Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Modernaus šokio choreografai prisijaukino net aštuonkojį

 
2017 04 26 12:00
Nacionaliniame Kauno dramos teatre savo darbą „Hakanaï“ pristatys Prancūzijos trupė „Adrien M & Claire B“.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre savo darbą „Hakanaï“ pristatys Prancūzijos trupė „Adrien M & Claire B“. Romaino Etienne'o nuotrauka

Gegužės 12–20 dienomis trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, kaip jau įprasta, sulauks ir jaunų, kylančių kūrėjų bei jų atvežamų pasirodymų. Šiemet į festivalį atvyksta svečių iš Prancūzijos, Šveicarijos, Portugalijos, Danijos ir Čekijos.

Visi jie – atsidavę, mėgstantys savo darbą, trokštantys kurti, išskirtiniai ir skirtingi. Tokie yra ir jų spektakliai – kalbantys kiekvienam rūpima tema.

Technologijų ir meno pasaulis

Antrąją festivalio dieną, gegužės 13-ąją, Menų spaustuvėje ir gegužės 16 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre savo darbą „Hakanaï“ pristatys Prancūzijos trupė „Adrien M & Claire B“. Skaitmeninių ir scenos menų pasaulyje trupė sukasi jau trylika metų. Daug disciplinų įvaldęs menininkas, kompiuterių mokslininkas, IT specialistas, žongliruotojas, tiriantis judesius, Adrienas Mondot ir vizualių menų, grafikos dizainerė ir scenografė Claire Bardainne yra surengę daug įvairių meninių pasirodymų, kuriuose buvo panaudotos ir kompiuterinės technologijos, jungiančios tikrą ir virtualųjį pasaulius. Jie įterpia žmogaus kūną tiesiai į technologijų bei meninių iššūkių centrą ir per vaizdinę kalbą kuria išskirtinę poeziją. Viskas jų pasirodymuose paremta žaidimu, vaizduotę skatinančiu pasitenkinimu.

Aštuonkojo šokis

Gegužės 14 dieną Menų spaustuvės erdvėje įsikurs svečiai iš Lisabonos „Jonas & Lander“. Portugalijoje gyvenantys kūrėjai į „Naująjį Baltijos šokį“ atveža savo naujausią spektaklį „Adorabilis“.

Choreografai Landeris Patrickas ir Jonas Lopesas neseniai sužinojo, kad pasaulyje yra nauja aštuonkojų rūšis, šiuos dėl jų grožio mokslininkai svarsto pavadinti Octopus Adorabilis (nuo angliško žodžio „adorable“ – „nuostabus“). Šis aštuonkojo pavadinimas, smarkiai prieštaraujantis empiriniam mokslinių vardų suteikimo procesui, paskatino trupę ištirti žmonių pokalbių kilmės nenuoseklumą ir gamtoje tvyrančią įtampą tarp griežto tikslumo ir eschatologijos – pasaulio likimo – teorijos. Laikydami aštuonkojį įvairovės simboliu kūrėjai nusprendė sukurti jo šokį, kuriuo siekė perprasti skirtingas kultūrines ir gamtos užuominas.

Daugiau nei biologinis fenomenas

Gegužės 18 dieną Menų spaustuvėje ir gegužės 19 dieną Kultūros fabrike Klaipėdoje čekai Tereza Ondrová ir Peteris Šavelis laužys lyčių stereotipus spektaklyje „Berniukai, kurie mėgsta žaisti su lėlėmis“.

„Lytis – asmens seksualumas – yra kur kas daugiau nei biologinis fenomenas, tai – ir socialinis fenomenas. Pajutimas, ką reiškia būti vyru ar moterimi, nepriklauso vien tik nuo estrogeno ar testosterono kiekio kūne. Tai ir socialinės įtakos ar apsisprendimo, mokymosi, socializacijos proceso rezultatas“, – teigia spektaklio kūrėjai.

Apie svajonių prasmę ir negalią

Gegužės 19 dieną Menų spaustuvėje Vilniuje savo darbus pristatys Danijoje gyvenantis suomis Tanelis Torma ir šveicaras Alessandro Schiattarella.

„Svajonės apie ateitį gali padėti gyventi, bet jos lygiai taip pat gali neleisti gyventi taip, kaip trokštame“, – sako Odensėje, Danijoje, gyvenantis suomių menininkas T. Torma, dirbantis šiuolaikinio šokio, filmų ir kitose meno srityse. Jo solo spektaklis „Klasikinis grožis“ yra apie pabudimą – svajonių prasmės ir svarbos permąstymą. Jame artistas vaikosi vienos savo svajonių – nori tapti klasikinio baleto solistu. „Klasikinis grožis“ yra jau antrasis šokėjo ir choreografo spektaklis, patenkantis į Europos šokio tinklo „Aerowaves“ prioritetinį sąrašą, pirmasis jų buvo „Zoom“ (2015). Spektaklis „Klasikinis grožis“ gegužės 16 dieną bus rodomas ir Kauno kameriniame teatre.

„Svajonės apie ateitį gali padėti gyventi, bet jos lygiai taip pat gali neleisti gyventi taip, kaip trokštame.“

Šokėjo, choreografo ir vaizdo dizainerio A. Schiattarellos solo pasirodymas „Kitur“ kalba apie negalią, kuri kankina kūrėją. Būdamas 15 metų Alessandro išgirdo diagnozę, kad serga neurodegeneracine liga, ilgainiui sukeliančia nervų ir raumenų atrofiją rankose. Mintys apie tai, kas nutiktų, jei liga nesustotų ties rankomis, ir jis taptų kaliniu savo paties kūne, paskatino Alessandro eksperimentuoti alternatyviais judesiais: jis tyrinėjo gestų gausą ir tai, kas už jų slypi, tikrino savo galimybių ribas, ieškojo naujų būdų savo kūnui justi. Solo spektaklis „Kitur“ yra šių tyrinėjimų rezultatas, kažkur kitur už kūno galimybių, pojūčių, patirčių ir jutimų ribų visa atsiskleidžia per kompozicinę šokio išraiškos galią.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"