Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Mosėdis, Panevėžys, Vilnius – R. Granauskui

 
2015 10 20 6:00
Romualdas Granauskas Asmeninio albumo nuotrauka

Vieni metai be Romualdo Granausko (1939 – 2014). Pagarbos ir atminimo ženklais per tą laiką pasirūpino kraštiečiai mosėdiškiai ir skuodiškiai. Panevėžiečiai pastatė spektaklį. Išeina nauja knyga.

Penktadienį, spalio 23-iąją, visą dieną renginiai vyks Skuodo rajone. Pirmiausia bus atidengtas paminklinis akmuo Šauklių kaime, Rikardo Apulskio sodyboje. Čia šešeriems metams, nuo 1949-ųjų iki 1955-ųjų, buvo apsistojusi iš Mažeikių atsikėlusi Rozalija Granauskienė su sūnumi, būsimuoju rašytoju. Pasak R. Apulskio, dirbančio Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniame poskyryje, tie šešeri metai visada išliko rašytojo širdyje. Šioje sodyboje jis subrendo, iš čia vaikščiojo į Mosėdžio mokyklą.

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis "Rūkas virš slėnių". Aktoriai Eleonora Koriznaitė ir Albinas Kėleris. / Metanojos Ingridos Žilėnaitės nuotrauka

Gimtinė nepaliko

Šiandien Šaukliai gerokai ištuštėję, tačiau apylinkėse dar yra žmonių, prisimenančių, kaip ėjo pas gabumais pagarsėjusį jaunesnį bernioką R. Granauską, kad jis išspręstų matematikos uždavinius. Šis gliaudydavęs juos kaip riešutus.

Gyvenimą Šaukliuose R. Granauskas aprašė savo „Trečiame gyvenime“: meškeriojimą skaidriausio vandens Aiškūne (vietiniai sako – Eiškūne; iki upelio nuo sodybos – kokie dešimt metrų), bibliotekos knygų skaitymą, didelius istorinius įvykius, pamatytus vaiko akimis.

„Troba ne mūsų, o Mosteikos, juos išvežė į Sibirą, aš jų niekada nemačiau, bet kol mes čia gyvenam, kaimynai bent neišplėš grindų ir neišlups langų“, – rašė R. Granauskas „Trečiame gyvenime“. Savininkai, R. Apulskio tėvai, į šiuos namus sugrįžo 1959-aisiais, po dešimties metų tremties.

Sodybos paveldėtojas, dabartinis šeimininkas yra pasistatęs naują namą šalia. Senajame negyvena niekas. „Jei tik bus finansinių galimybių, jį remontuosim“, – LŽ sakė R. Apulskis.

„Šauklių kaimo žemė derlinga, bet labai akmenuota“, – R. Granausko atsiminimas. Simboliška, kad rašytojui pagerbti pasirinktas akmuo. Pasak R. Apulskio, sveriantis apie 10 tonų.

Mosėdyje, kur R. Granauskas lankė mokyklą, o vėliau ir pats mokytojavo – dėstė matematiką, taip pat dunksos atminimo akmuo – paminklas. Prie gimnazijos pastato bus pritvirtinta memorialinė lenta. Mosėdžio gimnazijos direktorės pavaduotoja Virgina Jonkuvienė LŽ pasakojo, kad visas šias iškilmes tiksliausiai nusako paties R. Granausko žodžiai, kurie iškalti ir paminkle: „Mes turėjome palikti gimtinę, bet ji nepaliko mūsų.“ Dabartiniai Mosėdžio moksleiviai, raiškiojo žodžio būrelis, vadovaujamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Elenos Petrauskienės, iškilmėms repetuoja literatūrinę kompoziciją.

Nuo spalio 1 dienos Skuodo biblioteka vadinasi Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka. Direktorius Jonas Grušas LŽ sakė, kad biblioteka perėmė dalį asmeninių rašytojo daiktų: šachmatus, pypkes, meškeres, taip pat dalį jam priklausiusių knygų. Skuodo bibliotekai persikėlus į naujas patalpas, bus įrengtas memorialinis R. Granausko kambarys.

