Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Muziejų kelias veda į dvarus

 
2016 05 24 6:00
Per „Lietuvos muziejų kelio“ atidarymo iškilmes nuo Kretingos muziejaus paradinių laiptų griaudėjo Vyganto Rekašiaus vadovaujamo Palangos orkestro muzika.
Per „Lietuvos muziejų kelio“ atidarymo iškilmes nuo Kretingos muziejaus paradinių laiptų griaudėjo Vyganto Rekašiaus vadovaujamo Palangos orkestro muzika. Minadugo Kluso nuotrauka

„Lietuvos muziejų kelias“, nacionalinė kultūros programa, prasidėjo pagarbos ženklais iškilioms mūsų krašto asmenybėms ir pasidžiaugimu, kad sovietinių apnašų, „balvonų“ vis mažiau lieka mūsų dvaruose – būtent per juos šiemet driekiasi muziejų kelias.

„Lietuvos muziejų kelio“ programą nuo 2012-ųjų visuose šalies regionuose vykdo Lietuvos muziejų asociacija. Pagrindinė programos tema nuolat keičiasi, šiemet atsisukta į dvarų kultūros paveldą. Muziejininkų iniciatyva dvaruose bus rengiamos parodos, literatūros, muzikos vakarai ir popietės, edukaciniai užsiėmimai, filmų peržiūros, ekskursijos. Programa „Dvarų kultūros atspindžiai“ pasiūlys 100 renginių penkiasdešimtyje Lietuvos vietų. „Parodysime visuomenei didikų giminių įnašą į mūsų kultūrą, meną, mokslą ir technikos pažangą“, – sakė „Muziejų kelio“ atidarymo iškilmių šeimininkė, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Po iškilmingos ceremonijos Gintaro muziejuje Palangoje per atminimo vakarą pagerbti kultūros šviesuoliai. /Tomo Kapočiaus nuotrauka
Po iškilmingos ceremonijos Gintaro muziejuje Palangoje per atminimo vakarą pagerbti kultūros šviesuoliai. /Tomo Kapočiaus nuotrauka

Orumo triumfas

„Muziejų kelias“ Kretingoje pradedamas neatsitiktinai. Praėjusiais metais čia griuvo, subliūško ir išnyko ilgus dešimtmečius grafų Tiškevičių įkurtą parką bjaurojęs sovietinis pūlinys – Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatas. Silikatinio rūmų priestato vietoje lyg čia buvusi šimtmečius, kaip niekur nieko, dabar žaliuoja pieva. Sovietinė epocha galutinai pasitraukė iš Kretingos dvaro.

Kad rūmai atgautų ankstesnį vaizdą ir skambesį, kretingiškiams artimiausiu metu teks atkurti istorinę verandą. Joje prisimenant grafų šeimos puoselėtas tradicijas ateityje bus rengiami muzikos, literatūros vakarai, susitikimai. Kol kas verandos vietoje kybo milžiniškas tentas, primenantis apie netrukus čia prasidėsiančias statybas. „Nuo verandos anais laikais atsiverdavo nepaprastai gražus vaizdas į landšaftinio stiliaus parką, tvenkinį, krioklį. Čia vyko pučiamųjų orkestrų koncertai“, – teigė V. Kanapkienė. „Varinė“ muzika nugriaudėjo ir per „Muziejų kelio“ atidarymo iškilmes: Vyganto Rekašiaus vadovaujamas Palangos orkestras nuo Kretingos muziejaus paradinių laiptų trenkė garbės ir orumo atkūrimo maršą.

Nauji reiškiniai

„Lietuvos muziejų kelio“ programa atkreipė žmonių dėmesį į muziejus, paskatino juose lankytis. Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos duomenimis, pernai muziejai sulaukė per 100 tūkst. lankytojų. Šiemet „kelio tiesėjai“ į dvarus, jų pastatus, parkus ir vertybes siūlo pažvelgti kaip į Europos kultūros formą, kuri egzistavo greta etninės, tradicinės baltų kultūros. „Lietuvos savivaldybėse veikia apie 60 muziejų. Vieni geriau matomi, atsidūrę prie svarbių kelių, kiti, visai nedideli, stokoja dėmesio. Tokiems muziejų programa tapo gera proga labiau atsiskleisti“, – tvirtino R. Balza.

Jo žodžiais, žmonės dabar gali nuvažiuoti į garsiuosius Europos muziejus, tad lankytis savo miestelių kultūros židiniuose pritingi. „Vietinių mentalitetą pakeisti labai sunku, tačiau jis mainosi“, – tikino pašnekovas. Kaip deramą pavyzdį R. Balza minėjo Burbiškių dvarą, kuris po kelių dešimtmečių pastangų dabar sulaukia lankytojų gausos. „Pernai Radviliškyje per Tulpių žydėjimo šventę apsilankė 30 tūkst. žmonių, susidarė spūstys. Nuo nepriklausomybės atkūrimo dvaro šeimininkas sugebėjo sukurti visiškai naują reiškinį“, – džiaugėsi Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas.

