Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Muzikinės karjeros siekia keturiese

 
2016 11 19 6:00
Jauni lietuviai sparčiai kopia kamerinės muzikos karjeros laiptais (iš kairės): Rokas Vaitkevičius, Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas ir Karolis Rudokas.

Jauno, sparčiai kylančio styginių kvarteto „Mettis“ vaikinai sąmoningai pasirinko muzikinę karjerą: dar mokydamiesi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) du smuikininkai, altininkas ir violončelininkas nutarė, kad kūrybinių aukštumų sieks kaip kvartetas.

Kamerinės muzikos kvartetas „Mettis“ muzikuoja penkerius metus. Per tą laiką spėjo tapti ECMA (European Chamber Music Academy) nariu, grojo prestižinėje „Wigmore Hall“ salėje Londone, pelnė VII tarptautinio Bordo (Prancūzija) styginių kvartetų konkurso antrą premiją ir tapo IX tarptautinio Vittorio Rimboti konkurso Fjezolėje (Italija) nugalėtoju. Jaunieji muzikantai išleido ir pirmąją kompaktinę plokštelę „Intromusica“.

Artimiausias jų koncertas – rytoj, lapkričio 20 dieną, 16 val. Taikomosios dailės muziejuje.

Pridėjo papildomą raidę

Smuikininkai Kostas Tumosa ir Bernardas Petrauskas, altininkas Karolis Rudokas ir violončelininkas Rokas Vaitkevičius – LMTA absolventai, kartu grojantys nuo studijų laikų. Kaip pasakojo vyriausias „Mettis“ narys altininkas K. Rudokas, mokantis akademijoje, viena privalomų studijų disciplinų buvo kvartetas. „Tada buvome trečiakursiai, trys iš dabartinės kvarteto sudėties. Nutarėme, kad reikia pabandyti į šį žanrą pažvelgti rimčiau ir profesionaliau, ne tik kaip į vieną studijuojamų dalykų. Pradėjome ieškoti ketvirto nario, juo tapo jauniausias mūsų kolega Bernardas, tada tik įstojęs į akademiją ir dar net nepradėjęs studijų“, – prisiminė Karolis.

Vaikinai muzikuoja ne tik kaip kvartetas, visi keturi dar dirba ir orkestruose: Bernardas ir Karolis – Nacionalinio operos ir baleto teatro, Kostas ir Rokas – Lietuvos kameriniame orkestruose. Be to, smuikininkas Bernardas vasarį rengiasi dalyvauti tarptautiniame Jashos Heifetzo smuikininkų konkurse kaip solistas. Pasak Karolio, susibūrus į kvartetą kiekvienas narys pasiūlė po dvi dešimtis galimo kolektyvo pavadinimų. „Susirinkome kartu ir iš aštuoniasdešimties variantų pasirinkome graikišką žodį metis, reiškiantį kokybę, įgūdžius, išmintį. Graikų mitologijoje yra šiuo vardu vadinta titanų šeimos okeanidė, tačiau jis vartojamas ir bendrinėje kalboje – kokybei apibūdinti. Mes jį šiek tiek pakoregavome, pridėjome papildomą raidę t„, – šypsodamasis aiškino pašnekovas.

Asmenybių bendrystė

Grojantiesiems kvartete svarbiausia, pasak Karolio, kad kiekvienas narys būtų geras muzikantas, puikiai valdytų instrumentą, turėtų muzikinių idėjų, būtų įdomi asmenybė. Visi kvarteto nariai labai skirtingi, ieškant bendrų kūrybinių sprendimų jiems tenka ir gerokai pasiginčyti. „Tačiau geriau diskutuoti tarpusavyje, ieškoti tinkamiausių sprendimų, nei turėti vieną lyderį, kuris diktuoja kelią, o kiti bando prisitaikyti. Manau, kad nė vienas nesame tobulas ir nė vieno idėjos nėra šimtu procentų teisingos. Per diskusijas ir bandymus randame geriausius sprendimus“, – tikino muzikantas.

Per penkerius bendros veiklos metus atlikėjai jau rado bendrą kalbą, tad šiuo metu darbas vyksta sklandžiai. Karolio teigimu, turint galvoje, kad kvartete muzikuoja vien vaikinai, kartais ginčijantis išsprūsta ir kietesnių žodelių, bet emocijų protrūkis visada kyla tik dėl siekio maksimaliai gerai groti.

