Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Namuose – 88 klavišų ir 4 stygų skambesys

 
2016 08 13 6:00
Grand prix už muzikavimą pelnęs Ignas Maknickas nuo šių metų – M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientas. Lankydamasis meistriškumo kursuose ir muzikos festivaliuose jis jau dairosi būsimų profesorių ir akademijų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Apdovanojimų už muzikavimą fortepijonu pelnęs septyniolikmetis Ignas Maknickas Vilniuje surengė debiutinį solinį rečitalį, pavadintą „88 klavišų paletė“. Jo repertuare – kūriniai nuo baroko iki šių dienų. I. Maknickas gimė Kalifornijoje (JAV), o užaugo Lietuvoje, gausioje jaunų muzikų šeimoje. Trys jaunesni jo broliai ir sesuo taip pat jau groja pasirinktais instrumentais.

Nors Ignas gimė Kalifornijoje, kur gyveno jo tėvai Tomas ir Dalia Maknickai, išsilavinimą įgijo Lietuvoje. Jauna šeima į Vilnių grįžo, kai sūnui buvo aštuoni mėnesiai. Kadangi T. Maknickas mokėsi dailės M. K. Čiurlionio menų mokykloje, į ją palydėjo ir sūnų. „Vaikščiodamas mokyklos koridoriais jis girdėdavo iš klasių sklindančią muziką. Tėčio svajonė buvo, kad kuris nors iš atžalų prisiliestų prie muzikos pasaulio“, – apie dosniai išsipildžiusią tėvų svajonę pasakojo Ignas.

Savo debiutinio solinio rečitalio programą Ingas pavadino „88 klavišų paletė“, nes atsirinko įvairių kompozitorių kūrinius. /Adomo Svirsko nuotrauka

Namuose šeima turėjo pianiną, prie jo klavišų Ignas pirmąkart sėdo penkerių. „Reikėjo ir paaukštinimų kojoms, ir pasikelti kėdę. Tuo metu dar maniau, kad tai bus tik smagus žaidimas prie instrumento“, – teigė būsimas menų mokyklos dvyliktokas.

Jau trečioje klasėje jis pradėjo dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. Laimėjimų parsivežė iš Zagrebo (Kroatijos), Šafarnės (Lenkijos), Enschedės (Olandijos). Būdamas devynerių atlikėjas pirmąkart skambino su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, o dvylikos metų – su Vilniaus Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru. Su pirmaisiais pasiekimais ir kelionėmis į konkursus atsirado ir noro siekti daugiau.

Tiesiogiai visam pasauliui

Šią vasarą, pasibaigus mokslo metams, I. Maknickas išvyko į JAV – dalyvavo „Piano Texas“ akademijos meistriškumo kursuose, kuriuos įkūrė garsus fortepijono pedagogas Tamás Ungáras. Ignas buvo pirmasis lietuvis per 35 metus pakviestas į šį pianistų forumą.

Jo koncertų transliacijas – sugrotą Franzo Liszto „Mefistofelio valsą“, Frederiko Chopino „Barcarolle“ ir noktiurną, Roberto Schumanno antrąją sonatą fortepijonui – buvo galima tiesiogiai stebėti internetu. „Visgi daugiausia jaudulio buvo, kai prieš kelerius metus pasirodymą „Carito“ paramos koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas ir televizija. Tas minutes, kai skambinau vieną Sergejaus Rachmaninovo šedevrų, galėjo stebėti pusė Lietuvos“, – prisiminė jis.

Atranka į meistriškumo kursus „Piano Texas“ akademijoje buvo sudėtinga. Į festivalį susirinko vyresni Igno kolegos iš Kinijos, JAV, Izraelio, Vokietijos ir kitų šalių. Kasdien jie mokėsi šešias valandas atvirose ir privačiose paskaitose. Be to, vyko pokalbiai su žinomais pianistais, kurie po savo rečitalių pasakojo apie profesinius iššūkius. „Kaip priimti ar atsisakyti pasiūlymų groti, atsirinkti koncertus ar mokėti tvirtai pasakyti „ne“, – vardijo Ignas. – Svarbiausia pamoka, – kad pačiam atlikėjui turi patikti muzika. Ir kad visuomet užsibrėžtum aukštus tikslus.“

Dalia ir Tomas Maknickai (kairėje) į Vilnių grįžo iš Santa Barbaros. Patys mėgstantys klasikinę muziką jie norėjo, kad ir vaikai susipažintų su muzikos pasauliu. /Asmeninio albumo nuotrauka

Brolis brolio pėdomis

Rugpjūčio pradžioje Kristupo vasaros festivalyje vykęs I. Maknicko koncertas buvo jo pirmasis solinis rečitalis. Programą jis pavadino „88 klavišų paletė“, nes atsirinko įvairių kompozitorių kūrinius. „Kad sugrotum pusantros valandos koncertą, prireikia daug emocinių ir fizinių jėgų. Turi įsijungti antrasis kvėpavimas, kaip bėgant maratoną. Be to, kas kūrinį persikeli vis į kitą epochą – nuo romantizmo iki modernizmo, išnaršai visą muzikos istoriją“, – apie muzikinę ištvermę kalbėjo Ignas. Savo laisvalaikį jis skiria sportui: daro prisitraukimus, važinėja dviračiu ir mopedu. Jo hobis – futbolas, jį žaisdamas mažiau rizikuoja susižeisti rankas.

