Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Mirė prancūzų filosofas, komunizmo kritikas A.Glucksmannas

 
2015 11 10 14:00
André Glucksmannas 2012 m. 
André Glucksmannas 2012 m.  AFP/Scanpix nuotraukos

Eidamas 79-uosius mirė garsus žydų kilmės prancūzų filosofas André Glucksmannas, savo idėjomis ir gyvenimu rodęs nuo politikos nenusišalinančio, į silpnųjų pusę stojančio intelektualo pavyzdį. Ne, jis nebuvo komunistas. Netgi priešingai: kritikavo tiek totalitarinius XX a. režimus, tiek šiandienę Kremliaus politiką.

Apie tėvo mirtį Paryžiuje naktį į antradienį pranešė Raphaelis Glucksmannas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: „Nebeliko mano pirmutinio ir geriausio draugo“. 2008-aisiais jis išleido interviu knygą „Je vous parle de liberté“ (liet. „Kalbu jums apie laisvę“; 2009 m. išversta ir į lietuvių kalbą) su buvusiu Gruzijos prezidentu Michailu Sakaašviliu. Pastarasis sakė prancūzų kalbos mokęsis iš anuomet Sovietų Sąjungoje draudžiamų jo tėvo veikalų.

Aškenazių šeimoje gimęs būsimasis filosofas dar trylikos įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau po kelių metų ją paliko, sovietų tankams įriedėjus į Budapeštą. Intelektualiajai kairei priklausęs mąstytojas, simpatizavęs maoizmui aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsimetė nuo kariosios ideologijos ir išpopuliarėjo kartu su tokiais žymiais kolegomis kaip Pascalis Bruckneris ar Bernardas-Henri Lévy. Juos vadino „naujaisiais filosofais“ ar „revizionistais“ dėl to, kad ėmėsi marksizmo bei poststruktūralizmo kritikos. Teigta, jog didžiulę įtaką jiems padarė tuo metu Vakaruose išleistas Aleksandro Solženycino „Gulago archipelagas“, demaskavęs žiaurumus Sovietų Sąjungoje.

A. Glucksmannas 1977-aisiais.
A. Glucksmannas 1977-aisiais.

Tokį pat kelią iš kairės į dešinę politiniame spektre nuėjęs rašytojas ir filosofas P. Bruckneris teigė, jog velionis daugiausia prisidėjo kovoje su komunistine ideologija Prancūzijoje. Pasak jo, filosofas atsilaikė, net ir įgijęs daugybę priešų. „Jo idėjos nebuvo praeinančios mintys, o tikri įsipareigojimai, kurių jis visiškai laikėsi kiekvieną dieną“, – P. Bruckerį cituoja „La nouvelle republique“.

1975 m. A. Glucksmannas išleido knygą „La Cuisinière et le Mangeur d'Hommes“ (liet. „Virėjas ir žmogėdra“), kurioje argumentuoja, kad marksizmas neišvengiamai atveda prie totalitarizmo su koncentracijos stovyklomis, brėžiamos paralelės tarp nacizmo ir marksizmo nusikaltimų. Vėlesnėje knygoje „Les maitres penseurs“ (liet. Meistrai mąstytojai) A. Glucksmannas parodė, jog totalitarizmo pateisinimas kyla iš tokių vokiečių filosofų, kaip antai Johannas Gottliebas Fichte, Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis, Friedrichas Nietzsche, idėjų.

Filosofas nebuvo užsidaręs akademiniame dramblio kaulo bokšte. Jis aktyviai pasisakydavo viešumoje, reaguodavo į politinius įvykius. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje A. Glucksmannas skatino kolegas filosofus, tarp jų ir Jeaną-Paulį Sartre'ą, padėti vietnamiečiams, valtimis bandžiusiais palikti komunistinio režimo valdomą šalį 1979-aisiais. Kairiųjų pažiūrų atsisakęs filosofas palaikė JAV intervencijas Irake bei Afganistane. Jis gynė valstybių teisę kištis į ginkluotus konfliktus kitose šalyse, siekiant apsaugoti civilius gyventojus.

J.-P. Sartre
J.-P. Sartre

Taip pat jis pritarė čečėnų kovai su Rusija ir kritikavo Vakarų valstybių vadovus už tai, kad užmerkia akis, leidžia Vladimirui Putinui čečėnų nepriklausomybės aspiracijas tapatinti su terorizmu. Rusiją vainojo ir dėl Gruzijos užpuolimo 2008-ųjų rugpjūtį. Tąsyk „Laisvosios Europos radijui“ jis kalbėjo apie V. Putino doktriną, kuri reiškia hegemonijos įtvirtinimą ne tik savo hegemoniją ne tik Rusijoje, bet ir kaimyninėse šalyse, buvusiose sovietinėse respublikose.

Laikraščiui „Le Nouvel Observateur“ 2010 m. A. Glucksmannas kalbėjo apie tai, kad politikai Vakaruose gyvena iliuzija galį padaryti įtaką Rusijos politikai. „Iš tikrųjų Maskva valdo mus“, – sakė jis. Prezidento rinkimų kampanijos metu palaikęs Nicolas Sarkozy vėliau jį aršiai kritikavo dėl sprendimo parduoti Rusijai laivą „Mistral“. Apskritai filosofas buvo išreiškęs nuomonę, jog Europa nesugeba mąstyti karinėmis kategorijomis, vengia įsisąmoninti grėsmes, kuriomis įvardijo V. Putino Rusiją, komunistinę Kiniją, kovingus islamistus. Interviu „Der Spiegel“ 2012 m. A. Glucksmannas žėrė kritikos ir intelektualams, abejingiems viešiesiems reikalams. Anot jo, mąstytojai pasimetė postmodernizme, daug dvejoja, vengia to, ką būtina padaryti. Filosofas perspėjo, jog intelektualiai nusikamavusiai Europai gresia žlugimas.

1986 m. filosofas radijo laidoje.
1986 m. filosofas radijo laidoje.

„The Times of Israel“ primena, jog 2004 metais filosofas kritikavo tuometinio premjero Arielio Sharono kvietimą Prancūzijos žydams atsikraustyti į Izraelį. 2006 metais jis išleido autobiografinę knygą „Une rage d'enfant“ (liet. „Vaiko įniršis“), kurioje pasakojama apie savo kaip žydo vaikystę nacių okupuotoje Prancūzijoje.

Prancūzijos prezidentas velionį apibūdino kaip žmogų, įkūnijusį visas XX a. dramas bei paskyrusį savo gyvenimą įsipareigojimui viešiesiems reikalams dėl laisvės. „Jis visuomet buvo pasiruošęs išgirsti žmonių kančias“, – sakė Francoise Hollade'as.

Parengė Rosita GARŠKAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"