Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka: durys atidaromos

 
2016 09 02 14:30
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka laukia grįžtančių skaitytojų
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka laukia grįžtančių skaitytojų Alinos Ožič nuotraukos

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas atsiveria po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos. Šeštadienį vilniečiams ir miesto svečiams jame bus galima pasidairyti, dalyvauti atidarymo renginiuose, o nuo kitos savaitės laukiama sugrįžtančių skaitytojų. Biblioteka bus atviresnė negu anksčiau.

Per penktadienį surengtą spaudos konferenciją Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pristatė bibliotekos pokyčius ir ateities perspektyvas. Parodytos nuotraukos, kaip pastatas atrodė ilgos rekonstrukcijos metu. „Tai sienos, tarp kurių buvo pastatyta nauja, moderni biblioteka“, – sakė jis. Ir pažymėjo, kad buvo atliekami tiek planuoti, tiek neplanuoti darbai.

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka pastatyta 1963 metais. Ji pradėta rekonstruoti 2008 metais, o projektas buvo paruoštas 2006 metais. Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija iš viso kainavo 26 mln. eurų, po jos bibliotekos plotas padidėjo dvigubai.

Lankstesnės sąlygos skaitytojams

Bibliotekos lankytojus prie centrinių balto marmuro laiptų vėl sutinka vardą jai davusio Martyno Mažvydo skulptūra, atnaujintas vitražas.

Šiuo metu bibliotekos saugykloje daugiau nei 6,5 mln. spaudos vienetų. Pasak R. Gudausko, didžiausias bibliotekos siekis – prasmingai panaudoti sukauptą informaciją, kad ji suteiktų visuomenei vertės.

Nuo kitos savaitės pradžios, rugsėjo 5-osios, Nacionalinė biblioteka laukia grįžtančių skaitytojų. „Būsime atviresni, negu anksčiau“, – žadėjo R. Gudauskas. Jis sakė, kad veiklai buvo pasirinktas britų bibliotekos modelis. Antai lankytojams bus numatytas svečio statusas – atsinešus savo kompiuterį bus galima naudotis bibliotekoje esančiais atvirais resursais, o kitas lankytojo statusas – informacijos vartotojo, kai jau galima pasiekti gilesnius informacijos klodus.

R. Gudauskas sakė, kad modernizuotoje bibliotekoje bus 400 fiksuotų vietų skaitytojams, anksčiau jų buvo 800. „Lietuvos žinių“ portalo lzinios.lt žurnalistės klausiamas, kodėl sumažintas fiksuotų vietų skaičius, Nacionalinės bibliotekos direktorius teigė, kad individualių darbo stalų su kompiuteriais mažiau, bet numatytos vietos dirbti grupėmis ar tiesiog atskirai patogiai įsikurti. Erdvės transformuotos atsižvelgiant į šiuolaikinio žmogaus poreikius. Sąlygos bibliotekos lankytojų kūrybai, darbui ir laisvalaikiui dabar lankstesnės.

Rugsėjo mėnesį Nacionalinė biblioteka dar dirbs „ne visomis apsukomis“. Tačiau vėliau planuojama veikla 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Kaip informavo R. Gudauskas, šiuo metu biblioteka turi 481 darbuotoją, o anksčiau jų buvo penki šimtai.

Pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves. Integravus modernias technologijas ir atsižvelgus į pasaulines tendencijas, Nacionalinėje bibliotekoje naujų veiklos galimybių bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Jau netrukus įvairių sričių profesionalai galės bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbiavimo erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis. Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veiks bibliotekos TV studija. Bibliotekoje bus pasirūpinta ir šeimomis: jų patogumui bus įrengtas vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, motinos ir vaiko kambarys.

Anot R. Gudausko, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka yra ir parlamentinė biblioteka, todėl bus aktyviai bendradarbiaujama su vyriausybinėmis institucijomis, stiprinamos informacinės analitikos funkcijos.

Laiptai tapo simboliniais

Premjero patarėjas kultūrai Faustas Latėnas teigė, kad Nacionalinės bibliotekos fasado ir laiptų atidengimas yra svarbus dalykas. Jis priminė, kad ant šių laiptų vyko daug svarbių ir reikšmingų su Lietuvos nepriklausomybe bei demokratija susijusių renginių. „Manau, ši vieta ir ateityje bus labai populiari, savotiškas Haidparkas„, – sakė F. Latėnas. Kompozitorius džiaugėsi, kad Nacionalinėje bibliotekoje daugiau erdvių skiriama muzikai.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, bibliotekos atlieka specifines funkcijas – viena vertus, „kaupia praeitį“, antra vertus, veikia kaip ateities inkubatoriai. Jis pažymėjo, kad atnaujinta Nacionalinė biblioteka tarsi vainikuoja viso Gedimino prospekto atgimimą – jau netrukus atkarpoje nuo Muzikos ir teatro akademijos iki Seimo bus sutvarkyta Lukiškių aikštė, iškils viešbutis su verslo centru, tad ši miesto arterija kartu su atnaujinta biblioteka priešakyje taps dar patrauklesnė vilniečiams.

Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos generalinės rangovės AB „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sakė, kad aštuonerius metus trukę darbai buvo sudėtinga, tačiau labai įdomi užduotis. Pradėjus darbus statybininkams tapo akivaizdu, kad pastatas avarinės būklės, pavojingas bibliotekos lankytojams ir darbuotojams. Po rekonstrukcijos duris atveriantis pastatas yra saugus ir atitinka visus konstrukcijoms keliamus reikalavimus, be kitų svarbių dalykų įrengta patikima gaisro gesinimo sistema. K. Vanagas pacitavo Marką Tulijų Ciceroną, teigusį, kad namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. „Suprantu, kad kol aštuonerius metus vyko rekonstrukcija, dalis sielos iš žmonių buvo atimta“, – sakė jis ir džiaugėsi, kad grąžina jiems Nacionalinę biblioteką.

***

Šeštadienį, rugsėjo 3 dieną, didžiausia Lietuvos biblioteka vilniečius ir miesto svečius kviečia į oficialų atidarymą.

Nuo 11 iki 16 valandos bibliotekoje vyks moksleivių džiazo grupių festivalis „LNB Jazz 2016“, bus pristatyta Žilvino Kempino instaliacija „Didysis O“ ir paroda „Atvirlaiškis Vilniui – su meile Jurgis“.

Nuo 15 iki 18 valandos įvairiose bibliotekos erdvėse organizuojamos kūrybinės dirbtuvės.

16 valandą trečiajame bibliotekos aukšte į elektroninės muzikos koncertą pakvies atlikėjas „GeraiGerai“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"