Granauskas, Šerelytė, Banionis

Taip sutapo, kad praėjus metams po rašytojo mirties Juozo Miltinio dramos teatras kviečia į premjerą – spektaklį pagal jo romaną „Rūkas virš slėnių“ (2007). „R. Granauskas – puikus rašytojas, o gera medžiaga visada traukia“, – sako režisierius Raimundas Banionis. Teatrą imtis „Rūko virš slėnių“ paragino aktorius Albinas Kėleris. Parašyti inscenizaciją buvo pasiūlyta Renatai Šerelytei – ją R. Granauskas yra pavadinęs savo darbų tęsėja.

Romualdas Granauskas su motina Rozalija 1987 metais Mažeikiuose./Romualdo Rakausko nuotrauka

Ieškant formos, kaip viską perteikti scenoje, kilo sumanymas pavaizduoti filmavimo grupę, kuriančią siužetą apie Nausodės kaimą ir jame gyvenusius žmones nuo 1940-ųjų iki Nepriklausomybės atgavimo.

Pagrindinius vaidmenis kuria jauni aktoriai Justina Nemanytė ir Rolandas Normanas. Taip pat vaidina Šarūnas Januškevičius, Povilas Adomaitis, Akvilė Vitkūnaitė, A. Kėleris, Eleonora Koriznaitė, Toma Razmislavičiūtė-Juodė, Vytautas Kupšys, Laimutis Sėdžius, Eleonora Matulaitė ir kiti. Muzikos autorius – Faustas Latėnas, scenografas – Sergejus Bocullo, kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė. Naudojami istoriniai dokumentiniai kadrai, archyvinės nuotraukos. Premjera – penktadienį, spalio 23 dieną.

Šiuo spektakliu į Juozo Miltinio dramos teatrą grįžta žiūrovų mėgstama ir pasiilgta „lietuviška medžiaga“.

Gana nelengvi pritaikyti scenai R. Granausko kūriniai vis dėlto ne kartą tapo spektakliais. Doloresa Kazragytė ir Julius Dautartas Kauno dramos teatre 1989 metais inscenizavo „Gyvenimą po klevu“. Sigitas Račkys Nacionaliniame dramos teatre 2005 metais pastatė „Duburį“ (inscenizacijos autorė – Ingrida Daunoravičiūtė). Garsusis „Gyvenimas po klevu“ buvo ekranizuotas ir radiofonizuotas.

Liepė sudaryti knygą

Per Vėlines, lapkričio 2-ąją, R. Granausko atminimui Lietuvos muzikų rėmimo fondas rengia vakarą „Baltas liūdesio balandis“. Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje apie rašytoją kalbės literatūrologas Valentinas Sventickas, dalyvaus folkloro ansamblis „Poringė“, aktorius Vytautas Rumšas, smuikininkė Monika Čepytė.

„Baltas liūdesio balandis“ – taip vadinasi nauja R. Granausko knyga, kurią leidžia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Pokalbiai ir esė. Leidinio kelią pristato V. Sventickas: „Šios knygos sumanymą ir apytikrę sandarą R. Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu su R. Granausku būta daugybės, teko rinktis. Ar yra čia niekur neskaitytų dalykų? Taip, tame skyriuje, kuris parodo pokštaujantį klasiką.

Esė, kalbos, pokalbiai, pokštai – be abejo, tai tėra kūrybos viseto dalis, tačiau kaip tik toji dalis, kurioje rašytojui lemta atsiverti, atskleisti požiūrius, formuluoti, pagaliau kalbėti apie save. Čia ir bus šios knygos ypatingoji spalva. Jos mirgėjime R. Granauskas įspūdingas! Atsiverti... Tai, kas atsiveria, turi būti reikšminga ir įdomu. Yra.

Grįžtant prie esė. Kitaip nepasakysi – Simono Daukanto, Jono Biliūno, lietuvių literatūros ilgametės kelionės atvaizdai čia sukrečiantys.

Visko ir visaip mokėjęs pašnekėti žemaitis savo stiliumi jau senokai susitarė, kad pakalbėčiau prie jo kapo, o 2014 metų vasarą liepė sudaryti šitą knygą („pats jau nepajėgsiu“).“

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"