Anot jo, muziejininkams būtina rengti daugiau specializuotų projektų. „Kai kurie žmonės visai nesidomu menu. Jie nori senų automobilių, dviračių, elektros įrenginių, technikos ekspozicijų. Vieni domisi karais, kiti – sovietmečio istorija, dar kitiems rūpi Šaltojo karo objektai. Matome europinių patirčių, – tokių ir panašių kelių ten driekiasi daugybė. Išsirenki vieną ir gali keliauti“, – sektinus pavyzdžius minėjo R. Balza.

Rožių alėjoje

Antrasis stabtelėjimas „Muziejų kelyje“ – Palanga. Minint Tarptautinę muziejų dieną, Gintaro muziejaus vasaros terasoje buvo pagerbti šioje vietoje kultūrą puoselėję iškilūs kūrėjai: nuo 1971-ųjų gyvuojančio kamerinės muzikos koncertų ciklo „Nakties serenados“ sumanytojas, dirigentas Saulius Sondeckis, Gintaro muziejaus idėjos autorius, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Pranas Gudynas, muziejaus terasoje ne kartą savo kūrybą skaitęs poetas Justinas Marcinkevičius ir aktorius, neprilygstamas poezijos skaitovas Laimonas Noreika. Jų atminimui vardinėje rožių alėjoje buvo pasodinti rožių kerai. Alėja atsirado praėjusį pavasarį, pagerbiant su Tiškevičių Palanga susijusias istorines asmenybes.

Iškilių kultūros asmenybių atminimui vardinėje rožių alėjoje buvo pasodinti rožių kerai./Reginos Makauskienės nuotrauka
Iškilių kultūros asmenybių atminimui vardinėje rožių alėjoje buvo pasodinti rožių kerai./Reginos Makauskienės nuotrauka

Kaip vokiškas variklis

Po iškilmingos ceremonijos Gintaro muziejaus lankytojai susirinko į šviesuolių atminimo vakarą „Muzikinės verandos kūrėjai“. Prof. S. Sondeckio sūnus Saulius rodė dokumentikos kadrus, nepatekusius į jųdviejų su režisieriumi Juozu Javaičiu kurtą filmą „Maestro Saulius Sondeckis“ (2015). Žiūrovai galėjo įsitikinti nuolat kvestionuojama dirigentų svarba orkestre. Pirmoje ištraukoje matėme, kaip S. Sondeckis su Minsko kameriniu orkestru repetuoja Franzą Josephą Haydną. „Sekite mano ranka“, – sako šviesaus atminimo muzikas, vis stabdydamas ir iš naujo pradėdamas muzikinį vyksmą. Kai gerokai padirbėta per repeticijas, per koncertą telieka žaismingai mojuoti batuta – orkestras griežia kaip vokiškas variklis. Tai atskleidė antrasis vaizdo įrašas.

Atostogos per „Nakties serenadas“

Prisiminimais apie S. Sondeckį dalijosi Kauno valstybinio choro vadovas prof. Petras Bingelis. Teigė supratęs vasarį išėjusio profesoriaus žodžius: „Menininkas, nežinantis muzikinės kultūros ir tautos praeities, negali prisidėti prie jos tolesnės raidos.“ Pasak P. Bingelio, S. Sondeckis sovietmečiu atsiminė, kaip kitados Lietuvos dvaruose ir pilyse šimtmečius šurmuliavo aktyvus kultūrinis gyvenimas. „Manau, tai jį įkvėpė atgaivinti senosios muzikinės kultūros skambesį, pradėti „Nakties serenadas“. Šis renginys tada tapo postūmiu rastis kitiems muzikos festivaliams“, – paliudijo P. Bingelis.

Pasak S. Sondeckio žmonos prof. Silvijos Sondeckienės, žmonės iš toliausių Sovietų Sąjungos kampelių atostogauti Palangoje rinkdavosi laiką, sutampantį su „Nakties serenadomis“. Aktorė, koncertų pranešėja Janina Pranaitytė pridūrė, kad S. Sondeckis supažindino Lietuvos publiką su pasaulio muzikos elitu ir pats išugdė tarptautinio masto asmenybių.

