Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

MO muziejaus statybvietėje turi ką veikti archeologai

 
2017 06 28 15:30
Archeologų radiniai.
Archeologų radiniai. MO muziejaus archyvo nuotraukos

Vilniuje MO muziejaus statybvietėje, vietoj „Lietuvos“ kino teatro kylančiame pastate, liepą planuojama baigti statyti pirmą aukštą. Taip pat vidurvasarį statybų aikštelę paliks archeologai, MO muziejaus sklype aptikę unikalių istorinių radinių.

Archeologų komandai vadovavusio dr. Lino Girlevičiaus teigimu, jau nuo XIV a. būsimo muziejaus vieta buvo istoriškai svarbi Vilniaus miestui.

Manoma, kad tuo metu sklype galėjęs būti pylimas, kurio menamos liekanos aptiktos po kino teatro pastatu. XVI a. pradžioje Vilniaus miestą apjuosus gynybine siena, šalia būsimo MO muziejaus buvo vieni iš miesto vartų – Trakų vartai.

Nuo XVI a. pradžios Vingriai tapo pagrindiniu vandens tiekimo šaltiniu vilniečiams.

Nors XX a. vid., statant kino teatrą „Lietuva“, Vingriuose buvo nukasta didelė dalis kultūrinių sluoksnių, archeologams pavyko rasti nesuardytą sluoksnį, išsaugojusį įdomius radinius.

„Didžioji miesto dalis – smėlynai, taigi viduramžiais kasti individualius šulinius buvo sudėtinga, vandentiekis tapo itin svarbia miestiečių gyvenimo dalimi.

Vietovė už gynybinės sienos iki XVII-XVIII a. buvo neužstatyta, todėl čia laisvai tiestos vandentiekio trasos.

XVI a. pradžioje, Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais, pertvarkant miestą, vandentiekio eksploatavimo teisės buvo perduotos domininkonams. Senoji sistema veikė iki XIX a., viena vandentiekio trasų tuomet nuo Vingrių tęsėsi iki Šv. Ignoto kareivinių – dabartinės LR Krašto apsaugos ministerijos“, – pasakojo L. Girlevičius.

Nors XX a. vid., statant kino teatrą „Lietuva“, Vingriuose buvo nukasta didelė dalis kultūrinių sluoksnių, archeologams pavyko rasti nesuardytą sluoksnį, išsaugojusį įdomius radinius.

„Šiame sluoksnyje išliko ne tik vandentiekio trasos, bet ir itin ankstyvo laikotarpio gynybinio pylimo liekanos.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad toks pylimas egzistavo kažkur už pranciškonų vienuolyno, tačiau iki šiol jis nebuvo itin gerai identifikuotas.

Manoma, kad prie šio pylimo galėjusi vykti Vilniaus gynėjų kova su kryžiuočiais“, – apie netikėtą istorinį palikimą kalbėjo archeologas.

Būsimo muziejaus vietoje archeologams taip pat pavyko rasti istorinių monetų – tikėtina lietuviško ilgojo fragmentą, LDK Vytauto denarą, Žygimanto Augusto obolą, papuošalų. Krosnių fragmentai patvirtina, kad šiame sklype užsiimta gamybine veikla – žiesta keramika, nes šalia nestigo molio ir vandens.

XIX. a. vid. istoriniai planai rodo, kad Vingriuose pranciškonai veisė daržus, o šalia, dabartinės Purvynės gatvės vietoje, tekėjo upelis, XIX a. nukreiptas į kolektorių.

MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės teigimu, archeologiniai kasinėjimai – itin svarbi statybų proceso dalis ir svarbus miesto istorijai pasakojimas.

Archeologų radiniai.
Archeologų radiniai.

„Kasinėjimai patvirtino šio sklypo istorinę svarbą vilniečių gyvenimui. Gynybinis pylimas, vandentiekis, gamybinė veikla – neatsiejama viduramžių ir vėlesnio laikotarpio miestiečių gyvenimo dalis. XX a. čia gyvavo svarbi kultūrinė erdvė, taigi turime rimtą užduotį – ne tik kaupti miesto istoriją, bet užtikrinti tęstinumą ją kurdami.“, – sakė M. Ivanauskienė.

Pasak direktorės, kasinėjimai bus baigti kartu su pirmo aukšto statybomis. Iki rugpjūčio bus statomos antro aukšto sienos. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos iškils 60 proc. pastato. Iki spalio pabaigos ketinama visiškai baigti trečio aukšto statybų etapą, uždengti stogą ir įstiklinti pastatą.

Senojo Vilniaus vandentiekio fragmentai.
Senojo Vilniaus vandentiekio fragmentai.

Nuo 2009 metų iki atidarymo MO muziejus veikia kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendina visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“, „Keliaujantis muziejus“), leidžia meno edukacijai skirtas knygas.

Senojo Vilniaus vandentiekio fragmentai.
Senojo Vilniaus vandentiekio fragmentai.

Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau nei 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažintų menininkų kūrinių.

Vietoj buvusio "Lietuvos" kino teatro kylančiame pastate liepą žada baigti statyti pirmą aukštą.
Vietoj buvusio "Lietuvos" kino teatro kylančiame pastate liepą žada baigti statyti pirmą aukštą.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"