vytautas Petras Bložė, 1986 m. buvo apdovanotas tuo metu alternatyvia Jotvingių premija. Buvo apdovanotas S. Šimkaus premijomis, Vilniaus bokštų dainų konkurso prizais. 1990 m. už knygą Noktiurnai suteikta Lietuvos nacionalinė premija. 1991 metais suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 1997 m. už poemą Ruduo – Poezijos pavasario premija. 2000 metais apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 2004-aisiais – suteikta literatūrinė „Varpų premija“.

Lietuvos edukologijos universiteto akademinė alumnų bendruomenė, prismins šviesios atminties Vytautą Petrą Bložę, kaip išskirtinės erudicijos, aiškiai išsakytos tvirtos nuomonės asmenybę. Jis išliks kartų atmintyje kaip žmogus, kuris kartu su kolegomis, įėjo į istoriją ir savo poezija ir išsakytomis mintimis, 1989–1991 metais prisidėjo prie Lietuvos laisvės proveržio ir nulėmė tolesnius dabartinio Lietuvos edukologijos universiteto istorinius vingius ir buvo dažnas svečias universiteto akademiniuose renginiuose.

Reiškiame nuoširdžią užuojutą vėlionio artimiesiems, bčiuliams ir visiems jį pažinosjusiems. LEU Alumnų draugija

„...vėjas tai

o aš galvojau, kad tai tu

plaukus man

lyg rugio varpas švelniai glostai

upė tai

o aš galvojau, kad tai tu

tavo akių gelmėj

išvydau savo baukščią sielątu sugrįžai

tuo neišblėstančiu ugniakuru

tuo girios vėju, lauko vakaru

šešėliu

ant tako

tu sugrįžai

aukštų kalnų viršūnių ilgesiu

nepaliestų šaltinių žvilgesiu

plaštakių

liepsna...“

V. P. Bložė

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"