Atminimo gestas

Vėliau rodyti LRT televizijos archyviniai kadrai iš Gintaro muziejaus terasos, kur J. Marcinkevičius susitinka su skaitytojais. Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė šventės proga ir gėlių sodinimo ceremonijos įkvėpta Lietuvos muziejininkėms perskaitė poeto eilėraštį „Rudens rožė“. Pabrėžė, kad muziejininkai labai laiku atliko svarbius atminties gestus šioms asmenybėms. „Kodėl mes, lietuviai, taip nesugebame ginti, saugoti, mylėti, branginti savo iškilių, išmintingų, talentingų, kūrybingų ir padorių žmonių?“ – Just. Marcinkevičiaus žodžiais, sakytais apie Maironį, klausė profesorė. Pasak jos, vidinės laikysenos švytėjimą ir padorumą išvydome dokumentikos ištraukose. „Tai ypač brangus turtas. Tačiau kad tokiu taptų, reikia jį iki galo suvokti“, – teigė V. Daujotytė.

Praėjusiais metais čia griuvo, subliūško ir išnyko ilgus dešimtmečius grafų Tiškevičių įkurtą parką bjaurojęs sovietinis pūlinys - Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatas /Mindaugo Kluso nuotrauka
Praėjusiais metais čia griuvo, subliūško ir išnyko ilgus dešimtmečius grafų Tiškevičių įkurtą parką bjaurojęs sovietinis pūlinys - Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatas /Mindaugo Kluso nuotrauka

Ne kaimiečių tauta

Jos kartos žmonėms buvo lengviau gyventi šalia tokių žmonių, kaip Just. Marcinkevičius, S. Sondeckis, L. Noreika. „Visiška iliuzija! Nebuvo pasaulyje ir nebus, kad žmonės paklausytų savo išmintingųjų. Tačiau ateina akimirka, kai suvokiame – yra tokių žmonių. Net ir per vėlai juos išvydę, vis tiek pamatome. Tada įžengiame į nepaprastą aukštosios kultūros lauką. Ji reikalauja didelių žmogaus dvasios ir sąmonės pastangų. Pirmiausia, aukštoji kultūra iškyla kūrybingų, talentingų žmonių pavidalais, figūromis, kūryba, elgsena, laikysena. O paskui juos vis tiek turi eiti struktūros – kolektyvai, chorai, orkestrai, – vardijo profesorė ir tęsė: – Sveikinu „Muziejų kelio“ programą, kvietimą į mūsų aukštąją kultūrą per dvarus, per mūsų paveldą. Neturime manyti, kad esame tik pakankamo orumo neįgijusi kaimiečių tauta. Kad esame iš pačių pažemių, kurie mums, suprantama, irgi labai brangūs. Tačiau žemė ir visa kas iš jos kyla – auga, stiebiasi, siekia aukščio. Ir mes turime savą aukštąją kultūrą. Tik reikia ją prieiti, suvokti, perimti“, – ragino V. Daujotytė.

Teatro skrydis

L. Noreiką ir visą 1952-aisiais iš Maskvos grįžusią „GITIS'iečių“ kartą – Reginą Varnaitę, Genovaitę Tolkutę, Antaną Gabrėną, Kęstutį Genį – prisiminė Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) vadovas aktorius Egidijus Stancikas. Anot jo, tada prasidėjo nepakartojamas Lietuvos aktorių „aukso fondo“ skrydis, gerokai kilstelėjęs Kauno ir Vilniaus teatrų meistriškumą. „Daug būta gražių prisiminimų su šiandien mūsų pagerbtomis asmenybėmis. Bendrauta, stiebtasi į jas, mokytasi iš jų“, – kalbėjo E. Stancikas. 1980-ųjų spalį būdamas trylikos matęs Marcelijaus Martinaičio ir L. Noreikos vakarą. „Tada nesupratau daugelio garsiųjų žodžių, bet pajutau keistą ilgesį. Kam? Iki šiol nežinau, bet tas ilgesys manęs neapleidžia. Šaltoje, duslioje salytėje plazdėjusi dvasia mane pakerėjo“, – prisipažino teatro vadovas. Kitas susitikimas su L. Noreika įvyko Lietuvos muzikos konservatorijoje. Aktorius ir skaitovas buvo pirmasis E. Stanciko sceninės kalbos dėstytojas. „Jis tapo mano pirmojo scenoje ištarto žodžio liudininku“, – pabrėžė E. Stancikas. Paskui likimas jiems dovanojo dar daug gražių susitikimų. „Tos kartos dvasia iki šiol jaučiama atnaujintame, išgražėjusiame mūsų teatre“, – sakė NKDT vadovas.

Baigiamuoju pirmosios „Muziejų kelio“ dienos akcentu tapo ekspozicijos „Tradicijos ir naujovės. Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“ atidarymas Tiškevičių rūmų koplyčioje. Šiemet „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai truks iki rugsėjo 27 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"