Karolio įsitikinimu, siekiant tikslų svarbiausia yra motyvacija. Jauni muzikantai kantriai ir atkakliai dirba, tiki tuo, ką daro. Pastaruoju metu kolektyvas vis daugiau koncertuoja, skina pergales konkursuose, pelno tarptautinį pripažinimą. „Galima sėdėti ir dejuoti, kad nesiseka, tačiau mes darome kitaip – visai neturime laisvalaikio, nes, be repeticijų ir koncertų su „Mettis“, visi grojame ir kituose orkestruose, koncertuojame kaip solistai. Būna sudėtinga suderinti net mūsų grafikus, bet stengiamės, ir mums pavyksta“, – prisipažino K. Rudokas.

Kvarteto "Mettis" muzikantai - skirtingos ir spalvingos asmenybės (iš kairės): Karolis Rudokas, Bernardas Petrauskas, Kostas Tumosa ir Rokas Vaitkevičius.Kęstučio Pleitos nuotrauka

Žingsniai į priekį

Kai kvartetas 2014 metais tapo ECMA nariu, pasak Karolio, jiems atsivėrė naujos kamerinės muzikos studijų perspektyvos. Lietuvoje kamerinės muzikos tradicija seka rusų kamerinės muzikos mokykla, gavę galimybę studijuoti Europos kamerinės muzikos akademijoje, lietuvių muzikantai įgijo progą semtis patirties iš kitų pripažintų mokyklų. „Per kiekvieną savaitinę sesiją gauname žinių, kurių iki tol stokojome. Tarkime, austrų profesoriai dėsto visai kitais pagrindais, negu mes buvome užauginti. Susipažinome su geriausiais Europos kamerinės muzikos pedagogais, ačiū Dievui, padarėme jiems gerą įspūdį, tad jie ne tik noriai dirba su mumis per sesijas, bet ir kviečia individualiai pagroti net savo namuose. Prieš Bordo konkursą, kur iškovojome antrą premiją, dvi savaites po 10 – 12 valandų tobulinomės pas vieną Europos kamerinės muzikos akademijos įkūrėjų Hatto Beyerle. Tai jau net ne žinių perteikimas, tai visa nauja mums filosofija“, – pasakojo altininkas.

Pasak Karolio, kamerinės muzikos rinka yra perpildyta puikių kolektyvų. Pagal statistiką, tokios muzikos klausanti publika yra labai negausi, bet ji ypatinga – tai labai išsilavinę žmonės, gerai žinantys, ko nori, turi subtilų skonį ir yra reiklūs. „Koncertuoti tokiems klausytojams – didžiulis malonumas, gerus atlikėjus jie labai šiltai sutinka, yra entuziastingi muzikos gerbėjai“, – pasidžiaugė Karolis.

Skolintas instrumentas

Net ne muzikos specialistai žino, kad geras smuikas, altas ar violončelė – brangūs, o geriausių meistrų pagaminti styginiai instrumentai kainuoja tiesiog pasakiškus pinigus. Lietuvoje taip pat gaminami neblogi instrumentai, tačiau pasaulinio lygio kokybei jie neprilygsta. „Mettis“ altininkas neslėpė, kad jauniems atlikėjams įsigyti gerą instrumentą yra didžiulė problema. Jis juokėsi, esą Bordo vykusiame konkurse lietuvių kvarteto instrumentai tikrai buvo patys pigiausi. „Tačiau ne visada kaina lemia gerą rezultatą. Didžiausia problema yra pirmojo smuiko instrumentas. Kaip žinoma, jis – kvarteto veidas. Kostas, mūsų pirmasis smuikas, turi savo instrumentą, bet jis tikrai ne to lygio, koks turėtų būti siekiant tokios tarptautinės karjeros, kokios siekiame mes. Šiuo metu Kostas groja skolintu instrumentu, tačiau po Naujųjų metų turės jį grąžinti savininkui. Šią vasarą važiavau atostogauti į Kroatiją ir sutikau smuiko profesorę, kuri mums kadaise dėstė vienoje meistriškumo kursų stovyklų. Pasikalbėjome apie instrumentų problemą, o po kelių mėnesių ji paskambino ir pasakė, kad atsirado galimybė gauti gerą pirmąjį smuiką keletui metų. Jis yra iš privačios kolekcijos, o šeimininkas linkęs jį paskolinti“, – apie nelengvas gero instrumento paieškas dėstė Karolis.

Pats Karolis groja moderniu, Bulgarijoje gyvenančio styginių instrumentų meistro pagamintu instrumentu. Kitaip nei pripažintų Europos meistrų, kurių pagamintų instrumentų kainos prasideda nuo 10–12 tūkst. eurų, Rytų Europos meistrų gaminiai yra gerokai pigesni.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"