Kaip F. Chopiną – Igno mėgstamą kompozitorių – pagroti šopeniškai? „To mokaisi visą gyvenimą, – tikino jis. – Kaip sako, šopeniška elegancija – tai lyriškas garsas, aiški melodija, jos pradžia ir pabaiga, atskleista poetiška žmogaus ypatybė. Man patinka darbo procesas: tai lyg statyti namą – turi būti tvirti pamatai.“

Šią savaitę Ignas su broliu Justu išvyko į Perudžos muzikos festivalį Italijoje. Praėjusiais metais ten jis sudalyvavo atrankoje, po jos grojo su simfoniniu orkestru. Šiemet jis buvo vėl pakviestas groti su orkestru, o atrankoje dabar dalyvaus Justas.

Ignui septyneri. Būdamas devynerių jis jau skambino su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, dvylikos metų – su Vilniaus Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru. /Asmeninio albumo nuotrauka

Studijuos užsienyje

Septyniolikmetis pianistas rudenį pradės dvyliktą klasę. Jau išsirinko kūrinius baigiamajam darbui. Jo planuose – studijos užsienyje. Muzikai universitetą renkasi pagal dėstančius profesorius – būsimų mokytojų I. Maknickas dairosi meistriškumo kursuose ir muzikos festivaliuose, kai juose dalyvauja. „Kompiuteryje susirašiau visus įdomius studijų variantus: mokyklas, dėstytojus, šalis, atstumus iki jų ir kainas. Nemažai gerų profesorių radau Didžiojoje Britanijoje“, – sakė jis.

Menų mokyklos abiturientą skatina ir labai palaiko tėvai, kadaise iš Santa Barbaros grįžę į Vilnių. Patys mėgstantys meną jie sako norėję, kad vaikai patirtų muzikos grožį – tegu ir netaptų profesionalais, grojančiais orkestruose, bet suvoktų meną, juo praturtintų savo vidų.

Šis jų noras dosniai išsipildė – padrąsinti brolio pavyzdžio į M. K. Čiurlionio meno mokyklą patraukė metais už Igną jaunesnis Justas, keturiolikos sesuo Greta griežia smuiku, dvylikametis Julius mokosi violončelės klasėje, aštuonerių Jonas goja smuiku. Mažiausias brolis Matas savo instrumento dar ieško.

„Tėvai mūsų nespaudžia – dabar, baigdamas mokyklą, galiu rinktis kad ir ekonomisto specialybę, – svarstė pašnekovas. – Tapti koncertuojančiu pianistu reikia ištvermės, atkaklumo ir sėkmės: konkursuose tave turi pastebėti nusipelnę profesoriai, publikai turi patikti tavo grojimas. Visgi tokia ateitis – gilintis į kūrinius, parengti vis naują repertuarą, jį atlikti keliaujant po pasaulį – man prie širdies.“

Šią vasarą Ignas dalyvavo „Piano Texas“ akademijos meistriškumo kursuose, Perudžos muzikos festivalyje grojo su orkestru. Nors oficialiai improvizacijos nesimokė, kartais jis taip ilsisi prie pianino – improvizuodamas. /Romo Jurgaičio nuotraukos

Visame name skamba muzika

Penkių jaunų muzikų namuose – nuolatinis 88 klavišų ir keturių stygų skambesys. Ignas ir Justas dalijasi fortepijonu, kartais akomponuoja sesei ir broliui smuikininkams, broliui violončelininkui. Kūrinį visai šeimai buvo sukūręs Justas.

Ir mokyklos koridoriuose, ir namų kambariuose nebūna tylu. „Grįžtu po pamokų – namuose groja broliai ir sesė. Nors pasitaiko dienų, kai norisi pailsėti nuo mokslų, nuo muzikos nepavargstu“, – tikino Ignas. M. K. Čiurlionio mokykloje ir jį, ir Justą fortepijono meno moko ta pati mokytoja Albina Šikšniūtė.

Klasikinę muziką mėgstantys Igno tėvai džiaugiasi, kad Lietuvoje vaikams – puikios sąlygos mokytis. Kuo daugiau šie mokosi, kuo sudėtingesnis techniškai tampa jų muzikavimas, tuo daugiau sužino ir tėvai? „Groju dvylika metų – ir tėvai turbūt jau daug ko muzikoje išmoko. Be abejo, jie ne tik skiria Bachą nuo Chopino, bet ir girdi, kas groja gerai, kas – ne taip, patys domisi. Be to, kasdien namie girdi muziką“, – pasakojo šį savaitgalį Italijoje viešintis I. Maknickas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"