Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Mistinis trileris apie Dievo gailestingumo paveikslą

 
2016 02 27 6:00
Tapant balta tunika vilkintį Išganytoją, dešine ranka laiminantį žmones, dailininkui Eugenijui Kazimirovskiui pozavo 2008-aisiais palaimintuoju paskelbtas kunigas Mykolas Sopočka.
Tapant balta tunika vilkintį Išganytoją, dešine ranka laiminantį žmones, dailininkui Eugenijui Kazimirovskiui pozavo 2008-aisiais palaimintuoju paskelbtas kunigas Mykolas Sopočka. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vakar, vasario 26 dieną, Lietuvos kino teatruose pradėta rodyti dokumentinė juosta apie paveikslą, kabantį sostinės senamiestyje esančioje nedidelėje Dievo gailestingumo šventovėje. Bendro užsieniečių ir lietuvių darbo tikslinė auditorija – tarptautinė. Juosta bus rodoma ir JAV, Kanadoje, Japonijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje bei kitur.

„Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ – šitaip vadinasi per metus sukurtas kiek daugiau nei dviejų valandų trukmės filmas, kurį režisavo ir prodiusavo amerikietis Danielis di Silva. Jis nuo seno žinojo apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, bet originalą pirmąsyk išvydo prieš kelerius metus, kai su katalikiškojo funko grupe koncertavo Vilniuje. Idėja imtis filmo D. di Silvai kilo praėjusių metų sausį. Tąsyk iš JAV į Lietuvą jis atvyko koncertuoti ir skaityti paskaitos „Ar seksas gali būti dvasingas“ Vilniaus arkivyskupijos organizuoto festivalio „Šeimadienis“ dalyviams.

Pasak Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo, amerikietis šio sumanymo buvo pagautas taip, kaip apaštalas Paulius buvo pagautas Jėzaus Kristaus. „Man atrodo, Viešpats jį pagavo ir įdėjo į širdį Gailestingojo Jėzaus paveikslo pamaldumą bei istoriją. Jaučiu, kad jis nebeturėjo pasirinkimo. Palikęs visa kita, metams atsidavė šiam darbui. Čia matyti Viešpaties veikimas – normalūs žmonės to nedaro“, – kalbėjo ganytojas per spaudos konferenciją, vykusią prieš pasaulinę filmo premjerą Vilniuje.

Pamaldumas be sienų

„Skirtinga kultūra, kalba, – apie sunkumus, su kuriais susidūrė, paskojo amerikietis režisierius, bet iškart pridūrė, kad apskritai kurti filmą apie Dievo gailestingumą buvo nesudėtinga: – Filmuodami supratome, jog nei gailestingumas, nei paveikslas neturi nieko nacionalistinio. Šis pamaldumas – be sienų.“ Anot D. di Silvos, per praėjusius metus jis įsitikino, kad Dievo gailestingumas labai reikalingas tiek jam pačiam, tiek visam pasauliui. Be to, jis lengvai pasiekiamas kiekvienam.

Filmo kūrėjai tikisi, kad juosta žiūrovams Lietuvoje ir kitose šalyse padės stipriau išgyventi Gailestingumo metus. Ypatingasis Gailestingumo jubiliejus, paskelbtas popiežiaus Pranciškaus, truks iki 2016-ųjų lapkričio 20 dienos. Įdomu tai, kad filmo idėja režisieriui kilo dar gerokai prieš tai, kai Šventasis Tėvas paskelbė šią žinią. Kino juostos pasirodymas susijęs su dar viena sukaktimi. 2016-aisiais sueina 85 metai nuo pirmojo Jėzaus apsireiškimo šv. Faustinai Plocke, Vidurio Lenkijoje.

1931 metų vasario 22 dieną vienuolyno celėje sesuo Maria Faustyna Kowalska pirmąkart išvydo Jėzų, prašantį nutapyti Jo atvaizdą. 2000-aisiais Jono Pauliaus II kanonizuota lenkaitė savo dienoraštyje šitaip perteikia Jėzaus žodžius: „Pažadu, kad ta siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus. Taip pat pažadu jau čia, žemėje, pergalę prieš priešus, ypač mirties valandą. Aš pats ją ginsiu kaip savo garbę.“

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas (kairėje) ir filmo režisierius Danielis di Silva per juostos pristatymą./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas (kairėje) ir filmo režisierius Danielis di Silva per juostos pristatymą./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Originalas – svarbus

Kitus Jėzaus apsireiškimus šv. Faustina patyrė Vilniuje. Čia ji gyveno trejus metus nuo 1933-iųjų, įsakius vienuolyno vyresnybei. Paveikslas buvo nutapytas 1934 metais. Nepaprastai sudėtingos užduoties perteikti mistikės regėjimus ėmėsi dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. Tapant balta tunika vilkintį Išganytoją, dešine ranka laiminantį žmones, jam pozavo 2008-aisiais palaimintuoju paskelbtas kunigas Mykolas Sopočka, buvęs Faustinos nuodėmklausys. Paveiksle vaizduojamas Jėzus kaire ranka liečia drabužį ties širdimi, iš kurios trykšta balzganas ir raudonas spinduliai. Vanduo ir kraujas.

