Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Muziejininkai moko kolekcininkus

 
2016 09 19 6:57
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Muziejininkų ir kolekcininkų dialogas – taip galima vadinti Lietuvos nacionalinio muziejaus sumanytą veiklą. Prieš ketvertą metų pradėtas parodų ciklas „Muziejus ir kolekcininkas“ tęsiamas – atidaryta advokato Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“.

Dialogas naudingas ne tik abiem pusėms, bet ir visuomenei: proga susipažinti su tuo, ko prisikaupė kolekcininkai. Pastarieji – gauna prestižines erdves savo rinkiniams parodyti ir iš arti pamato, kaip dirba profesionalai: kaip vertina, atrenka, nustatinėja ir tikslina, rengia ekspozicijas ir leidinius – įveda rinkinio vienetus į mūsų dailės apyvartą.

Muziejaus nauda – gera paroda ir galbūt šiokia tokia viltis, jog kada nors kaip tik šis rinkinys (bent dalis) papildys jo fondus.

Taigi ir priešingos, konkuruojančios stovyklos, jei nori, randa sąlyčio taškų. Paprastai kolekcininkai greitesni ir sukresni už muziejininkus. Tą pripažįsta ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. „Valdiškos įstaigos“ varžomos finansinių galimybių, ribojamos įvairių formalumų, trukdančių būti lankstiems.

Advokatas dr. J. Gumbis į parodos atidarymą neatvyko. Gal norėdamas paberti incognito prieskonių? Žinoma, ateis kitą dieną, ir dar ne kartą. „Gal pagirs, gal papeiks“, – juokavo B. Kulnytė. Iš parodai jo pateiktų 300 vienetų eksponuoti atrinkta apie šimtą. Viskam reikėtų dar dviejų tokio pat dydžio salių. „Žinoma, mes atrinkome pagal savo skonį ir viziją“, – kalbėjo direktorė.

Šie darbai laukia tyrinėtojų, dar daug ko apie juos nežinome. Neabejotina, kad tarp jų – ne viena retenybė. Pavyzdžiui, kūrinys draugėn subūręs visus tris sergėtojus nuo ugnies: šventąją Agotą, šventąjį Lauryną, šventąjį Florijoną. Išskirtinis ne vien dėl „siužeto“, bet ir dėl technikos (bareljefinė skulptūra).

„Turiu vilties, – pabrėžė B. Kulnytė, – kad šis rinkinys kaupiamas ne kaip biznio objektas ir kad jis liks Lietuvoje.“ To leidžia tikėtis ir parodos pavadinimas – „Surinkta ir išsaugota“. Valstybių sienos dabar „laisvesnės“, o tokie kūriniai domina ir kitų šalių rinkėjus...

Jokia ne paslaptis, kad yra turtuolių, investuojančių į meno kūrinius ir besitikinčių, kad vėliau valstybė už juos paklos nematytus neregėtus pinigus. Kolekcininkas kolekcininkui nelygu – kartais bandoma iškišti ir nelabai vertingų dalykų.

Pasak parodos kuratorės Elvydos Lazauskaitės, rodomi tie darbai, kuriuos muziejus labiausiai norėtų matyti savo rinkiniuose. Visi J. Gumbio rinkinio eksponatai sudėti į leidinį. Suskirstyti į grupes pagal siužetus. Kad šiandien nebe visiems įkandami religiniai siužetai būtų aiškesni, pasitelkti Motiejaus Valančiaus „Žyvatų šventųjų“ fragmentai.

Rinkinio katalogas buvo pildomas kone iki paskutinės akimirkos. J. Gumbis tik visai neseniai, beje, muziejininkų konsultuojamas, apsisprendė įsigyti dar vieną paveikslą. Jį irgi norėjosi įdėti į leidinį. Kūrinys vertingas, beje, eksponuotas 1920 metais Lietuvių dailės draugijos surengtoje senosios tapybos parodoje.

Stebina (iš pradžių net sukelia abejonių) gera arba labai gera J. Gumbio kolekcijos eksponatų būklė. Muziejininkai užtikrina, kad jokio kriminalo čia nėra ir jokios saviveiklos nebūta – savo rankas pridėjo profesionalūs restauratoriai. Dirbo daug ir ilgai. „Tikrai pasiseka kolekcininkams, kai jie draugauja su muziejininkais“, – dar sykį pakartojo B. Kulnytė.

Didžiąją J. Gumbio kolekcijos dalį sudaro liaudies meno objektai – XVIII-XX amžiaus pradžios liaudies skulptūra ir tapyba. Yra keletas profesionalių dailininkų paveikslų.

Liaudiškos skulptūros rinkinyje daugiausia tradicinės skulptūros pavyzdžių iš Žemaitijos. Dauguma jų stovėję koplytėlėse, koplytstulpiuose. Esama skulptūrų iš bažnyčių. Remiantis muziejuje turima medžiaga ir patirtimi nustatyta, kad kai kurias skulptūras išdrožė garsūs dievdirbiai – Vincas Svirskis, Kazimieras Indriekus, Juozapas Paulauskas, Kazimieras Razma, Juozapas Stankus.

Vyrauja skulptūros šventųjų, kuriuos liaudis buvo pamilusi kaip „užtarėjus pas Dievą“, taip pat kaip gyvenimo pavyzdžius – dėl jų teisingumo, išminties, darbštumo. Jų vaizdavimas skulptūroje buvo paremtas bažnytine ikonografija, nustatyta siužetine kompozicija ir atributais.

Liaudies tapybos rinkinį sudaro ant medžio lentos ar drobės aliejiniais dažais ar tempera tapyti XVII-XX amžiaus pradžios meno kūriniai. Dauguma paveikslų tapyti baroko tapybos maniera. Spalvos dažniausiai grynos, be atspalvių, vyrauja tamsios.

Paroda veiks iki 2017 metų sausio 8 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"