Šiandien apie Dievo gailestingumą bylojantis paveikslas atpažįstamas daugelyje šalių. Bažnyčiose kabo įvairios jo kopijos, gausu reprodukcijų, skatinančių maldingumą Gailestingajam Išganytojui. Vis dėlto retas žmogus žino, kad originalas buvo nutapytas ir vis dar yra Lietuvos sostinėje. Būtent šią žinią apie šv. Faustinos regėjimų įkvėptą meno kūrinį pasiryžo išplatinti filmo „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ kūrėjai.

Vieną labiausiai pasaulyje paplitusių paveikslo versijų nutapė Adolfas Hyla, praėjus dešimtmečiui, kai buvo sukurtas originalas. Tai vadinamasis Krokuvos paveikslas, dabar esantis Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno koplyčioje Lagievnikuose, netoli karališkojo Lenkijos miesto. Jis, pasak žurnalisto Prano Morkaus, konsultavusio filmo kūrėjus, šiek tiek iškraipo originalią istoriją, todėl naujosios kino juostos prasmė – suteikti deramą Gailestingojo Jėzaus atvaizdo supratimą. Žurnalisto manymu, D. di Silvos ir jo komandos filmo žanrą galima nusakyti taip: mistinis trileris. Paveikslas intriguoja ne tik protu sunkiai suvokiama atsiradimo istorija, bet ir kelis dešimtmečius trukusiomis dramatiškomis klajonėmis.

Paveikslo istorija, Lietuvos istorija

Pirmiausia E. Kazimirovskio nutapytas paveikslas buvo laikomas prie Šv. Mykolo bažnyčios (šiandien – Bažnytinio paveldo muziejus) veikusiame seserų bernardinių vienuolyne, vėliau pakabintas virš centrinio bažnyčios, kurioje rektoriavo kun. M. Sopočka, altoriaus. 1948 metais sovietai šventovę uždarė, vienuolyną panaikino ir visą inventorių išvežė į Šv. Dvasios bažnyčią, tačiau Gailestingojo Jėzaus paveikslas užsiliko.

Filme pasakojama, kaip šis kūrinys galų gale taip pat atsidūrė Šv. Dvasios bažnyčioje, o dar vėliau – Baltarusijoje. Paskutiniais sovietų okupacijos metais paveikslas slapta buvo pargabentas į Vilnių, slepiamas, vėliau restauruojamas. Galiausiai 2005-aisiais jis perkeltas į Švč. Trejybės bažnytėlę, šiandien vadinamą Dievo Gailestingumo šventove. Įvykių liudininkai ir tyrėjai kino juostoje pasakoja sudėtingą paveikslo istoriją, glaudžiai susijusią su Lietuvos valstybės likimu.

Kiti dokumentinio filmo herojai – dvasininkai, menotyrininkai, istorikai, menininkai – aptaria kūrinio išskirtinumą, tikėjimo ir meno santykį, jo perduodamą žinią apie Dievo Gailestingumą. Juostoje galima išvysti ne tik kardinolą Audrį Juozą Bačkį, arkivyskupus G. Grušą bei Sigitą Tamkevičių, Lietuvos ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę, bet ir daugybę žinomų žmonių iš užsienio. Pavyzdžiui, kardinolą iš Austrijos Christophą Schonborną, kardinolą iš Lenkijos Stanislawą Dziwiszą, JAV vyskupą Robertą Barroną, Jono Pauliaus II biografą George“ą Weigelį, amerikietį komiką Jimą Gaffiganą, „Grammy“ bei „Emmy“ apdovanojimais įvertintą aktorių ir džiazo muzikantą Harry Connicką, daugelį kitų.

Gailestingasis Jėzus ir socialiniai tinklai

Anot filmo autorių, tai pasakojimas ne vien apie konkretų paveikslą, bet ir apie tai, kaip jo istorija atsispindi kiekvieno žmogaus gyvenime. Gailestingojo Jėzaus atvaizdas kadre matomas labai dažnai – tiek kalbinant garsenybes ir paprastus žmones, tiek lengvai atpažįstamose pasaulio vietose, pavyzdžiui, prie koliziejaus Romoje ar Niujorko Taimso aikštėje. Šis religinio meno šedevru laikomas atvaizdas, garsėjantis malonėmis, nėra tik istorinis palikimas. „Laikas kalbėti apie gailestingumą“,– teigė režisierius D. di Silva. Premjeros dieną filmo kūrėjai jau buvo sulaukę apie 600 prašymų iš įvairiausių pasaulio vietų – nuo Austrijos iki Japonijos – rodyti šią juostą. Ji bus platinama ir DVD formatu.

Per filmą nuskamba tokia frazė: „Dievas greičiausiai žinojo, kad gailestingumo mums reikės būtent dabar – „Facebook“ ir „Instagram“ laikais, kai vaizdas kalba garsiau žodžius, todėl padovanojo Gailestingojo Jėzaus paveikslą.“ Tuo metu juostos ambasadoriai Lietuvoje, tokie kaip Dalia Michelevičiūtė, Artūras Chalikovas, Kristina Žaldokaitė ir kiti, kviečia socialiniuose tinkluose dalytis savo veido atvaizdu su grotelėmis „esušedevras“.

„Kiekvienam tenka peržengti drovumo ar savikritikos slenkstį ir patikėti ta įspūdinga žinia, kad kiekvienas žmogus yra Viešpaties Dievo šedevras. Kiekviename mūsų yra regimas mylinčio Dievo įspaudas. Dievas nedaro padirbinių ir kopijų, iš tiesų jis kuria tik originalus“, – prieš filmo premjerą akcijos tikslą aiškino aktorė D. Michelevičiūtė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"